Esminiai skirtumai: tai, kas anksčiau būdavo tik rekomenduojama, patvirtinus miesto Tarybai taps privaloma. Trečiadienį naujoms taisyklėms pritarė Tarybos Miesto ūkio komitetas.
Ne paslaptis, kad daugelis keturkojų augintojų Klaipėdoje nepaisė rekomendacijos vedžioti šunis su antsnukiais. Tačiau tai buvo tik rekomendacija.
Pagal naujas taisykles jau bus reikalaujama uždėti antsnukį šunims (atsižvelgiant į veislės ar rūšies eksterjero ypatumus) ir laikyti juos už pavadėlio taip, kad pastarasis būtų ne ilgesnis nei 1 m ilgio. Taip pat šunys neturi kelti grėsmės aplinkiniams.
Visgi pasidomėjus, kokių veislių šunis bus privaloma vedžioti viešose vietose su antsnukiais ir ar yra koks nors sąrašas, teko išgirsti neigiamą atsakymą.
Dar viena naujovė - griežtesni reikalavimai šunį ar katę norintiems laikyti daugiabučių namų gyventojams. Pagal senąją tvarką užtekdavo gauti toje pačioje laiptinės aikštelėje esančių butų savininkų sutikimą, o pagal naują tvarką reikės surinkti daugiau nei pusę pritariančių visos laiptinės butų savininkų parašų.
Savivaldybės valdininkai skeptiškai vertino tokią idėją, nes realiai, pavyzdžiui, gauti daugumos dangoraižio laiptinės gyventojų parašus būtų sudėtinga.
Draudžiama ir leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus įrengtose vedžiojimo aikštelėse) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu "Šunis vedžioti draudžiama".
Valdininkai nesugebėjo paaiškinti, kaip įmanoma kontroliuoti ir dar vieną apribojimą: vestis į liftą gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės. Esą tokią tvarką privaloma patvirtinti dėl to, kad to reikalauja nacionaliniai teisės aktai. Beje, draudžiama ir gyvūnus naudoti kaip taikinius...
Jei naujos taisyklės bus priimtos, daugiau galimybių turės romantikos mėgėjai rytais ar vakarais bėgti krosus kartu su savo augintiniais pajūryje. Taisyklės draustų "vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.)". Prieš tai vedžioti šunis paplūdimiuose apskritai buvo draudžiama.
Dar viena įdomi detalė: jei šuns savininkas norės drauge su augintiniu naudotis viešuoju transportu, jis privalės turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir daryti skiepai.
O jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 14 parų (buvo 10) ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.
Įstatymų leidėjai "įpaišė" dar vieną kurioziškai skambantį punktą, kurį privalo įtraukti į taisykles Klaipėdos valdininkai: anksčiau šunims buvo draudžiama loti nuo 24 iki 6 valandos, dabar klaipėdiečiai turės užtikrinti, kad jų augintiniai triukšmo nekeltų visą parą.
Taisyklėse taip pat įtvirtintas reikalavimas, jog gyvūnui priteršus viešoje vietoje jo šeimininkas privalo surinkti ekskrementus į popierinį ar polietileninį maišelį ir išmesti į tam skirtas talpas. Tačiau jų mieste tėra vos dvidešimt.
Dėl šio reikalavimo kilo rimta diskusija, nes problemų kelia ne tik pačiame mieste pastebima specialių ekskrementų išmetimo dėžių trūkumas, bet ir situacija Smiltynėje, kurioje vasaros sezono metu nuolat keleivius vežioja arkliai. Kur dedami jų ekskrementai - neaišku. Nutarta siūlyti įrengti specialią dėžę.
Kone linksmiausios diskusijos Miesto ūkio komitete vyko dėl to, ar reikėtų registruoti įvairius pavojingus žmogui namie laikomus egzotinius gyvūnus.
Mat prisiminta praėjusį savaitgalį nutikusi istorija, kai iš daugiabučio namo bandė pabėgti 3,5 metrų ilgio smauglys, kuris iš ketvirtojo aukšto šliaužė į trečiąjį. Buto balkone tuo metu miegojo klaipėdietis, o smauglį išgąsdino tik budrus šuo. Roplys nukrito ant vejos ir sukėlė sumaištį tarp tuo metu nemiegojusių gyventojų.
"Aš tikrai norėčiau žinoti, kad mano kaimynas augina kobrą, smauglį ar kokį skorpioną. Nualpčiau, jei man paryčiais į balkoną šliaužtų smauglys", - dėstė Miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidmantas Plečkaitis.
Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistai paaiškino, kad situacija yra išties keista, nes nė vienas nacionalinis teisės aktas neįpareigoja tokių gyvūnų registruoti.
"Reikia gauti tik Aplinkos ministerijos leidimą. Išties padėtis dviprasmė", - pripažino minėto skyriaus vadovė Irena Šakalienė.
Komiteto nariai svarstė, kad reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją ir paraginti inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie reglamentuotų pavojingų žmogaus gyvybei egzotiškų gyvūnų privalomąjį registravimą.
Už Gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklių pažeidimus gresia bauda iki 200 litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą