Prūsų genčių ir žemių pavadinimai

Prūsų genčių ir žemių pavadinimai

Teutonų ordino kronikininkas Petras Dusburgietis apie 1326 m. įvardijo 11 "prūsų" genčių ir jų pavadinimų žemių (užrašė lotyniškai), kuriose jie gyveno: Barthia, Varmia, Galindia, Nadrovia, Nattangia, Pogesania, Pomesania, Sambia, Scalovia, Sudovia, Culmensis et Lubovia. Šiaurrytinė prūsų žemių dalis (Rytų Prūsija) buvo užkariauta kryžiuočių XIII a. Geografiškai šis kraštas dabar sutampa su Kaliningrado sritimi ir Klaipėdos kraštu.

VOKIEČIŲ kalbininkas Adalbertas Becenbergeris, vesdamas ribą pagal vietovardžius, Nadruvą priskyrė lietuviškai žemei.

VERTA ŽINOTI, KAD...

* Rytų Prūsiją sudarančių istorinių žemių pavadinimai kilę iš senovės prūsų arba lietuvių kalbos.

* Dauguma prūsų žemių pavadinimų yra kilę iš hidronimų.

* Pavadinimo Nadruva kilmės aiškinimo variantas: pažodžiui iš prūsų kalbos tai "žemė, esanti ant Dravos (Druojos) upės krantų". "Nad" - senovinė vandenvardinė šaknis, sietina su indoeuropiečių prokalbės "nod", "ned", "nid" - "šlapias, srovė, tekėti".

* Notanga - lietuviškas-prūsiškas vardas, reiškiantis "tekėti", "plaukti" (lietuviški vandenvardžiai - Notė, Notija, Notigalė, Nočia, prūsiški - Notis, Notike, Notist). Patys prūsai šiaurės tarmėse bus sakę "Natanga", pietinėse - "Notango". Priesaga "-anga" vartota pajūryje (Palanga, Alanga, Savanga).

PRŪSIJOS žemės kronikos 1679 m. leidimo pirmasis puslapis. Tai Vokiečių ordino 1190-1330 m. karų istorija, seniausia išlikusi kryžiuočių kronika, kurią Karaliaučiuje lotynų kalba parašė Petras Dusburgietis (gimė XIII a. - XIV a. 1-ojoje pusėje - mirė po 1326 m.).

* Skalvos žemės pavadinimas kildinamas iš Skalvos upelio, tekančio į Nemuną pro Paskalvių kaimą (tarp Tilžės ir Ragainės, ties buvusia Skalvių pilimi).

* Pavadinimas Varmija gali būti kilęs iš prūsiško žodžio "wormyan" - raudonas: molio spalvos vanduo.

* Barta - iš prūsų žodžio, reiškiančio "drėgna vieta, pelkė".

* Sembos (Samos, Semos) pavadinimas kildinamas iš indoeuropiečių "sebho" - savas, dar gretinamas su lietuvišku žodžiu "semti" ir siejamas su Samytės upe.

Skalva

* Pirmieji gyventojai Skalvos teritorijoje (tarp Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų) pasirodė prieš 14 000 metų. Atskira etninė sritis šioje teritorijoje ėmė formuotis nuo I amžiaus vidurio.

* Šiaurėje skalvių kaimynai buvo kuršiai, rytuose - žemaičiai, pietuose - nadruviai. Vakaruose skalvių žemės siekė Kuršių marias.

* Vieni mokslininkai mano, kad skalviai buvo prūsai, kiti (V. Vileišis, P. Pakarklis) - kad lietuviai, dar kitų nuomone (V. Mažiulis, Z. Zinkevičius), skalviai buvo tarpinė gentis tarp lietuvių ir prūsų.

* Pagal archeologinę kultūrą skalviams artimiausi kuršiai.

* Kai kuriose vietose skalvių ir kuršių gentys gyveno mišriai (ypač dabartinio Klaipėdos rajono pietinėje dalyje).

* Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Skalva paminėta 1231 m. kaip "Scalewo".

* Petras Dusburgietis (XIV a.), vardydamas prūsų žemes iš vakarų į rytus, paminėjo Skalvą aštuntąja žeme.

