"Klaipėdos vanduo" savo veiklos plane nurodė, kad pagrindinis bendrovės tikslas yra iki 2020 metų išplėsti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą taip, kad 95 proc. Klaipėdos miesto ir rajono aptarnaujamų teritorijų gyventojų galėtų naudotis centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugomis. Tai būtų atliekama projektus finansuojant iš savo lėšų bei Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.
Per 2016-2018 m. laikotarpį AB "Klaipėdos vanduo" investicijoms planuoja skirti 29,7 mln. eurų. Skaičiuojama, kad 2016 m. numatoma vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbų Klaipėdos mieste atlikti už 833 tūkst. Eur, Klaipėdos rajone - už 796,4 tūkst. Eur. 2017 m. - atitinkamai 938 tūkst. ir 189 tūkst. Eur.
Laukia pokyčiai
Didžiausi laukiantys darbai Klaipėdoje - vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų tiesimas "Baltijos", "Inkaro" sodų teritorijoje, "Tauro" sodų vandentiekio ir nuotekų tinklų atšakų tiesimas.
Klaipėdos rajone prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos bus prijungtas gyvenamųjų namų kvartalas "Saulėtasis sodžius". Tačiau šį projektą įgyvendinti galima tik palaipsniui vykdant kitą projektą - vandentiekio tinklų sužiedinimą nuo Gindulių iki Tauralaukio ir nuotekų tinklų tiesimą.
Klaipėdos rajone lėšų numatoma skirti ir naujų gręžinių žvalgybai ir pergręžimui, vandens ruošyklų Karklėje ir Girininkuose statybai. Vandens tiekimui pagerinti bus pastatytos 3-iojo kėlimo vandens siurblinės Ginduliuose ir Jakuose. Taip pat planuojama atlikti Kretingalės nuotekų valyklos remontą ir Lapių gyvenvietės nuotekų valyklos rekonstrukciją.
Šiais darbais siekiama pagerinti gyventojams tiekiamo vandens kokybę, tačiau tai vartotojams taip pat kainuos papildomai. Pasak bendrovės vadovo Leono Makūno, skaičiuojama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina padidės apie 3,4 cento.
Turėjo klausimų
Klaipėdos miesto tarybai pristačius šį bendrovės veiklos planą politikai turėjo nemažai klausimų.
Simonas Gentvilas domėjosi, ar po kelerių metų vandens tarša bus suvaldyta ir bus galima bandyti gerti vandenį tiesiai iš Danės upės, mat esą šiaip sau rajonui atiduoti 10 milijonų eurų infrastruktūrai gerinti nesinori.
Atsakydamas L. Makūnas juokavo, kad virintą upės vandenį galima gerti jau dabar, bet esą tikslas, kurio norima pasiekti - kad vandenį būtų galima gerti ir nevirintą.
"Upės tarša susideda iš trijų šaltinių. Pirmasis - buitinės nuotekos, išleidžiamos per valymo įrenginius. Artėjama prie to, kad nuotekos bus išvalomos tinkamai ir tada išleidžiamos į upę. Nemaža teršalų dalis patenka į vandenį iš žemės ūkio. Nemanau, kad po 3 ar 5 metų šioje srityje bus pagerėjimas. Trečioji taršos dalis - teršimas paviršinėmis nuotekomis. Čia yra nearti dirvonai. Per 3 metus planuojame pastatyti mažus nuotekų valymo įrenginius lietaus nuotakoms, kurios suteka į Trinyčių tvenkinį, valyti", - sakė L. Makūnas.
Tarybos narė Ligita Girskienė prašė įvardinti galimas pasekmes, jei Taryba nepatvirtintų šio veiklos plano.
Pasak L. Makūno, jeigu jam nebūtų pritarta, "Klaipėdos vanduo" negalėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl kainos perskaičiavimo.
"Nežinau, kaip komisija tokiu atveju elgtųsi. Dabar, norint pakeisti kainą, reikia atnešti Savivaldybės patvirtintą veiklos planą. Taigi mes būtume priversti dirbti nuostolingai, kadangi su dabartine kaina nesutilptume į sąnaudas. Kainos augimas jau yra pribrendęs. Be to, nors tai tiesiogiai ir nėra parašyta, veiklos plane yra numatytos investicijos. Neleidžiant jų vykdyti sužlugtų visas Klaipėdos regiono vandentvarkos plėtros planas. Nežinau, kaip iš to būtų išeita, bet tikrai būtų didelis skandalas", - kalbėjo L. Makūnas.
Abejojo dėl naudos
Artūras Šulcas paneigė S. Gentvilo išsakytą mintį, kad rajonui bus atiduota 10 milijonų.
"Kalbame apie lėšas, kurios skirtos naujiems vartotojams prijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos sistemų. Europinės lėšos skirtos būtent tam. Klaipėdos mieste beveik 98 ar 99 procentus šių darbų esame atlikę ir šių lėšų panaudoti negalime. Beje, tiek lėšų ir regione niekas negalėtų įsisavinti, nes niekur nėra tiek ūkių, kiek Klaipėdos rajone. Jei nepritartume šiam sprendimui, didžioji dalis šių dešimties milijonų būtų investuota ne Klaipėdos regione, o greičiausiai kur nors Vilniuje ar jo rajone, kur problemos yra tos pačios", - palaikyti kaimynus ragino A. Šulcas.
"Kaina klaipėdiečiams kyla, o mes investuojame į rajono infrastruktūrą, geriname rajono gerovę. Po to klaipėdiečiai persikelia gyventi į užmiestį, rajoną ir tada dar nebegauname gyventojų pajamų mokesčio. Tai mes dvigubai pralošiame", - nuomonę išdėstė Tarybos narys Tomas Meškinis.
Jo kolega Valdemaras Anužis teigė, kad griežtai apibrėžti, kas kam skolingas, yra sudėtinga.
"Yra stambūs projektai, kurie visada apims dideles teritorijas, ne tik vienos savivaldybės. Dėl to tarifų klausimas yra ir politinis. Manyčiau, kad sprendimo projektas yra geras", - aiškino V. Anužis.
"Problemų susikūrėme patys praeityje patvirtindami regioninę vandentvarkos sistemą ir dabar esame joje. Nežinojome, kad Klaipėdos rajonas piktnaudžiaus klaipėdiečių gera valia", - savo mintis dėstė Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis ir pridūrė manantis, kad jei "Klaipėdos vandens" veiklos planas bus nepatvirtintas, kainos gali kilti ne 3, o 30 centų.
V. Plečkaičio nuomone, reikia su rajonu rengti susitikimą dėl glaudaus bendradarbiavimo.
"Bijau, kad rajonas, gavęs naudą, neišeitų iš regioninės vandentvarkos sistemos", - abejones išsakė politikas.
Po diskusijos dauguma Tarybos narių "Klaipėdos vandens" veiklos planui pritarė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą