2018 m. rugsėjo 21 d. 07:15 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Prie marių neiname, bet prieiti norime

(8)

Prie marių neiname, bet prieiti norime nuotrauka, foto

PRIĖJIMAS. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Klaipėdos miesto siekiamybė buvo atverti miestelėnams priėjimą prie marių, prie vandens. Situacija per tą laiką pasikeitė į gerąją pusę - priėjimo vietų padaugėjo, tačiau dabar jų gali vėl sumažėti.

© Tomo GUKAUSKO nuotr.

Taip ir neatsivėrė

UAB "Memelio miestas" 2006-aisiais įsigijo pastatus iš laivų remonto AB "Laivitė" ir įgavo teisę nuomoti šią teritoriją. Tada labai daug kalbėta apie tai, kaip miestiečiams bus atveriama teritorija prie marių. Turėjo būti statomi ir gyvenamieji namai, ir biurai, ir prekybos įstaigos - visa ta teritorija turėjo tapti puikia rekreacine vieta. Planuota investuoti apie 600 mln. Lt.

Tačiau kelerius metus vis žadant tai padaryti ir ši teritorija buvo atveriama miestui tik per didžiąsias šventes. Joje esantys pastatai buvo nuomojami, stovėjo laivai ir įėjimas buvo uždaras. Galų gale ambicingus bendrovės planus stipriai pakoregavo gresiantis bankrotas.

Šiemet kovo pabaigoje UAB "Memelio miestas" pastatus už beveik 33 mln. Lt įsigijo nekilnojamojo turto valdymo bendrovė "Litectus", bendradarbiaujanti su SEB banko grupe, tačiau savo turto portfelį valdanti savarankiškai.

Niekas nesikeis

"Litectus" vadovas Edvinas Malevskis, paklaustas, ar bendrovė ketina įgyvendinti tai, ko nepavyko padaryti "Memelio miestui", atsakė, jog šiuo metu teritorijos vystymo planų ji neturi.

"Mes valdysime turimą turtą ir vykdysime veiklą, kuri buvo iki šiol. Didžioji dalis patalpų kol kas yra išnuomota, tikslo nutraukti nuomos sutarčių neturime, ir artimiausiu metu veiklos neplėtosime. Norint pradėti ten ką nors statyti, visų pirma reikėtų labai daug nugriauti", - sakė E. Malevskis.

Tad koks tolesnis likimas laukia šios miesto centre esančios teritorijos galima tik spėlioti. Beje, miesto bendrajame plane ji jau nebėra pažymėta kaip uosto teritorija, tad galimas daiktas kada nors iš tikrųjų bus atverta miestiečiams.

Sumažėtų ir dėl tilto

Žmonės samprotauja, kad jeigu bus statomas tiltas į Kuršių neriją, AB "Smiltynės perkėla" naujosios perkėlos nebeliks, o jos teritorija bus atiduota kokiai nors šalia esančiai krovos kompanijai, pavyzdžiui, jūrų krovinių kompanijai "Bega", ir priėjimo prie marių vietų uostamiestyje dar labiau sumažės.

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės manymu, negerai, kad pačiame uosto viduryje yra "Smiltynės perkėlos" keltų terminalas. Ji nelabai įsivaizduoja keltų darbą uoste, kai pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kai "Bega" padidins krovą, kai LKAB "Klaipėdos Smeltė" įgyvendins savo planus ir į jos konteinerių terminalą pradės plaukti didžiuliai konteinervežiai.

"Krova didėja, planuojame ją dar didinti. Kadangi keltai gali plaukti tik praleisdami didžiuosius laivus, vadinasi, jie bus priversti stovėti, vėl susidarys automobilių eilės į juos. Palaikyčiau tilto į Kuršių neriją idėją vien dėl to, kad žmonėms susisiekimas būtų geresnis. Kad ten neplūstų niokotojai, galima tiltą apmokestinti.

Jeigu būtų pastatytas tiltas, žinoma, kad tokią brangią žemę uoste atiduotume krovai. Ji duoda pinigų ir Uosto direkcijai, ir miestui. Taip, priėjimas prie marių tokiu atveju klaipėdiečiams dar labiau sumažėtų", - pripažino direktorė.

Ji įsitikinusi, kad naujosios perkėlos teritorija "Begai" ar kuriai nors kitai krovos kompanijai iš karto nebus paskirta, nes direkcija privalės skelbti viešą konkursą.

Naujosios perkėlos teritoriją, S. Šilerio manymu, paims ta kompanija, kuri turės krovinių.

"Tokie samprotavimai nėra absurdiški. Su laiku tiltas tikrai atsiras. Jis reikalingas nidiškiams. Reikia tik pradėti galvoti, kurioje vietoje jis turėtų būti, kad nepadarytų daug žalos gamtai", - mano S. Šileris.

Pietinėje dalyje irgi mažėja

Pietinės uosto dalies pabaigoje vietos prieiti prie marių irgi sumažėjo, kai buvo pastatyta ir aptverta 144-oji krantinė, kuria naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Pasak R. Mušeckienės, ten priėjimu prie marių naudodavosi tik žvejai, šiukšlindavę tą teritoriją.

Anksčiau žvejai prieidavo ir prie nebaigtos statyti valčių prieplaukos, kuri pastaruoju metu jau yra aptverta, nes Latvijos kompanija BGS pradėjo ruoštis užteršto grunto aikštelės statybai.

Pasak R. Mušeckienės, tolėliau už užteršto grunto aikštelės planuojama statyti mažųjų laivų prieplauką, kuri bus prieinama visiems. Tačiau, vis dėlto pietinėje uosto dalyje priėjimo prie marių vietų pastebimai sumažėjo.

"Galime alkani sėdėti apsikabinę medį ir nesirūpinti pramone. Uostas yra tik vienas. Jo iškelti niekur negalime. Nuo to, kaip jis bus plėtojamas, daug kuo priklausys ir geresnis klaipėdiečių gyvenimas. Atsiras daugiau darbo vietų, žmonės uždirbs daugiau.

Pirmiausia uostą reikia išnaudoti pramonės plėtojimo tikslams. Klaipėda - ne kurortas, poilsiauti žmonės gali važiuoti į Palangą. Žinoma, miestiečiai turi turėti tokį malonumą kaip priėjimas prie vandens, visame pasaulyje taip yra. Bet tam galima rasti ir kitų vietų. Kita vertus, reikėtų pažiūrėti, ar tikrai klaipėdiečiai nori eiti prie to vandens. Be to, tos vietos, kur tai galima padaryti, paverčiamos šiukšlynais", - teigė R. Mušeckienė.

Nuolatinė kova su šiukšlėmis

Kadangi žmonės į Kruizinių laivų terminalo teritoriją patenka laisvai, problemų kyla ne tik KLR, bet ir miesto savivaldybei. Ta aikštės dalis, kurioje stovi lengvieji automobiliai, jau yra miesto gatvės teritorija. Pasak KLR vadovo, šioje vietoje situacija yra nevaldoma ir kol kas jokios priemonės, kurių imtasi, nepadėjo, policija taip pat - jaunimas renkasi, šiukšlina, vyksta įvairūs nepageidautini dalykai.

Pasak A. Butkaus, netgi miesto savivaldybei apmokestinus automobilių stovėjimą, situacija iš esmės nepasikeitė. Kiekvieną rytą nuo 6 val. miesto valdžios pasamdyta tarnyba tvarko ir valo tą teritoriją. Šiukšlės renkamos anksti ryte, kad dabar, kruizinių laivų sezono metu, turistams išlipus ant kranto nereikėtų bristi per šiukšlių kalnus.

"Mes savo teritoriją išsivalome. Samdyti žmonės vargsta kiekvieną rytą po naktinių jaunimo pasilinksminimų", - pasakojo KLR vadovas.

"Mūsų mentalitetas toks: laisvas priėjimas prie vandens - prišiukšlinai, palikai ir nuėjai", - ironizavo R. Mušeckienė.

Nėra ko brautis į uostą

"Neįsivaizduoju, kaip žmonės galėtų laisvai vaikščioti "Klaipėdos Smeltės", "Begos" nuomojamose teritorijose ir nueiti iki pat vandens. Iškiltų pavojus jų pačių saugumui. Juk vyksta gamyba, kraunami kroviniai. Prie Danės krantinių galima sėdėti ir grožėtis praplaukiančiais laivais, nėra ko brautis į uosto kompanijų nuomojamas teritorijas", - mano Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė.

"Dievas mums nedavė pakankamo marių kranto ilgio, kad galėtume plėtoti ir pramoninę infrastruktūrą, duodančią mums pragyvenimo šaltinį, ir pramoginę. Jeigu marias paliksime tik žmonėms prieiti, Klaipėdos jau rytoj nebeliks - nebus ką dirbti. Reikia gerai pagalvoti, ko mes norime - ar verta aukoti pragyvenimo šaltinį dėl to, kad du mėnesius visi galėtume plačiai prieiti prie marių, o paskui ilgus mėnesius ten iš viso nosies nekištume, - patarė S. Šileris.

- Danijai ar Norvegijai bepigu uždarinėti uostus, jos jų turi daug. Bergeno senamiestyje uosto neliko, padarytas žuvų turgus, kuriame keli senukai prekiauja žuvimis. O Lietuva šiuo požiūriu yra nuskriausta, ji tiesiog neturi kur iškelti savo uosto. Galima, žinoma, prie marių padaryti poilsio zoną, o uostą pastatyti Būtingėje. Į jį dirbti važiuotų tie patys klaipėdiečiai, tik vargu ar grįžę iš darbo dar norėtų eiti pasivaikščioti prie marių. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kokiam skaičiui žmonių pasunkėtų sąlygos pasiekti darbą, kiek jiems tai kainuotų."

