Šilutė rytoj: valdžia ieško naujų orientyrų

Ryškėjančia žvaigžde Europos turizmo žemėlapyje Šilutės kraštas jau mėgino tapti – tokia vizija buvo įtvirtinta rajono strateginiame plėtros plane 2005 – 2014 metams. Tačiau ar tai dėl vietos valdžios nesąmoningo, o galbūt net ir tyčinio nerangumo, įtakoto politikos verslo interesų, Šilutė užsibrėžto tikslo link ne kažin kiek dar tepasistūmėjo.

Regis, turime ir Nemuno deltos regioninį parką su jo neįkainojamais gamtos lobynais, ir įvairiausių kultūros paveldo objektų, bandome išplėtoti vandens turizmą, statydami naujas prieplaukas, nors ir pamažu, bet vis dėlto tiesiame naujus ir tvarkome esamus sausumos kelius, tačiau visaapimančios vieningos turizmo industrijos mums kažkodėl niekaip neina sukurti – kiekvienas – kartais mažomis grupėmis – dirba sau.

Ko gero, panašiai – kiekvienas – sau – būtų galima apibūdinti ir visą rajono verslo bei su ja tiesiogiai susijusią socialinę aplinką.

Suprasdama, kad eidama šiuo keliu, Šilutė netoli tenueis, kad kraštui reikia naujų orientyrų, naujoji rajono savivaldybės valdančioji dauguma su mere Daiva Žebeliene priešakyje nusprendė atsigręžti į vieną iš pamatinių demokratijos principų, – kad piliečiai turi (teisę) dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus, ir šį antradienį pakvietė vietos verslininkus į savivaldybę pokalbio apie tolesnę rajono plėtrą. Juolab kad artinasi naujas – 2014 – 2020 metų finansinis laikotarpis, kuriam jau dabar būtina pasiruošti, numatant krašto plėtros gaires.

Gaila, kad į merės kvietimą atsiliepė tik 8 verslo atstovai – Virginija Rūdienė, Sonata Valaitienė, Algis Bekeris, Alfonsas Vanagas (savivaldybės tarybos narys), Edvardas Jurjonas, Justinas Samoška, Steponas Kazlauskas (Tarybos narys) ir Raimondas Plikšnys, pokalbyje taip pat dalyvavo Tarybos narys Arvydas Jakas (Savivaldybei kartu su mere atstovavo administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus), – tačiau ir jų išsakytų pastabų buvo per akis, jog suvoktum, kad Šilutei dar yra kur pasitempti: reikia estakados kelyje į Rusnę, naujų dviračių takų, būtina atnaujinti susisiekimą geležinkeliu, toliau plėtoti kelių tinklą, jau nekalbant apie smulkesnius, bet ne mažiau svarbius darbus, tokius kaip miesto ir kitų rajono gyvenviečių apželdinimas, vaikų ir jaunimo aikštynų plėtra, galiausiai reikia užtikrinti saugumą tiek vietos gyventojams, tiek atvykėliams, modernizuojant Šilutės miesto ir kitų gyvenviečių naktinį apšvietimą, galbūt net ir įrengiant vaizdo stebėjimo sistemą „karščiausiuose“ jų taškuose, ir taip toliau, ir panašiai.

Žodžiu, prieš akis – dar daug neartų dirvonų…

Nors vienas iš pokalbio dalyvių – Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus mėgino sustabdyti besiveržiantį minčių srautą, sau įprasta maniera teigdamas, kad viskam – šiuo atveju gerovei Šilutės mieste sukurti – niekada neužteks pinigų, tačiau greitai buvo užtildytas: verslininkų ir politikų nuomone, jeigu verslui bus sukurta visapusiškai palanki aplinka veiklai plėtoti, nė vienas neatsisakys savo lėšomis ir darbu prisidėti prie miesto tvarkymo.

Šioje vietoje dar tiktų pridėti Rimanto Jaruškevičiaus, Šilutės maisto halės bendrasavininkio, buvusiam merui Virgilijui Pozingiui į akis išrėžtus žodžius: „Jeigu valdžia nevogtų, tai verslininkai visada prisidėtų ir padėtų…“

Apie dabartinės rajono valdžios – merės ir administracijos direktoriaus pasiekimus šiuose veiklos baruose, bent jau žiūrint iš šalies, kol kas nėra ką pasakyti. Tai neliko nepastebėta ir šiandieniniame vadovų susitikime su verslininkais…

Pokalbio pabaigoje merė D. Žebelienė išreiškė viltį, kad šis susitikimas – nebus paskutinis, ir pakvietė verslininkus aktyviai dalyvauti kuriant rajono strateginį plėtros planą naujam laikotarpiui.