VOKIEČIŲ kalbininkas Adalbertas Becenbergeris, vesdamas ribą pagal vietovardžius, Nadruvą priskyrė lietuviškai žemei.
VERTA ŽINOTI, KAD...
* Rytų Prūsiją sudarančių istorinių žemių pavadinimai kilę iš senovės prūsų arba lietuvių kalbos.
* Dauguma prūsų žemių pavadinimų yra kilę iš hidronimų.
* Pavadinimo Nadruva kilmės aiškinimo variantas: pažodžiui iš prūsų kalbos tai "žemė, esanti ant Dravos (Druojos) upės krantų". "Nad" - senovinė vandenvardinė šaknis, sietina su indoeuropiečių prokalbės "nod", "ned", "nid" - "šlapias, srovė, tekėti".
* Notanga - lietuviškas-prūsiškas vardas, reiškiantis "tekėti", "plaukti" (lietuviški vandenvardžiai - Notė, Notija, Notigalė, Nočia, prūsiški - Notis, Notike, Notist). Patys prūsai šiaurės tarmėse bus sakę "Natanga", pietinėse - "Notango". Priesaga "-anga" vartota pajūryje (Palanga, Alanga, Savanga).
PRŪSIJOS žemės kronikos 1679 m. leidimo pirmasis puslapis. Tai Vokiečių ordino 1190-1330 m. karų istorija, seniausia išlikusi kryžiuočių kronika, kurią Karaliaučiuje lotynų kalba parašė Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.).
* Skalvos žemės pavadinimas kildinamas iš Skalvos upelio, tekančio į Nemuną pro Paskalvių kaimą (tarp Tilžės ir Ragainės, ties buvusia Skalvių pilimi).
* Pavadinimas Varmija gali būti kilęs iš prūsiško žodžio "wormyan" - raudonas: molio spalvos vanduo.
* Barta - iš prūsų žodžio, reiškiančio "drėgna vieta, pelkė".
* Sembos (Samos, Semos) pavadinimas kildinamas iš indoeuropiečių "sebho" - savas, dar gretinamas su lietuvišku žodžiu "semti" ir siejamas su Samytės upe.
Skalva
* Pirmieji gyventojai Skalvos teritorijoje (tarp Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų) pasirodė prieš 14 000 metų. Atskira etninė sritis šioje teritorijoje ėmė formuotis nuo I amžiaus vidurio.
* Šiaurėje skalvių kaimynai buvo kuršiai, rytuose - žemaičiai, pietuose - nadruviai. Vakaruose skalvių žemės siekė Kuršių marias.
* Vieni mokslininkai mano, kad skalviai buvo prūsai, kiti (V. Vileišis, P. Pakarklis) - kad lietuviai, dar kitų nuomone (V. Mažiulis, Z. Zinkevičius), skalviai buvo tarpinė gentis tarp lietuvių ir prūsų.
* Pagal archeologinę kultūrą skalviams artimiausi kuršiai.
* Kai kuriose vietose skalvių ir kuršių gentys gyveno mišriai (ypač dabartinio Klaipėdos rajono pietinėje dalyje).
* Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Skalva paminėta 1231 m. kaip "Scalewo".
* Petras Dusburgietis (XIV a.), vardydamas prūsų žemes iš vakarų į rytus, paminėjo Skalvą aštuntąja žeme.
* Svarbiausia Skalvos pilis stovėjo Ragainėje.
* Skalvių dvasinis centras buvo Rambyno kalne.
* Skalviai, sembai ir kuršiai buvo turtingiausios iš baltų genčių. Jie daug prekiavo ir kariavo.
RAGAINĖ - Skalvos centras. Prie Ragnytės upelio buvo skalvių pilis Ragnita. Kryžiuočiai ją nusiaubė 1275 m. ir pasistatė savo pilį. 1684 m. kryžiuočių pilies iliustracija ir dabartiniai griuvėsiai Nemane, Kaliningrado sr.
* IX-XI a. skalviai aktyviai bendravo su vikingais.
* Apie 1245 m. skalviai pripažino nominalią karaliaus Mindaugo valdžią.
* 1253 m. aktu karalius Mindaugas Kryžiuočių ordinui perleido valdyti visą Skalvą.
* Po Didžiojo prūsų sukilimo (1260-1274), užkariavę nadruvius, kryžiuočiai nukreipė ginklą prieš skalvius. Skalvių vadai Surbantas, Svirdeta ir Surdeta pasidavė kryžiuočiams. Bandęs priešintis Sereika žuvo. Dalis gyventojų patraukė į Lietuvą, dalis - į Prūsos gilumą.
* 1275 m. kryžiuočiai, atplaukę laivais, užėmė Ragainę, sugriovė Ramigės pilį. Petro Dusburgiečio kronikoje liudijama: "Sembos fogtas atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus" ir po šturmo užėmė Ragainės pilį. Iškart po to jis, "persikėlęs su savo kariuomene į kitą Nemuno krantą, tuo pat būdu užpuolė pilį Ramigę, ir nors toje kovoje kai kurie jo kariai buvo sužeisti ir nukauti, bet jis tą pačią dieną įsiveržė į pilį ir ją sugriovė, dalį žmonių paėmė į nelaisvę, kitus išžudė". Skalvos gyventojai atsilygino užimdami Labguvą. Po to kryžiuočiai Skalvą visiškai nusiaubė.
* XV a. pradžios šaltiniuose minimos 154 skalvių šeimos, gyvenusios Ragainės ir Tilžės apylinkėse.