* Svarbiausia Skalvos pilis stovėjo Ragainėje.

* Skalvių dvasinis centras buvo Rambyno kalne.

* Skalviai, sembai ir kuršiai buvo turtingiausios iš baltų genčių. Jie daug prekiavo ir kariavo.

RAGAINĖ - Skalvos centras. Prie Ragnytės upelio buvo skalvių pilis Ragnita. Kryžiuočiai ją nusiaubė 1275 m. ir pasistatė savo pilį. 1684 m. kryžiuočių pilies iliustracija ir dabartiniai griuvėsiai Nemane, Kaliningrado sr.

* IX-XI a. skalviai aktyviai bendravo su vikingais.

* Apie 1245 m. skalviai pripažino nominalią karaliaus Mindaugo valdžią.

* 1253 m. aktu karalius Mindaugas Kryžiuočių ordinui perleido valdyti visą Skalvą.

* Po Didžiojo prūsų sukilimo (1260-1274), užkariavę nadruvius, kryžiuočiai nukreipė ginklą prieš skalvius. Skalvių vadai Surbantas, Svirdeta ir Surdeta pasidavė kryžiuočiams. Bandęs priešintis Sereika žuvo. Dalis gyventojų patraukė į Lietuvą, dalis - į Prūsos gilumą.

* 1275 m. kryžiuočiai, atplaukę laivais, užėmė Ragainę, sugriovė Ramigės pilį. Petro Dusburgiečio kronikoje liudijama: "Sembos fogtas atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus" ir po šturmo užėmė Ragainės pilį. Iškart po to jis, "persikėlęs su savo kariuomene į kitą Nemuno krantą, tuo pat būdu užpuolė pilį Ramigę, ir nors toje kovoje kai kurie jo kariai buvo sužeisti ir nukauti, bet jis tą pačią dieną įsiveržė į pilį ir ją sugriovė, dalį žmonių paėmė į nelaisvę, kitus išžudė". Skalvos gyventojai atsilygino užimdami Labguvą. Po to kryžiuočiai Skalvą visiškai nusiaubė.

* XV a. pradžios šaltiniuose minimos 154 skalvių šeimos, gyvenusios Ragainės ir Tilžės apylinkėse.

* Nuo XVI a. vidurio šaltiniuose skalviai nebeminimi.

Nadruva

* Baltų nadruvių žemė, sprendžiant iš XIV a. vokiečių dokumentų, apėmė Priegliaus aukštupio baseiną su jo intakais Įsra, Ungura ir Rominta.

* Šiauriau Įsruties Nadruva ribojosi su Skalva, vakaruose - su Semba, rytuose - su Sūduva, pietuose galėjo siekti Mauro ežerą ir Unguros aukštupį.

* Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje paminėta XIII a. - Danijos žemių knygoje.

* Petras Dusburgietis (XIV a.), vardydamas prūsų žemes iš vakarų į rytus, paminėjo Skalvą septintąja žeme.

* Petro Dusburgiečio teigimu, Nadruvoje buvo garsioji baltų šventovė Romuva.

* Vokiečių kalbininkas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger, 1851-1922), išvesdamas prūsų ir lietuvių kalbinę ribą, pagal vietovardžiuose esančius prūsų kalbos žodžius "garbis, kaimis, ape" ir jų lietuviškus atitikmenis "kalnas, kiemas, upė" beveik visą Nadruvą priskyrė prie lietuvių žemių.

* Vokiečių ordinui nukariavus Nadruvą, dalis jos gyventojų persikėlė į Didžiąją Lietuvą.

* Žinoma, kad lietuvininkai gyveno beveik visoje Nadruvoje, tik pietiniame pakraštyje - mišriai su mozūrais-lenkais.

* Nuo XVI iki XIX a. Skalvos ir Nadruvos teritorijos vadintos Mažąja Lietuva.

* Pirmą kartą pavadinimą "Klein-Littav" paminėjo vokiečių kronikininkas Simonas Grunau tarp 1517 ir 1526 m.

ĮSRUTIS - Nadruvos centras. XVII a. pilies iliustracija ir dabartiniai griuvėsiai Černiachovske, Kaliningrado sr.)

Informacija parengta pagal Mažosios Lietuvos enciklopediją

AR ŽINOTE, KAD
* "Baltų" terminą pasiūlė vokiečių kalbininkas Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas (G. H. F. Nesselmann) 1845 m. - šalia Baltijos jūros esančiai giminiškų kalbų grupei pavadinti.
* Pagal archeologą dr. Algirdą Girininką, prabaltai buvo senieji krašto autochtonai - europidai, o baltų kultūros formavimasis prasidėjo 5000 m. prieš Kristaus gimimą.
* Istorijos šaltiniuose pavadinimas "prūsai" pasirodė IX amžiuje - bavarų geografas paminėjo "Bruzi". Tarp 58 jo paminėtų etnonimų yra pateiktas ir "Prissani", kuris formaliai galėtų būti gretinamas su prūsais.

 

* Kaip ir kitų Europos gyventojų kalbos, prūsų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.
* Kalbininkas dr. Vytautas Mažiulis žodį "prūsas" laiko upėvardiniu.
----------------------------

PALIKIMAS

Prūsų žodžiai Mažosios Lietuvos raštuose:

* ausinas - auksinis (prūsiškai "ausis" - auksas);
* balgnuoti - balnoti (prūs. "balgnan" - balnas);
* butas - namai (prūs. "buttan" - namas, namai);
* grambuolys - karkvabalis (prūs. "gramboale" - vabalas);
* kriaušė (prūs. "crausy" - kriaušės medis, "crausios" - kriaušės vaisius);
* lysė - lysvė (prūs. "lyso" - lysvė);
* plėškės, plėskės - pakinktai (prūs. "pleske" - pakinktai);
* savaitė (prūs. "Sawayte" - savaitė).

Palyginkime...

Viešpaties malda (pagal Simoną Grunau)

Nossen Thewes, cur tu es Delbes,
Schwiz gesger thowes Wardes;
Penag mynys thowe Mystalstibe;
Toppes Pratres giriad Delbszisne, tade tymnes sennes Worsinny;
Dodi momines an nosse igdenas Magse;
Unde geitkas pamas numas musse Nozegun, cademas pametam nusson Pyrtainekans;
No wede numus panam Padomum;
Swalbadi mumes newusse Layne. Jesus. Amen.
***

Viešpaties malda (pagal Simon Pratorius)

Thewes nossen, cur tu es Debbes,
Schwisch gesger thowes Wardes;
Pena mynis thowe Wiswalstybe;
Toppes Patres gir iat Delbeszisne, tade tymnes senjnes Worsinny;
Annosse igdenas Mayse dodi mums szon Dien;
Pamutale mums musu Noschegun, kademas pametan nousson Pyktainekans;
No wede numus panam Paadomam;
Swalbadi numes ne wust Tayne.
***

Viešpaties malda Įsruties dialektu (Prediger Hennig)

Tewe musu, kurs essi Danguje,
Buk szwenczamas Wardas tawo,
Ateik tawo Karalijste;
Buk tawo Walle kaip Daguje, taip ir an Zemes;
Duna musu dieniszka duk mums ir sze Diena;
Atleisk mums musu Kaltes, kaip mes atoeidzjam sawo Kaltiems;
Ne wesk mus Pagundima;
Bet gelbek mus nu Pikto.
***

Viešpaties malda Nadruvos dialektu (Simon Pratorius)

Tiewe musu, kursa tu essi Debsissa,
Szwints tiest taws Wards;
Akeik mums twa Walstybe;
Tawas Praats buk kaip Debbesissa taibant wirszu Sjemes;
Musu dieniszka May e duk mums ir szen Dienan;
Atmesk mums musu Griekus, kaip mes pammetam musi Pardokonteimus;
Ne te wedde mus Baidykle;
Bet te passarge mus mi wissa Louna (Pikta)
* * *
(Iš Wiki-en-genealogy.net/Prussians)
------------------------------------------------

Bartoje sakydavo "clokis", Semboje - "klokijs", "tlokijs", sūduviai sakydavo "tlakis", o skalviai su nadruviais - meška. Nuo XVI iki XIX a. Skalvos ir Nadruvos teritorijos vadintos Mažąja Lietuva.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder