Raganų kalne užsimezgė unikali tradicija

Raganų kalne užsimezgė unikali tradicija

Ant Raganų kalno Juodkrantėje praėjusį savaitgalį nuvilnijęs šviesų festivalis pranoko visus organizatorių ir lankytojų lūkesčius, tad jį norima tęsti ir ateityje. Nors tuo pat metu kitame marių krante vyko didžiulė, įspūdingą sumą kainavusi Klaipėdos miesto šviesų fiesta, nedidukas užmario kurortas taip pat sutraukė tūkstantines minias.

„Idėja perkelti dalį šviesų festivalio į Juodkrantę, kovojančią su turistinio sezoniškumo problema, brendo ilgai, nedrąsiai, tačiau ryžomės šiai savotiškai avantiūrai. Žmonės išvydo tai, ko niekur kitur pamatyti neįmanoma.

Raganų kalne kviestinių menininkų įrengtos šviesos instaliacijos, išskirtinis neoninių skulptūrų projektas inspiravo tęsti šią tradiciją ir ateityje. Galiu nudžiuginti, kad ir šįkart Raganų kalnas švytės dar du savaitgalius“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Tris dienas trukęs Raganų kalno šviesų festivalis Neringos miesto iždą patuštino apie 10 tūkst. eurų. Po Raganų kalną buvo galima vaikščioti pasišviečiant žibintuvėliais, atrasti naujai nušvitusias skulptūras, pasinaudoti gido paslaugomis, o archajiškų parabolinių kopų laukymėje girdėti pelėdų ūbavimą.

Džiugino ir raganų sąskrydis: pasimetusius žygeivius persirengėliai vaišino ant laužo iškeptais blynais.

Nepabūgo iššūkio

Tūkstantines minias sutraukiantis Klaipėdos šviesų festivalis pasižymi pompastika, efektingomis šviesos instaliacijomis ir projektais įvairiose, netikėtose senamiesčio vietose.

Šiemet pirmą kartą išskirtinių įspūdžių medžiotojai galėjo leistis į dar vieną novatorišką nuotykį. Juodkrantėje jų laukė neatpažįstamai pasikeitęs Raganų kalnas.

Kaip žinoma, lygiai prieš 40 metų ant jo liaudies meistrų pradėtos statyti įvairiausios medinės pasakų, mitologinių būtybių, su pamario krašto žmonėmis ir jų buitimi susijusios skulptūros. Neringos miesto savivaldybei ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovams kilo idėja praplėsti šviesų festivalio geografiją ir įgyvendinti netikėtą projektą Juodkrantėje.

Šiam sumanymui per palyginti trumpą laiką buvo pasitelktos jungtinės pajėgos: „Klaipėdos švenčių“, Neringos savivaldybės administracijos, BĮ „Neringos muziejų“, AB „Smiltynės perkėlos“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentų, privačių rėmėjų, vežėjų, užsienio menininkų.

„Pirmiausia reikėjo gerokai pasukti galvas, išanalizuoti specifinę vietovę, jos gamtinę aplinką, juk Raganų kalnas – parabolinės kopos, kuriose – jokio dirbtinio apšvietimo, jokios elektros instaliacijos, o pažintiniai takai – gamtos kūriniai su išlindusiomis medžių šaknimis, netikėtais nuolydžiais, skardžiais.

Todėl stengėmės pagal galimybes Raganų kalną parodyti dar neregėtu amplua“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Neoniniai vaiduokliai

Raganų kalne šventinėmis dienomis apsilankiusių žmonių įspūdžių mozaika – įvairiausių spalvų. Kai kas šį Švytinčių sakmių kalnu pakrikštytą projektą užmaryje vadino giliausiai įsmigusia viso šiųmečio šviesų festivalio vinimi.

Daugumai lankytojų neišdildomų įspūdžių pažėrė Raganų kalno papėdėje, Kuršmarių promenadoje, įgyvendintas menininko iš Suomijis Aleksanderio Reichsteino projektas. Iš šviečiančių neono vamzdelių pievoje buvo sudėlioti atgimę XIX amžiaus personažai – ponai, vaikai, žvejai, jų žmonos, karys, grįžtantis iš tarnybos, ir net „ore kybantys“ šikšnosparniai.

„Menininkui tai buvo pirmas toks projektas Juodkrantėje. Žmones džiugino ir stebino 18 įvairiausių iš vamzdelių meistriškai sukurtų skulptūrų. Pats kūrėjas nesitikėjo tokio ažiotažo.

Jis pripažino, kad jo kūriniams pasirinkta tinkamiausia vietovė. Labai norėtume, kad Raganų kalno šviesų festivalis nebūtų vienkartinis, atsirastų ilgalaikė tradicija, nes žmonėms šaltuoju metų laiku labai trūksta pramogų, įdomios veiklos, džiaugsmo. Šiemet – pirmas blynas, debiutas.

Turėsime kur kas daugiau laiko pasirengti antrajam Raganų kalno šviesų festivaliui, ištaisyti trūkumas, sugalvoti naujos veiklos. Pavyzdžiui, kaip nors ypatingai apšviesti istorines kurorto vilas“, – mintimis su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi „Neringos muziejų“ direktorė dr. Lina Motuzienė.

