Skaudaliuose gyvenančios 80-metės Joanos Budrienės namai dažnai kvepia obuoliais: rudenį - šviežiais, žiemą - džiovintais. Net atėjus pavasariui džiovintų obuolių atsargos nepasibaigė.
J. Budrienės sodyboje auga beveik pusšimtis obelų. Tikrasis sodybos grožis atsiskleidžia pavasarį, kai obelys pražysta.
O atėjus rudeniui, prinokus obuoliams, J. Budrienei prasideda pats darbymetis. Pirmieji obuoliai, kurie nukrenta ir dažniausiai būna sukirmiję, džiovinti netinka.
“Geriausia džiovinti antaninius obuolius – jie greičiau sudžiūsta ir yra geresnio skonio”, - patirtimi dalijosi moteris. J. Budrienės sodyboje auga ir kitų veislių obelų. Plyname lauke 1957 metais pasistačius namą vyras sodino tokias obelaites, kokias gavo, pats jų neskiepijo.
Džiovinti obuolius – kruopštus darbas. Reikia juos ne tik plonomis skiltelėmis supjaustyti, bet ir nulupti. Tam moteris turi įsigijusi tvirto metalo peilį, tačiau ir jį tenka gan dažnai galąsti, nes nuo rūgščių obuolių šis greit atšimpa.
Džiovintus obuolius J. Budrienė matuoja litriniais stiklainiais - vieną tokį pridžiovinti reikia apie keturių kilogramų obuolių. Kiek tokių stiklainių pridžiovina - moteris neskaičiuoja.
Kad džiovinti obuoliai būtų skanūs, reikia juos tinkamai išdžiovinti. J. Budrienė obuolius džiovina ant krosnies ir orkaitėje.
- Šildau trobą, valgyti gaminu, tad ir krosnis ilgai būna šilta - kaip tik obuoliams džiūti,- kalbėjo darbštuolė.
Supjaustytus obuolius deda ant specialaus popieriaus – ir taip obuoliai džiūsta 3 – 4 dienas. Moteris šypsosi: kartais pasitaiko, kad daugiau užkūrus krosnį obuoliai apdega ir tenka juos išmesti, tada ir visas darbas nueina perniek.
J. Budrienė džiovintus obuolius supila į popierines dėžes ir laiko kambaryje netoli krosnies. Taip obuoliai išlieka minkšti ir skanūs. Pašnekovė nepataria džiovintų obuolių žiemą laikyti šaltai – gali prisitraukti drėgmės ir sušalti. Tokie obuoliai atšilę tampa nebeskanūs ir greit pelija.
J. Budrienės nuomone, džiovintus obuolius valgyti sveika: išgaravus vandeniui, vitaminas C lieka. Džiovinti obuoliai stiprina imunitetą, kraujagysles. Iš džiovintų obuolių moteris verda kompotą, juos valgo su mėsa.
Nors ji kasmet pridžiovina obuolių dėžių dėžes, iki naujo derliaus jų beveik nelieka. Dalį atiduoda vaikams, kad šie juos, o ne kramtomąją gumą kramsnotų. Pelno iš obuolių džiovinimo senolė neturi. Obuolius džiovina daugiau iš įpročio dirbti. Pjaustydama obuolius dažniausiai žiūri televizorių, o kartais mintimis nuklysta į praeitį: kai vaikai – dvi dukros ir du sūnūs - buvo maži, kaip vieno jų vėliau neteko, kaip prieš porą dešimtmečių palaidojo vyrą, ir kaip greitai auga anūkai.
Anksčiau, kai turėjo daugiau sveikatos, kartais parduoti džiovintų obuolių nuveždavo ir į turgų. Daug neprašydavo – po porą litų už litrinį stiklainį. Pasitaikydavo, kad žmogus paragavęs jos obuolių, sugrįždavo dar nusipirkti. Jai malonu, kad žmonėms patinka jos džiovinti obuoliai, ir kad jos sodo derlius nenueina perniek.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą