2019 m. vasario 20 d. 15:22 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Siūlo griauti Juodkrantės švyturį

(6)

Siūlo griauti Juodkrantės švyturį nuotrauka, foto

1950 metais statytas švyturys – svetimkūnis ant Raganos kalnu vadinamos kopos vidury miško.

© Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovybė netrukus pradės derybas su Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) dėl galimybės demontuoti sovietmečiu statytą Juodkrantės švyturį.

Švy­tu­rio vie­to­je ant le­gen­di­nio Ra­ga­nos (Bloks­ber­go) kal­no no­ri­ma at­sta­ty­ti prieš­ka­riu bu­vu­sį vie­ną po­pu­lia­riau­sių tu­ris­ti­nių ob­jek­tų Juo­dkran­tė­je: re­gyk­lą su me­di­niu pa­vil­jo­nu ant ko­pos vir­šū­nės. „E­sa­me pa­si­ry­žę pra­dė­ti po­kal­bius su uos­ti­nin­kais dėl to švy­tu­rio de­mon­ta­vi­mo. Jis nė­ra įtrauk­tas į kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių są­ra­šą ir dar­ko ap­lin­ką. Ky­la pa­grįs­tas klau­si­mas: ar šiais mo­der­nios na­vi­ga­ci­jos lai­kais švy­tu­rys at­lie­ka sa­vo funk­ci­ją?“ – svars­tė KNNP di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser.

Kurs miš­ko parką

Idė­ja pa­gal ga­li­my­bes re­kons­truo­ti prieš­ka­rio Juo­dkran­tės tu­ris­ti­nius ta­kus, pri­ke­liant auk­so am­žių iš­gy­ve­nu­sio ku­ror­to le­gen­das, bren­do jau ne vie­nus me­tus. „Da­bar at­si­ra­do rea­li pro­ga pa­si­nau­do­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis ir įgy­ven­din­ti dau­ge­lį su­ma­ny­mų. Kal­ba­me apie ga­li­my­bes su­tvar­ky­ti Juo­dkran­tės miš­ko par­ką ir Gin­ta­ro įlan­ką. Bus ta­ria­ma­si su vie­tos žmo­nių bend­ruo­me­ne, Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja, nes no­ri­me at­gai­vin­ti tai, kas gra­žiau­sia ir įdo­miau­sia“, – LŽ aiš­ki­no A. Fe­ser.

Kal­bė­da­ma apie miš­ko par­ką ni­diš­kė tu­rė­jo ome­ny­je te­ri­to­ri­ją nuo kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­jos ant Gar­nių kal­no iki ko­pos su Juo­dkran­tės švy­tu­riu. „Y­ra iš­li­kę daug iko­nog­ra­fi­jos, net XX am­žiaus pra­džios že­mė­la­pių, ku­riuo­se pa­žy­mė­ti bu­vę ta­kai. Ka­dai­se Juo­dkran­tė bu­vo di­džiau­sias Kur­šių ne­ri­jos ku­ror­tas. Tu­ris­tai čia plū­do ne tik dėl gam­tos, bet ir dėl su­kur­tos mis­tiš­kos bei es­te­tiš­kai įdo­mios inf­ras­truk­tū­ros“, – pa­sa­ko­jo KNNP va­do­vė. To­dėl bus ta­ria­ma­si su miš­ki­nin­kais, juo­dkran­tiš­kiais ir ban­do­ma ne­per­len­kiant laz­dos at­ver­ti tam ti­kras vie­tas.

„Siek­si­me grą­žin­ti ir is­to­ri­nių ta­kų pa­va­di­ni­mus: Pa­što ke­lio, Ko­pų ke­lio, Ža­lio­jo ke­lio bei ki­tus. Gra­žiau­sio­se vie­to­se sto­vė­jo suo­liu­kai, miš­ke bu­vo įreng­ta ne vie­na vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė. Vi­sa tai il­gai­niui su­ny­ko: ir se­nie­ji pa­va­di­ni­mai, ir ku­ror­ti­nin­kų itin mėgs­ta­mos vie­tos. To­dėl mė­gin­si­me jas su­tvar­ky­ti“, – tei­gė A. Fe­ser.

