2020 m. rugpjūčio 15 d. 16:03 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Pirmasis apie Palangos kurortą visam pasauliui prabilęs rašytojas

2019-11-17, 14:59

palangostiltas.lt

Pirmasis apie Palangos kurortą visam pasauliui prabilęs rašytojas nuotrauka, foto

Palangos tiltas tarpukariu

© © Asmeninis albumas

Reklama

„Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga“, – ne vien tik poezijos mėgėjai žino šiuos lietuvių poezijos klasika tapusius poeto Jono Mačiulio-Maironio eilėraščio „Nuo Birutės kalno“ žodžius, kurie 1895 m. pirmą kartą buvo atspausdinti poezijos rinkinyje „Pavasario balsai“.

Bet tik retas žino, kad pirmasis apie Palangą visam pasauliui prabilo didis lenkų ir lietuvių poetas, romantikas, Lietuvos vardo pasaulyje garsintojas Adomas Mickevičius (1798–1855). 1828 m. išleistoje poemoje „Konradas Valenrodas“ pasakojęs apie lietuvių ir prūsų žygius, jis rašė: „...Bet Palangos toj pakrantėj, kur krūtimis triukšmingai jūra baltuodama blaškos ir iš žiočių putotų smėlį sruvenantį pila...“

A. Mickevičius – pasaulinio masto poetas, rašęs lenkų kalba, vienas žinomiausių romantizmo atstovų visuotinėje pasaulio literatūroje, gimė 1798 m. gruodžio 24 dieną Zaosėje, netoli Naugarduko (dabar Baltarusijoje) smulkių, lietuviškų šaknų turinčioje bajorų šeimoje.

Palangos rašytojas © Organizatoriai

Čia jis praleido savo vaikystės ir ankstyvosios jaunystės metus, tėvų buvo auklėjamas patriotizmo dvasia. 1807–1815 m. lankė dominikonų vidurinę mokyklą Naugarduke, ją baigęs įstojo į Vilniaus universitetą (VU), kur įgijo puikų humanitarinį išsilavinimą, išmoko užsienio kalbų.

Čia 1817 m. buvo įkurta slapta anticarinė studentų Filomatų (mokslo mylėtojų) draugija, kurios literatūros ir moralės mokslo skyriui vadovavo A. Mickevičius. 1819 m. jis, baigęs universitetą, kad atidirbtų už gautą valstybės stipendiją, buvo išsiųstas į Kauną dirbti apskrities mokyklos mokytoju.

Čia dėstė visuotinę literatūrą, istoriją, poetinę retoriką, gramatiką, politinę ekonomiją, rūpinosi mokyklos bibliotekos tvarkymu. Jaunasis mokytojas į savo darbą žiūrėjo kaip į patriotinę pareigą ugdyti būsimos laisvos valstybės piliečius, nors skurdus provincinis Kauno kultūrinis gyvenimas jį slėgė.

Tad bet kokia proga jis stengėsi sugrįžti į Vilnių, kur jo laukė didmiesčio kultūrinis gyvenimas ir draugų aplinka. 1821–1822 mokslo metais jis dėl ligos praleido Vilniuje, čia 1822 m. išleido savo pirmąjį poezijos tomą, kurio pagrindą sudarė baladės ir romansai.

Sugrįžęs į Kauną 1823 m. išleido antrąjį poezijos tomą, į kurį įėjo poema „Gražina“ ir dvi „Vėlinių“ dalys.

Pasisekimą tarp poezijos mėgėjų turėjusios knygos pagerino jo materialinę padėtį, nes mokytojo alga buvo kukli. Deja, už dalyvavimą Filomatų draugijos veikloje 1823 m. spalio 23 d.

A. Mickevičius buvo carinės valdžios suimtas, parvežtas į Vilnių ir kartu su kitais filomatais bei filaretais – iš viso 107 asmenimis – įkalintas Bazilijonų vienuolyne. Iš ten jis buvo paleistas 1824 m. balandžio 24 dieną už jį laidavus VU dėstytojui Joachimui Leleveliui (1786–1861).

Reklama

Netrukus, birželio 22 dieną, jis rašo prašymą VU rektoriui Juozapui Tvardovskiui (1786–1840) leisti vykti į Kauną, kur prieš areštą, skubiai išvykus, liko nebaigtų asmeninių ir tvarkytos bibliotekos perdavimo darbų.