Anot kapitono, norintieji vandens gali važiuoti ir į Melnragę, į Girulius.

"Neturėtume prarasti priėjimo prie marių"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Klaipėdos miesto siekiamybė buvo atverti miestelėnams priėjimą prie marių, prie vandens. Tačiau situacija per tą laiką pasikeitė, nepaisant to skirtumo tarp to, kiek mes tikėjomės gauti priėjimo vietų ir kiek jų turime dabar. "Memelio miesto" projektas buvo itin ambicingas ir susilaukė palaikymo ne tik todėl, kad ketino papuošti teritoriją gražiais statiniais, bet svarbiausia, kad būtume turėję puikią galimybę prieiti prie vienos iš gražiausių marių vietų. Atsiradęs Kruizinių laivų terminalas bent jau iš dalies atlieka tą funkciją, o ar pakankamai, palieku spręsti miestiečiams.
Mane šiek tiek neramina kalbos apie naujo tilto ar tunelio į Smiltynę statybą. Šiuo klausimu būčiau linkęs diskutuoti. Jeigu "Smiltynės perkėlos" nuomojamą teritoriją numatoma skirti uosto krovai ir apriboti žmonių priėjimą prie marių ir šioje vietoje, nežinau ar tai džiugintų daugelį miestiečių. Galbūt atsiras nauja kompanija, nauji kroviniai, naujos darbo vietos keliems šimtams žmonių, tačiau prieiga prie marių džiaugiasi, ko gero, kur kas didesnis žmonių skaičius.
Mano manymu, miestas neturėtų prarasti galimybių prieiti prie marių, prie vandens, ir turėtų bandyti atstovėti turimas pozicijas. Tokie yra ir miestiečių, ir politikų lūkesčiai. Net vertindami ekonominę naudą mes vis dėlto negali užmerkti akių ir nematyti tiek ekologinių dalykų, tiek noro kurti miestui draugišką aplinką. Tai gana rimti dalykai. Kalbant apie Klaipėdą, kaip apie jūrinį miestą, turi būti subalansuota ekonominė veikla, tai, kas svarbu valstybei ir miestui, ir saugios, kokybiškos bei ekologiškos aplinkos miestiečiui kūrimas.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Memelis t.y. mėnulis

2015-11-12   19:18

IP: 178.236.199.130

Mėnulio miestas Klaipėda,
Saulės miestas Šiauliai.
Atstatysim kryžiuočių sugriautą šventyklą,
Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai

RKR

2013-06-14   12:23

IP: 86.100.76.65

dar del tvoros kruiziniame.ji gi mobili,atplauke - pastatai,isplauke - patrauki i sona.tai valandos darbas dviem vyram.

RKR

2013-06-14   12:16

IP: 86.100.76.65

puse senojo Vites kvartalo uzimta.mazuju laivu prieplauka paimta,naujos nera,kaip buvo zadeta.praeimas is sportininku i Melnrage uzdarytas,zadetojo pesciuju ir dviratininku tilto nera.nafta smirda,traukiniai bilda.tunelis ir tiltai Baltijos pr. nestatomi,nors naujasis terminalas kyla.del duju terminalo,manau,bus isvaikyti zvejai su savo laiveliais nuo Kiaules nugaros.zodziu,uostas tratina miesta kaip nori.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Įsimylėti Palangą užtenka vienos dienos nuotrauka, foto

Įsimylėti Palangą šiandien užtenka vienos dienos. Nori greito maisto – yra. Nori...

Dėl netinkamų skrydžiams sąlygų „The Flying Bulls“ pasirodymas yra perkeliamas iš penktadienio...

„The Flying Bulls“ šou perkeliamas į šeštadienį nuotrauka, foto

Daug metų domėjausi Karaliaus Vilhelmo kanalu, rinkdamas apie jį faktus, ne todėl,...

Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas) nuotrauka, foto

Jau vienuoliktą kartą per visą Lietuvą nuvilnijo „Darom“ banga. Prie šios gražios...

Valdininkų pamiršto Bachmano dvaro parką sutvarkė vietos gyventojai nuotrauka, foto

Penktadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė rugsėjo 21-ajai, penktadieniui AVINAS. Sėkmė lydės, jeigu būsite solidarūs...

Irkluotojų pergalės Kaliningrade ir Kupiškyje nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos irklavimo centro atstovai pastarosiomis dienomis varžėsi Kaliningrade ir Kupiškyje. Į Klaipėdą...

KUL medikai apie žmonių naivumą: tai vos nekainavo gyvybės nuotrauka, foto

Sveikata, Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai priblokšti, to jų praktikoje dar nėra buvę:...

L. Williamsas: „Džiaugiuosi vėl galėdamas būti savimi“ nuotrauka, foto

Sportas, Į Klaipėdą iš Panevėžio persikėlęs Lorenzo Williamsas uostamiestyje rado keletą bičiulių...

Įvairybės, Paskelbta prieš 13 min.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...