Dar­ko aplinką

Šis medinis paviljonas su regykla buvo viena lankomiausių Juodkrantės kurorto vietų.LŽ archyvo nuotrauka

Vie­na am­bi­cin­giau­sių idė­jų – de­mon­tuo­ti 1950 me­tais iš me­ta­li­nių kons­truk­ci­jų su­ręs­tą Juo­dkran­tės švy­tu­rį ir at­sta­ty­ti iki An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro bu­vu­sį apž­val­gos pa­vil­jo­ną. „Ta­čiau no­ri­me su­lauk­ti ir vie­tos žmo­nių reak­ci­jos, taip pat įver­tin­ti ga­li­my­bes dėl lai­vi­nin­kys­tės niuan­sų. Pro švy­tu­rį drie­kia­si nuo­sta­bus pa­si­vaikš­čio­ji­mų ta­kas, pa­va­din­tas Bloks­ber­go pro­me­na­da. Jį taip pat gai­vi­na­me, bet nu­ke­lia­vę prie Ra­ga­nos kal­nu va­di­na­mos aukš­čiau­sios Juo­dkran­tė­je ko­pos iš­vys­ta­me si­li­ka­ti­nių ply­tų elek­tros pa­sto­tę vi­du­ry miš­ko ir ant ko­pos riog­san­tį bei ap­lin­ką dar­kan­tį švy­tu­rį. No­rint su­vok­ti, ko­kia ši vie­ta bu­vo prieš­ka­riu, te­rei­kia pa­žvelg­ti į iš­li­ku­sias nuo­trau­kas“, – ti­ki­no KNNP di­rek­to­rė.

XIX am­žiaus pa­bai­go­je – XX am­žiaus pir­mo­jo­je pu­sė­je da­bar ge­rai ži­no­mas Ra­ga­nų kal­nas, pa­puoš­tas skulp­tū­ro­mis, va­di­no­si Jo­no kal­nu. Ra­ga­nos kal­nas bu­vo tik ten, kur da­bar sto­vi švy­tu­rys. Vie­ti­niai jį va­di­no Bloks­ber­go kal­nu.

„53 me­trus virš jū­ros ly­gio iš­ki­lęs kal­nas tu­ri na­tū­ra­lią aikš­te­lę. Dėl jos, ma­tyt, ir at­si­ra­do pa­sa­ko­ji­mai apie šo­kan­čias ra­ga­nas. XIX am­žiu­je pir­mie­ji Juo­dkran­tės ku­ror­to inf­ras­truk­tū­ros plė­to­to­jai nau­do­jo­si ko­pa kaip re­gyk­la: į kal­ną ve­dė me­di­niai laip­te­liai, o vir­šū­nė­je sto­vė­jo pa­vil­jo­nas. Vaiz­dus iš jo tu­ris­tai va­di­no vie­nais gra­žiau­sių pa­sau­ly­je – nuo ko­pos bu­vo ma­ty­ti ir jū­ra, ir ma­rios, ir Gin­ta­ro įlan­ka. Po ka­ro re­gyk­la su­ny­ko ir jos vie­to­je bu­vo pa­sta­ty­tas grioz­diš­kas švy­tu­rys“, – pa­sa­ko­jo A. Fe­ser.

Jei bū­tų pri­im­tas spren­di­mas de­mon­tuo­ti švy­tu­rį ir at­sta­ty­ti pa­vil­jo­ną, pa­šne­ko­vės ma­ny­mu, grei­čiau­siai tek­tų pra­re­tin­ti pu­šų ma­sy­vus, kad me­džiai ne­už­gož­tų vaiz­do. „A­tei­ty­je kal­bė­si­mės ir su uos­ti­nin­kais, ir su Kre­tin­gos miš­kų urė­di­ja dėl kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mo kir­ti­mų to­je vie­to­je. Pro­jek­ta­vi­mo dar­bai ga­lė­tų pra­si­dė­ti ki­tą­met“, – tvir­ti­no ji. Už tai, kad bū­tų at­sta­ty­tas is­to­ri­nis pa­vil­jo­nas, pa­si­sa­ko ir pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, nes so­viet­me­čiu iš­ki­lęs švy­tu­rys – jo­kia kul­tū­ros ver­ty­bė.

Orien­ty­ras jūroje

LSLA di­rek­to­rius Ro­ber­tas Ta­ra­se­vi­čius ne­siė­mė prog­no­zuo­ti, ko­kią įta­ką lai­vy­bai Bal­ti­jos jū­ros prie­kran­tė­je tu­rė­tų Juo­dkran­tės švy­tu­rio de­mon­ta­vi­mas. „Švy­tu­riai ne­bū­ti­nai ro­do ke­lią į uos­tą. Ni­dos ir Juo­dkran­tės švy­tu­riai lai­va­ve­džiams pa­de­da nu­sta­ty­ti jų bu­vi­mo vie­tą jū­ro­je, orien­tuo­tis. Kiek­vie­nas toks įren­gi­nys tu­ri sa­vo mirk­sė­ji­mo „kal­bą“, pa­gal ku­rią jū­ri­nin­kai ži­no, koks tai švy­tu­rys“, – aiš­ki­no R. Ta­ra­se­vi­čius. Pa­vyz­džiui, per 900 me­trų nuo jū­ros sto­vin­čio Juo­dkran­tės švy­tu­rio švie­sos sig­na­las ma­to­mas 33 km spin­du­liu: jo bal­ta švie­sa 3 se­kun­des de­ga, 5 ne­de­ga.

Šis švy­tu­rys ak­tua­liau­sias prie­kran­tės žve­jams ir plau­kio­jan­tie­siems jū­ro­je pra­mo­gi­niais lai­vais. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar jo ne­te­kus bū­tų pa­tir­ta di­de­lių ne­pa­to­gu­mų. Bet juk ne vi­si tu­ri GPS apa­ra­tus, be to, jie ga­li su­ges­ti. Pa­ty­rę jū­ri­nin­kai orien­tuo­ja­si pa­gal švy­tu­rius, ku­rių mū­sų pa­kran­tė­je tė­ra ke­tu­ri. To­dėl de­ran­tis rei­kės pa­si­telk­ti rim­tus ar­gu­men­tus ir fak­tus, dis­ku­tuo­ti“, – ti­ki­no R. Ta­ra­se­vi­čius.

Anot jo, rea­liau bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie ga­li­my­bes per­kel­ti švy­tu­rį į ki­tą vie­tą, esan­čią gre­ta, ir taip at­lais­vin­ti Bloks­ber­go kal­ną pa­vil­jo­nui įreng­ti. „Jei švy­tu­rys bū­tų pa­trauk­tas šim­tą me­trų į šo­ną, lai­va­ve­džiams tai ne­bū­tų tra­ge­di­ja, nors pra­ei­tų šiek tiek lai­ko, kol jie pri­pras­tų prie po­ky­čių. Klau­si­mas ki­tas: ar to ti­krai rei­kia, kiek tai kai­nuo­tų ir ko­kie bū­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai? Pra­dė­ti dis­ku­si­jas ga­li­ma“, – sa­kė LSLA va­do­vas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

