Sausgalvių salelė

Panemuniuose nuo seno užtekdavo pašaro gyvuliams, prasimaitindavo žmonės, tačiau rudeniop Nemuno slėnį siaubė potvyniai, pavasariop viską šluodavo ledonešis. Kalvelės tapdavo orientyrais ir patogesnėmis vietomis gyventi. Ir šiandien potvynių metu galima pamatyti aukštumėlę, supamą išsiliejusių vandenų: tai Sausgalviai.

Kaimas kūrėsi Rusnės upės dešiniojo intako Leitės krante. XVIII a. priklausė Rusnės valsčiui (tuo metu jo valdos driekėsi abipus Rusnės upės žemupio nuo Kintų (šiaurės vakaruose) iki Karklės (pietuose) ir Sausgalvių bei Šilininkų (rytuose)). Tuomet Sausgalvių "salelę" iš pietvakarių supo Leitės upė, o iš vakarų - jos nedidelis intakas.

XVIII a. pabaigoje Sausgalvių saloje kryžiavosi keturi keliukai, kaimą jungę su Rusne, Užliekniais ir Vileikiais, Tatamiškiais ir Kūlynais. Kaimo sodybos buvo susimetusios į kupetą aukštumėlės viršūnėje. Iš visų pusių kaimą supo negyvenami šlapi plotai. Per didelius potvynius ir šaktarpį sausgalviškiai iš namų negalėdavo ištrūkti ilgą laiką.

1785 m. kaimas turėjo 17 sodybų. Jose gyvenę valstiečiai priklausė karaliui, ne dvarininkams. 1817 m., jau po baudžiavos panaikinimo, kaime užfiksuota 19 sodybų su 114 valstiečių, priskirtų Rusnės domenui ir parapijai. 1871 m. - jau 43 sodybos ir 319 gyventojų. Kaimas turėjo savo mokyklą. Nuo 1817 iki 1885 m. Sausgalvių plotas ir gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei tris kartus.

1905 m. iš daugumos evangelikų liuteronų 280 kalbėjo lietuviškai, 27 - vokiškai, iš 22 katalikų 16 kalbėjo lietuviškai, 6 - vokiškai. Katalikai priklausė Šilgalių parapijai, liuteronai - Rusnės.

Pirmojo pasaulinio karo mūšiai Sausgalvių tiesiogiai nepalietė - tuometinės kovos daugiausiai vyko Tilžės ruože, tačiau kaimui atsiliepė pokario krizė: žmonių sumažėjo. 1925 m. bebuvo likę 288 žmonės. Jie toliau arė žemę, ganė gyvulius, užsiėmė amatais, o vaikai lankė mokyklą. Rusnės upe nutiesus sieną tarp Vokietijos ir Lietuvos Respublikos, Leitės upės vaga siekė patį pasienį, tad žmonėms radosi naujos veiklos: per sieną nelegaliai plukdyta anodija ir įvairūs pramoniniai gaminiai iš Vakarų.

SENIEJI SAUSGALVIAI: kaimo gatvė, mokykla, Henriko Dilbos svečių namai. (Bildarchiv-ostpreussen.de)