Švarus vanduo rajone - rožinė svajonė

Be to, jei ji ir vykdoma, tai pirmiausiai tik didesnėse gyvenvietėse, kuriose yra bent jau po kelis šimtus vartotojų.

Dumbliai kainos nemažina

Į redakciją paskambinęs Vaitelių gyventojas Žilvinas Juškauskas guodėsi, kad jau ne vienerius metus tenka naudotis drumzlinu, neaiškios kokybės vandeniu.

"Aišku, tokio vandens negeriame ir maistui nenaudojame. Vanduo tiekiamas iš senos vandenvietės. Tie susikaupę dumbliai kartą per savaitę ar dvi užkemša kanalizaciją, tad tenka nuolat ją valyti. Susirinkome gyventojų parašus, pasiskundėme dėl vandens kokybės aptarnaujančiai įmonei, tačiau jokių rezultatų. Tuo tarpu sąskaitas už nekokybišką vandenį gauname be vėlavimų. Nors nei skaitikliai užplombuoti, nei vanduo toks geras, kad už jį pinigus reikėtų mokėti. Gal tokia netvarka dėl to, kad rajono vandens ūkiu dabar rūpinasi klaipėdiečiai?" - piktinosi Vaitelių gyventojas.

Šiame kaime ūkininkaujantis Vaidotas Gelžinis taip pat patvirtino, kad iš krano bėgantis vanduo turi specifinį kvapą bei dumblo priemaišų.

"Gyvulius šiuo vandeniu girdome, tačiau savo buityje jo nenaudojame. Vaiteliuose gyvenanti anyta vandenį semia iš savo šulinio. Mokant už vandenį norėtųsi gauti jį švarų, o dabar visi vienodai mokame - ar vanduo švarus, ar prastas", - sako ūkininkas.

Nepadės

Šiuo metu rajono vandentvarka rūpinasi bendrovė "Klaipėdos rajono vandenys", kurios pagrindinė akcininkė yra jau ne rajono savivaldybė, o AB "Klaipėdos vanduo".

"Rajono vanduo - opus reikalas. Yra daug susikaupusių spręstinų problemų, tačiau viskas priklauso nuo lėšų. Šiai dienai mes į vandentvarką galime investuoti tik gavus paramą iš Europos Sąjungos, nes biudžete šioms reikmėms laisvų lėšų nėra", - teigė "Klaipėdos rajono vandenų" direktorius Vidmantas Buivydas.

Vandens ūkio prižiūrėtojai, pasak direktoriaus, pagal specialų grafiką atlieka vandens mėginių tyrimus ir stebi, kad vandenvietėse neatsirastų mikrobinė tarša, kuri yra pavojingiausia žmonių sveikatai. Kas vandeniui tenka iš žemės gelmių - fluoridai, amoniakas, geležis ar kitos medžiagos perteklius, esą ne taip jau grėsminga.

Pirmiausiai, anot V. Buivydo, vandens gerinimo programos yra vykdomos didesnėse gyvenvietėse, kuriose yra bent jau po kelis šimtus vartotojų.

"Vaitelių kaimo vandenvietė, kuria naudojasi tik 7 vartotojai, į tą programą net neįtraukta, nes visi nauji įrenginiai kainuoja milžiniškus pinigus. Pavyzdžiui, Kretingalėje vykdomas projektas - nuotekų valymo įrenginių statyba - kainuoja apie 1,6 milijono litų. Manau, vaiteliškiai vandens problemą turėtų spręsti individualiai, patys pasistatyti vandens valymo filtrus, nes artimiausiu metu jokios investicijos čia nenusimato - nėra iš kur", - sakė V. Buivydas.

Siūlo išsitirti patiems

Klaipėdos rajono savivaldybėje dar prieš ketverius metus buvo parengta vandens gerinimo rajone programa, pagal kurią buvo numatyta atnaujinti keliasdešimt nuo sovietinių laikų išlikusių vandenviečių, įrengti fluoridų ir geležies valymo filtrus bei kitas technologijas. Tačiau, anot savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Felikso Žemgulio, programą smarkiai pakoregavo sunkmetis, nes daugeliui priemonių finansavimas buvo numatytas iš rajono biudžeto.

"Vandens kokybė rajone nėra žymiai blogesnė lyginant su kitais rajonuose. Kai kur turime per daug geležies, fluoridų. Daug svarbiau yra vandentvarkos ir vandenvalos įrenginių plėtra, nes tik pastaraisiais metais Gargžduose ir Priekulėje buvo įgyvendintas projektas, leidęs vartotojams prisijungti prie naujai įrengtų centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų ir nebeteršti aplinkos. Tokių įrenginių reikia dar daugelyje rajono gyvenviečių. Sutvarkymo laukia apie 70 senųjų vandenviečių", - pasakojo F. Žemgulys.

Tačiau, anot jo, vandens gerinimo programos vykdymas nėra visiškai sustojęs. Pavyzdžiui, iš Kaimo plėtros programos apie pusę milijono litų teks Girkalių ir Graumenės gyvenviečių vandenvietėms atnaujinti. Jose bus sumontuoti fluoro šalinimo įrenginiai.

"Kita vertus, iš pažiūros apie vandens kokybę spręsti sudėtinga. Vaitelių gyventojams patarčiau paimti vandens mėginį ir kreiptis į Maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ištirtų. Tada bus aišku, koks tas vanduo iš tiesų yra", - sakė F. Žemgulys.