Šilutės valdžios atgaila mokesčių naštos nepalengvino

Antradienį Šilutės rajono savivaldybės politikai pakvietė vietos verslininkus pasitarti, kaip būtų galima rajono įmonėms palengvinti nekilnojamojo turto mokesčio naštą, kurią pernai patys joms užkrovė.

Bene didžiausią (arba vieną iš didžiausių) Lietuvoje  maksimalų nekilnojamojo turto mokestį – 1 proc. turto vertės Šilutės rajono savivaldybės taryba nustatė dar praeitų metų birželį. Tačiau tąkart niekas – ir tie patys rajono tarybos nariai – į tai neatkreipė dėmesio.

Yla ėmė lįsti iš maišo praeitų metų gale, kai Tarybai buvo pateiktas nagrinėti šių metų rajono biudžetas.

Augant šilutiškių verslininkų nepasitenkinimui dėl nekilnojamojo turto mokesčio, rajono tarybos nario Arvydo Jako iniciatyva šį antradienį savivaldybėje buvo surengtas specialus Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Į jį atvyko ir per 20 įmonių savininkų bei vadovų.

Visi sutarė, kad dabartinis nekilnojamojo turto mokestis ekonominiu sunkmečiu verslo įmonėms per didelis. Tačiau nuomonės, kaip šią naštą būtų galima palengvinti, šiek tiek išsiskyrė. Bent jau iš pradžių.

Pavyzdžiui, verslininkas Saulius Stankevičius (jis yra ir Ekonomikos ir finansų komiteto narys – red. pastaba) pasisakė už tai, kad kitiems metams visiems būtų taikomas 0,3 proc. nekilnojamojo turto mokestis.

Šilutės nekilnojamojo turto mokestį verslininkai lygino su taikomu kitose savivaldybėse. Statybų įmonės vadovas ir to paties komiteto narys Steponas Kazlauskas samprotavo, kad užsienio kapitalo įmonėms, kurios krauna pelną užsieniečiams, būtų galima taikyti didesnį mokestį, o veiklą vykdantiems vietiniams verslininkams – jį sumažinti.

Įmonės savininkas ir vadovas Rimgaudas Višinskas kėlė klausimą dėl paties turto vertės nustatymo metodikos, dėl kurios didesnę vertę rinkoje turintis turtas neretai būna mažiau įvertinamas už menkesnės vertės pastatus.

Pavyzdį, kaip kartais “Registrų centras” nuklysta į lankas, iš popieriaus vertindamas nekilnojamąjį turtą, pateikė žemės ūkio kooperatinės bendrovės “Pamario žiedas” vadovas Kęstutis Andrijauskas. Pasak jo, “Pamario žiedas” savo teritorijoje Šilutės mieste turi mūrinę stoginę. Nors šis statinys neturi sienų, jis buvo įvertintas daugiau kaip 800 tūkst. litų.

Prekybos centro vadovas Arūnas Gečas siūlė pasimokyti iš kitų Lietuvos savivaldybių. Jo žiniomis, Panevėžyje maksimalus 1 proc. mokestis mokamas tik už nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, o eksploatuojami pastatai apmokestinti perpus mažesniu mokesčiu. Jis tarsi papildė administracijos direktoriaus Šarūno Laužiko pasisakymą apie JAV panašiai diferencijuojamą nekilnojamojo turto mokestį.

Maisto halės savininkas Rimantas Jaruškevičius sakė esąs iš viso nusivylęs Šilutės valdžia, kuri, verslininko žodžiais tariant, pirma priima sprendimus, o paskui ieško galimybių klaidoms ištaisyti. Kritikos rajono valdantiesiems nepagailėjo ir vienas garsiausių (ne vien verslo pasiekimais – red. pastaba) verslininkų Justinas Samoška.

Vis dėlto buvo prieita prie sprendimo, kad rajono mero potvarkiu turi būti įsteigta darbo grupė (ją turėtų sudaryti verslininkų ir rajono administracijos atstovai – red. pastaba), kuri apibendrins įmonių vadovų pasiūlymus ir iki birželio pradžios parengs sprendimo projektą Tarybai tvirtinti.

Naujasis nekilnojamojo turto mokestis greičiausiai bus taikomas tik nuo ateinančių metų. O šiemet, kaip pernai, įmonėms ir nekilnojamąjį turtą verslui nuomojantiems fiziniams asmenims teks mokėti maksimalų – 1 proc. mokestį.

"Šilutės ETA žinios"