Sodininkai išgelbėjo žvyrkelio rekonstrukciją

Po Palangos plento rekonstrukcijos tranzitine arterija ir dulkių debesų šaltiniu tapęs Sendvario seniūnijos žvyrkelis galėjo dar ilgai kelti nemalonumus aplinkiniams gyventojams.

Tačiau sodų bendrijos "Pakrantė", Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB "Klaipėdos vanduo" atstovai sugebėjo pademonstruoti kompromisų meną ir taip sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų bei išspręsti jau amžina vadintą problemą.

Ilgas kelias per dulkes

"Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė apie minėtojo žvyrkelio, jungiančio Kalotėn vedančią Medelyno gatvę su Palangos plentu, keliamas problemas.

Apie žvyrkelio rekonstrukciją nebuvo net kalbos, kol pernai kilo ažiotažas dėl to, kad rekonstruojant Palangos plentą buvo panaikinti kairiniai posūkiai. Bene labiausiai nukentėjusiais dėl šios rekonstrukcijos save vadinantys Žaliojo Slėnio gyventojai buvo informuoti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija skyrė 200 tūkst. litų lėšų minėto žvyrkelio rekonstrukcijai, tad jiems atsiradęs 8 km aplinkkelis sutrumpės apie porą kilometrų.

Tačiau Klaipėdos rajono valdžia sutartį dėl žvyrkelio rekonstrukcijos projektavimo ir pačių darbų atlikimo su bendrove "Lemminkainen Lietuva" pasirašė tik praėjusių metų lapkričio pradžioje. Tada aiškinta, kad labai ilgai užtruko įvairių formalumų derinimas. Kaip ir buvo galima tikėtis, rajono savivaldybė nesugebėjo panaudoti skirtų lėšų - iki 2009-ųjų galo rangovas atliko darbų tik maždaug už 6 000 litų. Tad likę 194 tūks. litų sugrįžo į valstybės biudžetą.

Šiais metais iš tikslinių lėšų susisiekimo ministro įsakymu Sendvario žvyrkelio rekonstrukcijos darbams yra skirta 800 tūkst. litų.

Kai jau atrodė, jog viskas pagaliau pajudės - "Lemminkainen Lietuva" jau pradėjo vykdyti parengiamuosius darbus, - Susisiekimo ministeriją ir Klaipėdos rajono savivaldybę pasiekė AB "Klaipėdos vanduo" raštas, kuriame prašoma atidėti žvyrkelio asfaltavimo darbus, nes kitąmet čia numatoma panaudojant Europos Sąjungos lėšas tiesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus į Purmalių gyvenvietę. Kadangi, pirminiais duomenimis, tinklus būtų galima tiesti tik šiuo keliu, tad jau kitąmet reikėtų ardyti neseniai paklotą kelio dangą.

Tokie vandentiekininkų prašymai papiktino ir nuo padidėjusio transporto keliamų dulkių debesų kenčiančius sodininkus, ir per nuolatinio greideriavimo reikalaujantį žvyrkelį kasdien važinėjančius bei mašinas laužančius Žaliojo Slėnio gyventojus. Tad ieškant kompromisų, Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo surengta net keletas visų suinteresuotų pusių pasitarimų.

Sutaupys pusę milijono

Pasitarimų metu paaiškėjo, kad jei būtų nuspręsta atidėti žvyrkelio asfaltavimo darbus, rangovas - "Lemminkainen Lietuva" - nebegalėtų garantuoti, kad kitąmet juos atliktų už tokią pačią sumą. Be to, iškiltų grėsmė, kad Susisiekimo ministerija galėtų ir nebeskirti lėšų projektui, kurio nesugebama įgyvendinti jau kelintus metus.

Savo ruožtu AB "Klaipėdos vanduo" pasamdyti projektuotojai apskaičiavo, kad tinklus tiesiant žvyrkeliu, darbai kainuotų 1,23 mln. litų, o jei reikėtų atstatinėti asfalto dangą arba naudoti betranšėjines technologijas, - apie 1,8 mln. litų.

Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Klaipėdos rajono valdžios atstovai buvo linkę atidėti žvyrkelio asfaltavimo darbus, tačiau išsigelbėjimu tapo šalia kelio esanti sodų bendrijos "Pakrantė" žalioji apsauginė zona. Bendrijos vadovai sutiko leisti joje projektuoti ir tiesti AB "Klaipėdos vanduo" tinklus.

Kadangi net ir šiuo atveju keletoje vietų reikėtų daryti keletą pralajų, projektas pabrangtų apie 140 tūkst. litų. Tačiau "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, tai jau nėra tokia didelė suma, dėl kurios reikėtų stabdyti žvyrkelio asfaltavimo darbus.

"Dulkės irgi yra konkretus ekonominis faktorius, darantis žalą, tad manau, kad pasiektas tikrai reikšmingas kompromisas, leidžiantis ir taupyti biudžeto lėšas, ir padedantis išspręsti net porą jau labai senų problemų", - sakė L. Makūnas.

Beje, gali būti, jog vykdant žvyrkelio rekonstrukciją pavyks padaryti dar keletą smuklių pakeitimų, kurie leistų dar labiau sumažinti "Klaipėdos vandens" tinkų tiesimo projekto pabrangimą.

"Lemminkainen Lietuva" atstovų teigimu, jie yra įsipareigoję visus darbus baigti iki gruodžio 17-osios. Tačiau jei nebeiškils jokių kliūčių, jie gali būti baigti jau ir rugsėjį.