Bet poetas čia ilgai neužsibuvo, nes kalėjime praleistas laikas neigiamai paveikė jo sveikatą.

VU bibliotekoje saugomi taip pat ir kiti su šia kelione susiję dokumentai: A. Mickevičiaus 1824 m. liepos 14 d. prašymas, VU rektoriui J. Tvardovskiui leisti 4 savaitėms, rekomendavus gydytojams, išvykti gydytis „maudynėmis jūroje“ į Palangą, taip pat Kauno apskrities mokyklos direktoriaus Stanislovo Dobrovolskio tos pačios dienos raštas J. Tvardovskiui, kuriame pranešama, kad A. Mickevičius išvyko į Palangą gydytis pablogėjusios sveikatos „maudynėmis jūroje“.

Jis tuo pačiu metu buvo apsistojęs Kruonio miestelyje, netoli Kauno, savo kolegos mokytojo brolio Karolio Nelavickio namuose, su kuriuo kartu į Palangą ir išvyko.Tuo metu vykstama buvo dažniausiai pašto karietomis, pašto stotyse keičiant arklius. Jose keleiviai galėjo ir pailsėti bei pavalgyti.

Neabejotina, kad A. Mickevičius karieta pravažiavo ir pro Kretingą, nes tuo metu tai buvo pats trumpiausias kelias, vedęs iš Kauno į pajūrį. XIX a. pradžioje Palanga buvo nedidelis žvejų medinių trobelių kaimelis, jose negausūs poilsiautojai ir apsistodavo.

Galbūt čia A. Mickevičius pirmąkart gyvenime pamatė jūrą, kuri jam padarė milžinišką įspūdį. Ošianti jūra, platūs smėlėti paplūdimiai, kopos, medžiai ir smėlis, tyras oras, maudynės stiprino kūną ir sielą, skatino kūrybą. A. Mickevičiaus biustas ir portretas nacionaliniame muziejuje Varšuvoje 2018 m.

Reklama

Deja, laikas bėgo labai greitai, tad iš Palangos grįžęs į Kauną, netrukus 1824 m. spalio 25 d. jis visiems laikams paliko Lietuvą, išvykęs į Sankt-Peterburgą, kur turėjo gauti paskyrimą į savo tremties ir darbo vietą, iš kur 1829 m. išvyko į Vakarų Europą. Nors ir gyvendamas toli nuo Lietuvos, jis neužmiršo Palangos.

Prasidėjus 1830–1831 m. sukilimui prieš caro valdžią Lenkijoje ir Lietuvoje, jis puoselėjo viltį iš Prancūzijos į Palangą siųsti sukilėliams laivus su ginklais, bet ši idėja liko neįgyvendinta.

Palangos pirmosios fotografės Paulinos Mongirdaitės (1865–1924) gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja kretingiškė Jolanta Klietkutė rašo, kad XIX a. pabaigoje, kai Mongirdų šeima Palangoje, Memelio g. 7 (dabartinė Vytauto), įsigijo namų valdą iš kelių medinių namų, vietiniai žmonės teigė, kad seniausiame jų 1824 m. vasarą poilsiavo poetas A. Mickevičius.

Tai 1907 metais įkvėpė fotografę išleisti atviruką, kuriame šalia namo nuotraukos įkomponuotas ir poeto portretas bei posmelio iš poemos „Konradas Valenrodas“, kuriame minimas Palangos vardas, fragmentas.

Nuo 1824 m. Palangą valdžiusi grafų Tiškevičių giminė, kurdama Palangos kurortą, poeto buvimo joje neužmiršo. Taip Palangoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje atsirado ir dvi vilos, pavadintos jo poemų herojų vardais „Aldona“ iš poemos „Konradas Valenrodas“ ir „Gražina“ iš to paties pavadinimo poemos.

Palangą, alsuojančią romantiška kūrybine A. Mickevičiaus dvasia, XX a. pradžioje buvo pamėgę ir Lenkijos rašytojai bei menininkai, čia sukūrę nemažai reikšmingų kūrinių, o vienas jų Vladislovo Reimonto (1867–1925) romanas „Kaimiečiai“ 1924 m. pelnė ir literatūrinę Alfredo Nobelio vardo premiją.