* Nuo XVI a. vidurio šaltiniuose skalviai nebeminimi.
Nadruva
* Baltų nadruvių žemė, sprendžiant iš XIV a. vokiečių dokumentų, apėmė Priegliaus aukštupio baseiną su jo intakais Įsra, Ungura ir Rominta.
* Šiauriau Įsruties Nadruva ribojosi su Skalva, vakaruose - su Semba, rytuose - su Sūduva, pietuose galėjo siekti Mauro ežerą ir Unguros aukštupį.
* Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje paminėta XIII a. - Danijos žemių knygoje.
* Petras Dusburgietis (XIV a.), vardydamas prūsų žemes iš vakarų į rytus, paminėjo Skalvą septintąja žeme.
* Petro Dusburgiečio teigimu, Nadruvoje buvo garsioji baltų šventovė Romuva.
* Vokiečių kalbininkas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger, 1851-1922), išvesdamas prūsų ir lietuvių kalbinę ribą, pagal vietovardžiuose esančius prūsų kalbos žodžius "garbis, kaimis, ape" ir jų lietuviškus atitikmenis "kalnas, kiemas, upė" beveik visą Nadruvą priskyrė prie lietuvių žemių.
* Vokiečių ordinui nukariavus Nadruvą, dalis jos gyventojų persikėlė į Didžiąją Lietuvą.
* Žinoma, kad lietuvininkai gyveno beveik visoje Nadruvoje, tik pietiniame pakraštyje - mišriai su mozūrais-lenkais.
* Nuo XVI iki XIX a. Skalvos ir Nadruvos teritorijos vadintos Mažąja Lietuva.
* Pirmą kartą pavadinimą "Klein-Littav" paminėjo vokiečių kronikininkas Simonas Grunau tarp 1517 ir 1526 m.
ĮSRUTIS - Nadruvos centras. XVII a. pilies iliustracija ir dabartiniai griuvėsiai Černiachovske, Kaliningrado sr.)
Informacija parengta pagal Mažosios Lietuvos enciklopediją
AR ŽINOTE, KAD
* "Baltų" terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (G. H. F. Nesselmann) 1845 m. - šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti.
* Pagal archeologą dr. Algirdą Girininką, prabaltai buvo senieji krašto autochtonai - europidai, o baltų kultūros formavimasis prasidėjo 5000 m. prieš Kristaus gimimą.
* Istorijos šaltiniuose pavadinimas "prūsai" pasirodė IX amžiuje - bavarų geografas paminėjo "Bruzi". Tarp 58 jo paminėtų etnonimų yra pateiktas ir "Prissani", kuris formaliai galėtų būti gretinamas su prūsais.
* Kaip ir kitų Europos gyventojų kalbos, prūsų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.
* Kalbininkas dr. Vytautas Mažiulis žodį "prūsas" laiko upėvardiniu.
----------------------------
PALIKIMAS
Prūsų žodžiai Mažosios Lietuvos raštuose:
* ausinas - auksinis (prūsiškai "ausis" - auksas);
* balgnuoti - balnoti (prūs. "balgnan" - balnas);
* butas - namai (prūs. "buttan" - namas, namai);
* grambuolys - karkvabalis (prūs. "gramboale" - vabalas);
* kriaušė (prūs. "crausy" - kriaušės medis, "crausios" - kriaušės vaisius);
* lysė - lysvė (prūs. "lyso" - lysvė);
* plėškės, plėskės - pakinktai (prūs. "pleske" - pakinktai);
* savaitė (prūs. "Sawayte" - savaitė).
Palyginkime...
Viešpaties malda (pagal Simoną Grunau)
Nossen Thewes, cur tu es Delbes,
Schwiz gesger thowes Wardes;
Penag mynys thowe Mystalstibe;
Toppes Pratres giriad Delbszisne, tade tymnes sennes Worsinny;
Dodi momines an nosse igdenas Magse;
Unde geitkas pamas numas musse Nozegun, cademas pametam nusson Pyrtainekans;
No wede numus panam Padomum;
Swalbadi mumes newusse Layne. Jesus. Amen.
***
Viešpaties malda (pagal Simon Pratorius)
Thewes nossen, cur tu es Debbes,
Schwisch gesger thowes Wardes;
Pena mynis thowe Wiswalstybe;
Toppes Patres gir iat Delbeszisne, tade tymnes senjnes Worsinny;
Annosse igdenas Mayse dodi mums szon Dien;
Pamutale mums musu Noschegun, kademas pametan nousson Pyktainekans;
No wede numus panam Paadomam;
Swalbadi numes ne wust Tayne.
***
Viešpaties malda Įsruties dialektu (Prediger Hennig)
Tewe musu, kurs essi Danguje,
Buk szwenczamas Wardas tawo,
Ateik tawo Karalijste;
Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
Ne wesk mus Pagundima;
Bet gelbek mus nu Pikto.
***
Viešpaties malda Nadruvos dialektu (Simon Pratorius)
Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
Szwints tiest taws Wards;
Akeik mums twa Walstybe;
Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
Ne te wedde mus Baidykle;
Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
* * *
(Iš Wiki-en-genealogy.net/Prussians)
------------------------------------------------
Bartoje sakydavo "clokis", Semboje - "klokijs", "tlokijs", sūduviai sakydavo "tlakis", o skalviai su nadruviais - meška. Nuo XVI iki XIX a. Skalvos ir Nadruvos teritorijos vadintos Mažąja Lietuva.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą