Sakūčiai: bitės medų neša iš miško

"Man miško ramybė turi didelę reikšmę: pasitraukia rūpesčiai, lengvas oras, aplinkui gražu ir tylu. Vienas malonumas yra rūpintis mišku", - sakė Sakūčių eiguvos eigulys Antanas Balandis, jau daug metų stiprybės ir sveikatos besisemiantis iš gamtos. O vietiniai žmonės, gaunantys gerų patarimų, kaip prižiūrėti privatų mišką, vadina jį šviesuoliu.

Radome poną Antaną Sakūčių eiguvoje, 2 tūkstančių hektarų valdose ženklinantį nukirstus medžius.

"Potvynis nuneša nukirstus medžius. 2002 metais iš Minijos atėjęs potvynis buvo pats galingiausias, apsėmė miškus, sodybų tvartus, skendo žvėreliai. Mūsų miške gyvena briedžiai, elniai, stirnos, daug zuikių, šernų ir ančių. Yra aibės žalčių, kuriuos žmonės gerbia, jų neužkabina. Jau dirbu 34 metai, bet mačiau vos vieną mažą angį, nes jos skęsta per potvynius, o žalčiai puikiai plaukioja. Vasarą jie atšliaužia ir į mano kiemą, prie šiltadaržio", - pasakojo Antanas, priklausantis medžiotojų klubui.

Jam teko nušauti elnią, būrį šernų, pasitelkus pėdsekį šunį. Bet ir gelbėjo žvėrelius valtimi, kai vandenys užplūsdavo, ir stato ėdžias žiemą.

"Anksčiau būdavo nemažai brakonierių, dabar aprimo: gal vieta nepatogi, mažai kaimų, o miškų masyvus sunku tokiais keliais pasiekti. Jie būdavo gudrūs, stengdavosi pabėgti vos mane pamatę. Ir, kaip keista, mūsų kaime nėra kas verda naminukę - čia yra tam netinkantis rudas durpinis vanduo. kita vertus, jei sukursi ugnį, durpės degs, tuoj prisistatys gaisrininkai", - šypsojosi pokalbininkas. Beje, jis iš rankų vasarą nepaleidžia žiūronų, ne kartą gesino smilkstančias pievas ir miško laukymes.

KIRTIMAI. Kol kas nukirstų medžių nepalietė ir neišnešiojo potvynio vandenys, tad skubama juos išvežti.

Eigulys pasakojo, kad kartais miške įvairovės dėlei sodina ir įdomesnį medį, ne tik egles, beržus ir pušis, bet ir erškėtį, laukinę obelį. Šį pavasarį užsodins apie 4 hektarus naujų medžių.

Brydę miške paliko tėvas

Eigulio profesiją pasirinko sekdamas savo tėvo, taip pat Antano, pėdomis, kuris dirbo dar Smetonos laikais Girininkų kaime. Tuo metu eigulys buvo gerbiamas žmogus, jam mokėti dideli pinigai, tačiau blogi laikai prasidėjo, kai atėjo sovietai. Tuomet didžiąją miškininkų dalį ištrėmė į Sibirą, nes dar Lietuvai būnant nepriklausomai šie valstybės tarnautojai būdavo atidžiai atrenkami, nepriimdavo komunistinių pažiūrų darbuotojų. Tad tėvui teko pasitraukti su šeima į Slengius.