Reklama

Lenkijoje Palanga buvo vadinama „Baltijos Zakopane“, kas reiškė ne tik panašų į šį Lenkijos kalnų kurortą gamtos grožį, bet ir galimybę čia susitikti lenkus, atvykusius iš įvairių šios šalies vietų.

Tarpukario Lietuvoje augant ekonomikai ir didėjant jos žmonių pajamoms, poilsis Palangoje tapo vis populiaresnis.

Senus medinius namus mieste keitė naujos medinės ir mūrinės vilos, pastatai, labiau atitinkantys poilsiautojų poreikius.

1932 m. gegužės 31 dieną laikraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodė publikacija „Griaus Palangoje namelį, kuriame vasarodavo ir rašydavo A. Mickevičius. „Palangoje, Vytauto g. 70, yra senas namas, kurio pastogėje, kampe pastatytas mažutis A. Mickevičiaus biustas.

Jei Vokietija gabena į muziejų senų laikų ūkininkų gryčias, klėtis, jeigu rusų valdžia neleido Liepojoje pakeisti namo fasado, kur Petras Didysis ten buvusioje smuklėje alų gėrė (tas namas, sulyginus su kitais, atrodo kaip kurmis), o mes negalime pakęsti to namo, kuriame Mickevičius kūrė, galvojo, sėmė įkvėpimą ir rašė...

Griaukite senus paminklus, kurkite sau pajuokos ir paniekos vainiką – ateities karta tinkamai įvertins jūsų darbus“, – rašė Raitelio slapyvardžiu prisidengęs autorius.

Reklama

Gaila, bet šio namelio išsaugoti nepavyko, o jo vietoje apie 1940 metus buvo pastatytas mūrinis pastatas, kuriame planuota įsikurti.

Deja, pokariu šio pastato šeimininkas su šeima buvo ištremtas į Sibirą, o pastatas nacionalizuotas.

Šiandien šiame Vytauto g. 35 name įsikūręs „Ramybės“ kultūros centras, bet čia nerasime jokios informacijos, kad šis pastatas stovi namelio, kuriame 1824 m. vasarą poilsiavo ir kūrė poetas A. Mickevičius, vietoje.

Tiesa, šis pasaulinio garso poetas nėra užmirštas, jo vardu pavadinta viena miesto gatvių, bet ar to užtenka?

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Klaipėdos rajone – dar daugiau galimybių sportuoti nuotrauka, foto

Gera žinia mėgstantiesiems mėgautis aktyviu laisvalaikiu bei gerinti savo sveikatą –...

Rugpjūčio pradžioje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pradės veikti viena didžiausių Europoje medienos...

Rugpjūčio mėnesį  Akmenėje pradės veikti VMG gamykla nuotrauka, foto

Sėkmė loterijoje aplanko pačius įvairiausius žaidėjus – vieni laimingus bilietus gauna dovanų,...

Palangiškis „Eurojackpot“ laimėjo daugiau nei trečdalį milijono nuotrauka, foto

Iš kur atsiranda pinigai? Kodėl reikia taupyti? Kas yra mokesčiai? Tai...

Klaipėdos rajono moksleiviai mokysis finansinio raštingumo nuotrauka, foto

Kovoti prieš smarvę klaipėdiečiai susirinko prie įmonės „Grigeo Klaipėda" nuotrauka, foto

Klaipėda, Šiandien gausus būrys klaipėdiečių susirinko į mitingą prie AB „Grigeo Klaipėda". Pagrindinis...

Menų zonoje įvyko Užupio filmų festivalio atidarymas nuotrauka, foto

Klaipėda, Rugpjūčio 14 dieną menų zonos kiemelyje po atviru dangum buvo atidarytas 3...

Kuršių mariose dingęs asmuo toliau ieškomas sraigtasparniu nuotrauka, foto

Kriminalai, Penktadienio pavakarę Kuršių mariose dingusio žmogaus paieškai šeštadienį vėl pasitelktas kariuomenės...

Skuodo rajone atvira liepsna dega kombainas nuotrauka, foto

Kriminalai, Šiandien 13.44 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...