Raganų kalnas švytės dar du savaitgalius. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Finansiniai aspektai

Kadangi savivaldos rinkimai – ne už kalnų, o Neringos savivaldybėje verda kaip niekada nuožmi kova dėl mero posto, radosi politikų, kurie įžvelgė ir itin neigiamų tokio festivalio Juodkrantėje niuansų.

Esą dėl pramogos taškytos savivaldybės biudžeto lėšos, nes iš neringiškių kišenės teko dengti ne tik šviesų instaliacijas, bet ir neva kompensuoti nemokamą lankytojų pavėžėjimą ir t. t.

Anot Neringos vicemero N. Lendraičio, savivaldybės biudžetui Raganų kalno apšvietimo projektas kainavo apie 8 tūkst. eurų. Papildomų pinigų davė rėmėjai. Tam tikromis šventinio savaitgalio valandomis į Kuršių neriją ir iš jos nemokamai kėlė AB „Smiltynės perkėla“ keltai.

Šios bendrovės viešųjų ryšių specialistas Jevgenijus Bardauskas „Lietuvos žinias“ informavo, kad nuostolių už negautas pajamas iš keleivių bilietų Neringa neprivalės neatlyginti. „Neringos savivaldybės prašymu, tai buvo padaryta mūsų bendrovės sąskaita, skirta parama šiai iniciatyvai“, – sakė jis.

Pašnekovas pateikė iškalbingą statistiką, rodančią žmonių susidomėjimą Raganų kalno šviesų projektu. „Žiemą penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį iš Senosios perkėlos paprastai persikelia apie 1,5 tūkst. žmonių.

O per tris šviesų festivalio dienas keltu pasinaudojo 5665 keleiviai. Tad srautai buvo nepalyginti didesni. Šeštadienį ir sekmadienį buvo organizuojami net papildomi keltų reisai, nes visi norintieji aplankyti švytintį Raganų kalną tiesiog netilpo“, – pasakojo jis.

Turizmo centro „Mare Travel“ vadovė Rita Zinkevičienė, kurios įmonės keleiviniai autobusai reguliariai važinėja Neringoje, sakė, kad Neringos merijai nemokamas keleivių vežimas į Raganų kalną nekainavo, dotacijų nebuvo prašoma. „Nespėjome vežti žmonių, prireikė papildomų trijų autobusų.

Iki Juodkrantės nuo Smiltynės – viso labai apie 20 km, tačiau per tuos šventinius vakarus, kai keleiviams nereikėjo mokėti už bilietus, mūsų vairuotojai sukorė apie 1000 kilometrų. Jie zujo pirmyn-atgal.

Paprastą dieną vykdomi per 50 km ilgio 6 reisai iš Smiltynės į Nidą, tad suvažinėjama apie 600 km, bet čia per visą pusiasalį pirmyn-atgal. Visą tą nemokamą pavėžėjimą padengėme iš savo įmonės lėšų“, – aiškino ji.

Muziejininkė dr. L. Motuzienė teigė, kad menininko iš Suomijos projektas kainavo apie 5 tūkst. eurų, tačiau didžiąją dalį pinigų paaukojo privatūs rėmėjai, o muziejus iš savo lėšų skyrė apie 2 tūkst. eurų.

Tad, „Lietuvos žinioms“ pateiktais duomenimis, tris dienas trukęs Raganų kalno šviesų festivalis Neringos miesto iždą patuštino apie 10 tūkst. eurų. Klaipėdoje vasario 14–17 dienomis vykusios šviesų fiestos bendra sąmata – 377 tūkst. eurų (250 tūkst. eurų skyrė uostamiesčio savivaldybės administracija, o kitos lėšos surinktos iš rėmėjų).

Tradiciją tęs

Juodkrantės šviesų festivalis Neringos bendruomenėje sukėlė didelį rezonansą, tad pradedami braižyti kitų metų fiestos kontūrai. „Tai bus aptarta politiniu lygiu.

Nesitikėjome tokio rezultato, todėl bus rengiamos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys su VšĮ „Klaipėdos šventės“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto vadovybe. Atskirai rinksimės prie apskritojo stalo ir kalbėsimės su vietos bendruomene, išklausysime jos pastabas, lūkesčius, susitiksime su vietinio verslo, apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų atstovais.

Mat projektas buvo bandomasis, niekas nežinojo, kad bus tiek lankytojų, todėl Juodkrantėje dauguma kavinių ir viešbučių neveikė. Atsižvelgdami į šiųmetę patirtį verslininkai kitą žiemą galbūt jau atvers duris šviesų festivalio lankytojams“, – sakė N. Lendraitis.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė Raganų kalno šviesų projektą pateikė kaip puikų pamario regiono savivaldybių kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdį.

„Mes šio tikslo nuolat siekiame. Schema, kai gražūs, išskirtiniai ir didžiuliai renginiai yra išskaidomi po kaimynines savivaldybes, miestelius, yra ideali.

Manau, kad šviesų festivalis vyks ir toliau, tik jis bus tobulinamas, naudojamos dar įdomesnės instaliacijos, meniniai sprendimai. Politiniu lygiu tarpregioninis turizmas, bendradarbiavimas kultūrinių renginių srityje yra gerokai efektyvesnė veikla populiarinant mūsų kraštą nei veikiant pavieniui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder