Šventė: kitokia, bet tokia pati

Įprastą Klaipėdos gyvenimo ritmą aukštyn kojom apverčianti Jūros šventė kasmet anonsuojama kaip išskirtinis renginys. Ar mato kas nors skirtumus?

Puošdami senamiestį kiekvienais metais per galvą verčiasi menininkai, oranizatoriai kasmet skelbia apie vis daugiau renginių. Šiemet jų - net 128. Keičiasi dekoracijos, keičiasi idėjos: šiemet patariama ieškoti savojo lobio.

Nežinia, kokiai daliai lankytojų ši idėja taps svarbiausiu šventės akcentu, tačiau negalima neigti, jog į šį renginį nemažas procentas traukia žinodami, kad miesto centre bus daug žmonių, koncertų, alaus, bus fejerverkas. Gal visa tai yra tikroji tradicija, sutraukianti minias: kasmet Jūros šventę aplanko apie pusė milijono svečių - kone triskart daugiau, nei Klaipėdoje gyvena žmonių.

Policija kaip vieną iš švenčių skirtumų įvardija būtent minias.

"Nepamenu, kuriais metais turėjome daugiausiai darbo. Tačiau galiu pasakyti, jog paskutiniuosius 3-4 metus tendencijos gerėja - šventės dalyvių elgesys keičiasi. Išmokom švęsti kaip Vakaruose. Ne taip, kaip anksčiau, kaip per kiekvieną šventę kildavo masinės muštynės", - pastebi Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas Andrius Leliūga.

Vis dėlto teisėsaugininkai pripažįsta, kad, nepaisant jų pasiruošimo, netvarkos tokio masto renginyje išvengti nepavyks.

Šįvakar Klaipėdos dangų nušvies šventiniai fejerverkai, jie bus leidžiami iš Kruizinių laivų terminalo. Ši dalis - viena iš labiausiai dalyvių laukiamų akcentų, po kurių lietuviai arba lieka išsižioję iš nuostabos, arba kritikuoja "į orą paleistus pinigus."

Iki šiol per visą renginio istoriją didžiausias fejerverkų pliūpsnis į dangų buvo paleistas 2002 m., kai Klaipėda šventė 750 metų jubiliejų. Tąkart aukštyn užvertę galvas žmonės nuspalvintą nakties dangų stebėjo net 12 su puse minučių - 750 sekundžių, po sekundę už kiekvienus Klaipėdos gyvavimo metus.

Tiesa, garbingą uostamiesčio sukaktį 2002 m. minėję vietiniai ir svečiai pagerino dar vieną rekordą - kaip reikiant prišiukšlino miestą: per 4 šventės dienas gatves šlavė apie 80 valytojų, o į sąvartyną buvo išvežta per 100 tonų šiukšlių.

"Labai sunku pasakyti, kaip bus šiais metais, pastebime tai, kad šiukšlės jau nemėtomos kur papuola. Pavyzdžiui, jeigu dėžės pilnos - šiukšlės paliekamos šalia jų. Sulig kiekvienais metais kultūringiau žmonės elgiasi. Ankstesnių švenčių metu būdavo visko: ir žolės plotų išdegintų rasdavome, ir šaligatvio plytelių išdaužytų, ir gėlynus atliekomis užverstus", - trumpai renginio istoriją iš savo varpinės apžvelgė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Kartais Jūros šventės lyginamos pagal išgerto alkoholio kiekį. Pavyzdžiui, 2004 m. vien "Švyturio" alaus buvo išgerta apie 500 tūkst. litrų, tikriausiai nesnaudė ir kiti aludariai bei svaigiųjų gėrimų pardavėjai.

Kiekvienam individui - skirtingi prioritetai, kaip reikia švęsti, nurodymų nėra, vadovaujamasi legendine įkaušusios mažeikiškės fraze "aš nuoru šventę švęst", kiekvienas šventes lygina pagal skirtingus kriterijus. Ir apie skirtumus lai kalba pirmadienį.

Tiesa, tik ne visi klaipėdiečiai - juk ne paslaptis, kad nemažai vietinių paskutinįjį liepos savaitgalį praleidžia bet kur, tik ne Klaipėdoje.