nu nu

2015-12-10   20:39

IP: 86.170.65.67

Gera ideja. Reikia nugriauti

Eterys

2015-12-09   21:15

IP: 85.232.128.55

Kasmet rugpjūčio 15-16 dienomis vyksta Tarptautinė švyturių diena – International Lighthouse Day. Šiomis dienomis viso Pasaulio radijomėgėjai stengiasi užmegsti ryšius su tokiais pat entuziastais dirbančiais iš pačių švyturių arba vietovių prie šių statinių. Taip eteryje garsinami įvairių Planetos valstybių kampelių vardai. Ne išimtis ir Lietuva. Reiškia, tokių objektų mūsų šalyje sumažės, o jų ir taip mažai, deja. Ne tik kaip žmogus nuo radijo, bet ir artimas jūriniams reikalams, taip pat visiškai pritariu ir buriotojams. Pritariu ir tam komentatoriui, kuris teisingai pastebėjo dėl daugumos mūsų „gimimo metų kaltės“. Anot „pažangių“ gaunasi, kad nereikia nieko – nei navigacijos, nei laivybos, nei Lietuvos vietovių garsinimo eteryje, rūpi vien turizmas. Ak, taip, taip, juk jis duoda pelno... Liūdna, kad pastaroju metu, labai daug norinčių „modifikuoti“ Kuršių neriją. Vienam statyti tiltą, antram „manilovo bokštą“, trečiam iškirsti pušeles aplink busimo paviljono. O juk tas pušeles kažkieno darbščios rankos kažkada turbūt sodino.

...

2015-12-09   19:16

IP: 78.61.53.133

jei tas švyturys švietė ir rodė kelią jūrininkams 65 metus, kodėl jis negali rodyti 165m ar daugiau. Kodėl, neaiškius savo projektus rengdami, kaip sėkmės arkliuką metate: "tarybinių laikų" - vadinasi šluojam viską nuo žemės paviršiaus. Atrodo , šitas 50metų laikotarpis turi iš viso išnykti iš istorijos. Negi šiuo laikotarpiu nebuvo nieko sukurta , padaryta gražaus, nebuvo žmonių mylėjusių ir puošusių savo gimtinę ne žodžiais, o tikrais darbais. Juk ir mes esame ta "tarybinė karta", gimusi ir užaugusi tuo laikotarpiu, ar mes dėl to kalti? O gal šio laiko "auksiniai tualetai, metaliniai vamzdžiai" yra vertybė, kurią turės garbinti mūsų anūkai? .. atsiprašau, nieko asmeniško, tik prieš kažką darydami, atsiklauskime žmonių nuomonės

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Laidotuvių procesijos užstatyti Plungės pareigūnai ėmė išrašinėti baudas nuotrauka, foto

Trečiadienį nemaloni situacija nutiko Plungėje. Į kapines atvykusi laidotuvių procesija pabandė sutilpti...

Įvažiavimas į didžiausią šalies kurortą Palangą iš esmės pasikeis dar šį rudenį...

Palanga svečius pasitiks pušynais - jau greitai sužaliuos Kretingos gatvė nuotrauka, foto

Vasaros sezonui pasibaigus Palangos kurorto malonumais mėgaujasi daugiausia senjorai. Vietos verslininkai vis...

Senjorų auksinis ruduo Palangoje nuotrauka, foto

Naujojo cirko spektakliu "Humanoptère" šią savaitę buvo uždarytas XII tarptautinis menų festivalis...

Naujasis cirkas - daugelio menų sintezė nuotrauka, foto

Prievartautojas po teismo sprendimo ėmė keiktis nuotrauka, foto

Kriminalai, 32 metų Tauragės gyventojas, visaip palauždamas aukų valią, savo lytinę aistrą tenkino...

Išrinkti gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai nuotrauka, foto

Lietuva, Vasario 20 d. Kultūros ministerijoje pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai....

Teisutis Matulevičius: aš žinau, kaip išgelbėti mūsų jaunimą nuotrauka, foto

Savivaldybių tarybų rinkimai, Aš žinau, kodėl jaunoji klaipėdiečių karta dramatiškai bėga iš politikų abejingai valdomo,...

Kada Lietuva taps svajonių šalimi? nuotrauka, foto

Euras, Nesibaigianti emigracija, maži atlyginimai, didelės kainos. Ir tai tik dalis problemų, su...

Kriminalai, Paskelbta prieš 1 val.

Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Savivaldybių tarybų rinkimai, Paskelbta prieš 3 val.

Euras, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...