Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio manymu, dėl to, kad panaikinus apskritis žemėtvarkos reikalai tvarkyti perduoti ne savivaldybėms, o Nacionalinei žemės tarnybai, vietos valdžia jaučia nuoskaudą ir nenori daryti darbų, susijusių su žemės sklypų planavimu. Tad kol kas Klaipėdos savivaldybė rodo pirštais į Nacionalinę žemės tarnybą, o pastaroji rekomenduoja darbus atlikti savivaldybei.
Nesutiko rengti plano
Dar pernai gruodį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje užvirė aštri diskusija dėl uosto ribų praplėtimo pietinėje dalyje. Uosto direkcija prie uosto teritorijos nori prijungti vidinę Kuršių marių akvatoriją, esančią į pietus nuo Kiaulės Nugaros ir besitęsiančios iki "Natura 2000 ribos". Tam, kad nereikėtų rengti detaliojo plano, kurio procedūra gali užtrukti iki trejų metų, paprašyta Klaipėdos miesto savivaldybės parengti minėtos teritorijos sklypo planą, prilygstantį detaliajam.
Savivaldybė to daryti nesutiko, nors Uosto direkcija įsipareigojo finansuoti visas rengimo išlaidas. Klaipėdos savivaldybės atstovų manymu, elgtis taip, kaip siūlo Uosto direkcija, negalima.
Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas mano, kad pasirinktas neteisingas kelias. Anot jo, norima greitai padaryti kreivą darbą. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sako suprantąs šio klausimo svarbą, tačiau užduotis esanti sunkiai įgyvendinama. Mero nuomone, šį klausimą turi išnagrinėti rimti juristai.
Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas tikina, kad jeigu teks rengti detalųjį planą, nebus galima statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos, kurios statybos darbus ketinama pradėti jau šiais metais, nes Uosto direkcija ne savo teritorijoje jokių darbų daryti negali. Taip pat nebus galima pradėti laivybos kanalo gilinimo darbų pietinėje dalyje, jau nekalbant apie tolesnius planus - apie Kiaulės Nugaros panaudojimą krovos darbams ar suskystintų dujų terminalo statybą.
Baigiantis 2010-iesiems Uosto plėtojimo taryba pritarė pietinės uosto dalies ribų praplėtimui ir tam, jog būtina rasti būdą, kaip tai padaryti. Aptarti šį klausimą Taryba įpareigojo Susisiekimo ministerijos, Uosto direkcijos, Klaipėdos savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos atstovus, jiems pavesta išsiaiškinti visus teisinius niuansus.
Truputį aplaužė
Praėjusį penktadienį Vilniuje vyko tarpžinybinis pasitarimas, kuriam pirmininkavo susisiekimo viceminstras Arūnas Štaras. Uosto direkcijai atstovavo Infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis. Paklaustas, ar pavyko aplaužyti Klaipėdos savivaldybei "ragus", pastarasis atsakė, jog tik šiek tiek.
"Pasitarimo dalyviai sutiko su tuo, kad visi įstatymai leidžia suplanuoti šitą teritoriją. Niekas šioje situacijoje nebando apeiti įstatymų. Nutarta, kad Aplinkos ministerija rašys raštą Klaipėdos savivaldybei ir prašys patvirtinti mūsų suplanuotą sklypą. Tada savivaldybė turės arba patvirtinti, arba raštu atsakyti, kodėl ji to nedaro", - sakė Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius.
Jeigu savivaldybė patvirtins planą, jis keliaus į Susisiekimo ministeriją, į Vyriausybę, ir pastarosios sprendimu ši teritorija bus priskirta patikėjimo teise valdyti Uosto direkcijai. V. Karolio manymu, jeigu viskas sklandžiai vyktų, galbūt minėta teritorija būtų prijungta prie uosto šių metų pabaigoje.
Vargsta ir geležinkelininkai
Įgyvendindami Klaipėdos uosto šiaurinės dalies geležinkelio mazgo plėtros projektus su panašia problema susidūrė ir AB "Lietuvos geležinkeliai".
80 proc. visų krovinių į Klaipėdos uostą pristatoma geležinkeliais. O norint rekonstruoti Pauosčio geležinkelio kelyną (projekto vertė - 76,4 mln. Lt, numatoma įgyvendinti 2014 metais), būtina parengti detalųjį planą. Jo rengimas vėluoja todėl, kad ilgai nebuvo pradėtos Pauosčio kelyno detaliojo teritorijų planavimo procedūros.
Nacionalinė žemės tarnyba rekomendavo sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sudaryti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Dar pernai spalio 19 d. geležinkelininkai kreipėsi į miesto merą prašydami inicijuoti detaliojo plano rengimo pradžią ir pavesti administracijos direktoriui atlikti projekto detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas. Atsakymo jie nebuvo sulaukę iki gruodžio vidurio.
Pasak savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K. Macijausko, raštas geležinkelininkams ilgai buvo derinamas su projektuotojais. K. Macijauskas tvirtino, kad asmeniškai jam projektas patinka ir nieko prieš jį neturi. Tačiau žmones baugina, kad įgyvendinant šį projektą reikės kirsti medžius Girulių miške, todėl ieškoma palankesnio kelio. Anot jo, miškai pajūryje yra šventesni už visus kitus Lietuvoje.
Kadangi Seimas nusprendė žemėtvarkos klausimus perduoti Nacionalinei žemės tarnybai, Klaipėdos savivaldybė neteko 10 proc. darbuotojų, tad natūralu, kad ji nenori imtis tokių darbų, jau nekalbant apie tai, kad artėja rinkimai į savivaldybes, tad, galimas daiktas, ji kratosi nepopuliaraus tarp kai kurių rinkėjų sprendimo įgyvendinimo.
Anot mero R. Taraškevičiaus, miško reikėtų iškirsti visai nedaug, tad iš to didelės problemos nereikėtų daryti.
Visgi iškilus grėsmei laiku neįgyvendinti projekto, kuriam skiriama Europos Sąjungos (ES) parama, geležinkelininkai ėmė kalbėti, ar nereikėtų jam skirtas lėšas nukreipti kitur, ne į Klaipėdą.
Nesusitarus perskirstys pinigus
Pasak susisiekimo ministro E. Masiulio, prasčiausiai ES parama susisiekimo sistemoje naudojasi du sektoriai - AB "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Anot jo, yra nemažai projektų, įstrigusių biurokratų pinklėse. Juos būtina išjudinti.
Susisiekimo ministras tikina, kad konkurencija dėl ES finansinės paramos panaudojimo pačiame Lietuvos transporto sektoriuje yra didžiulė. Kelininkai baigia išnaudoti visus pinigus, kurie buvo skirti iki 2013 metų. Jų užmojai dideli - turi parengę daugybę projektų. Tad ministerija, matydama, kad vienoje ar kitoje srityje stringa projektų įgyvendinimas, perskirstys ES paramos lėšas.
"Jeigu "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos savivaldybė nesusitars dėl Pauosčio geležinkelio stoties, gali tekti perskirstyti pinigus ne geležinkelių naudai. O klausimą, ar dėl to nenukentės Klaipėdos miestas ir klaipėdiečių poreikiai, adresuoju uostamiesčio savivaldybei ir jos atsakingiems pareigūnams. Kol kas šiam objektui skirti pinigai nėra nuimti. Manau, kad jeigu dar nesusitarė, tai artimiausiu metu susitars", - praėjusį penktadienį sakė E. Masiulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą