„Kas tai jūrai atsitiko? Saulė orą įkaitina iki 30 laipsnių, o į vandenį įbristi negalima – iš karto gelia kojas“, – tokie poilsiautojų nusiskundimai savaitgalį nuvilnijo socialiniuose tinkluose.
Žmonės skundėsi, kad jūroje buvo galima ištverti tik minutę kitą.
„Mėginant pabūti ilgiau smegenis sutraukdavo“, – taip nemalonius įspūdžius jūroje apibūdino viena poilsiautoja.
Žmonės skuba į krantą
Kad nepaisant labai ankstyvos ir karštos vasaros jūros vanduo dar nėra įšilęs, stebisi ir Palangos paplūdimių gelbėtojai.
Birželį, kai orai lepino šiluma, o paplūdimiuose jau buvo pilna poilsiautojų, jūros vandens temperatūra siekė vos 14–15 laipsnių.
Pirmą kartą iki 19 laipsnių jūra sušilo tik pastarosiomis karštomis dienomis, tačiau praėjusį sekmadienį priekrantės vanduo vėl atvėso iki 17 laipsnių.
„Žmonėms iš tiesų nemalonu, kai perkaitę ant kranto jie negali pasimėgauti jūra.
Kai toks šaltas vanduo, mums ramiau – mažiau žmonių maudosi, jie toli neplaukia, rečiau ir skęsta“, – kalbėjo Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.
Šią vasarą gelbėtojams iš vandens teko traukti tik šešis skęstančiuosius, o praėjusiais metais per tą patį laikotarpį gelbėti reikėjo beveik tris kartus daugiau žmonių.
Tačiau ir vandens temperatūra pernai vidurvasarį buvo 3 laipsniais aukštesnė, o liepos pabaigoje prieš metus jūra buvo sušilusi net iki 23 laipsnių.
Matuoja įsibridę iki kelių
Gelbėtojai jūros vandens temperatūrą matuoja tris kartus per dieną: ryte, per pietus ir apie 17 valandą.
Matuojama tik paviršinio vandens temperatūra.
Su specialiu termometru gelbėtojas 20–25 metrų nuo kranto iki kelių įbrenda į jūrą ir nuleidęs dugno link termometrą palaiko apie minutę.
Tačiau norintys paplaukioti poilsiautojai į jūrą brenda bent iki juosmens, todėl toliau nuo kranto jie priversti kęsti laipsniu arba dviem žemesnę, nei yra skelbiama, temperatūrą.
Jūrą atšaldo vėjas iš rytų
Socialiniuose tinkluose dalindamiesi žinia apie šaltą jūrą žmonės tokį ryškų oro ir vandens temperatūrų skirtumą mėgino aiškinti nepalankiomis jūros srovėmis.
Bet, pasirodo, jos iš tiesų niekuo dėtos. Kaip aiškino okeanologas, habilituotas gamtos mokslų daktaras Rimantas Žaromskis, priekrantės vandens temperatūrai daugiausia įtakos daro vėjo kryptis: „Karštos dienos dažniausiai būna tuomet, kai vyrauja iš rytų atslinkusios šilto oro masės.
Tada nors ir mažiausias iš rytų dvelkiantis vėjelis įšilusį, o dėl to lengvesnį ir paviršiuje besilaikantį vandenį iš priekrantės nustumia tolyn į jūrą. O tuo metu į paviršių iškyla šaltas vanduo iš gelmių.“
Anot jo, esant tokios krypties vėjui šiltesniu jūros priekrantės vandeniu kitapus Baltijos mėgaujasi švedai.
Lietuvos pajūryje pūstelėjus pietvakarių vėjui iš pietinės Baltijos atnešamas jūros vanduo iškart taptų drumstas, su visokiomis žolių sąnašomis, bet užtat jis būtų šiltas.
Anot mokslininko, šaltas vanduo priekrantėje būna tuomet, kai pučia silpnas rytų vėjas.
Jis nesušils ir oro temperatūrai perkopus 30 laipsnių.
Bet stipresnis rytų vėjas vandenį priekrantėje sumaišo ir jis būna šiek tiek šiltesnis.
„Jūroje ilgiau maudytis norintys poilsiautojai turėtų atkreipti dėmesį, kokia yra vėjo kryptis ir koks jo stiprumas.
Turi būti vakarų, pietvakarių, pietų vėjas. Kuo jis silpnesnis, tuo vanduo bus šiltesnis“, – patarė mokslininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą