Trečiadienį vyko neeilinis Neringos tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas kreipimosi į prezidentę, Vyriausybės bei Seimo narius tekstas. Jame pabrėžiama, kad prievolė sumokėti didžiulę sumą Neringos savivaldybei turės skaudžių ekonominių ir socialinių pasekmių.
Raštas į sostinę
Rengti kreipimąsi Neringos politikus paskatino gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas priteisti žalos atlyginimą už nugriautą pastatą Juodkrantėje Neringos savivaldybei bei Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Solidariai priteista beveik 1,15 mln. eurų ir penkių procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pasak neringiškių, toks kreipimasis yra labai reikalingas, nes jei bus vykdoma tai, ką nurodė teismas, Savivaldybės laukia dideli nuostoliai.
Neringos tarybos parengtame rašte teigiama, kad gegužę teismas paskelbė nuosprendį visai Neringos bendruomenei. Esą išieškojus pinigus iš Savivaldybės biudžeto prasidės kurorto gyvenimo sąstingis, bus skaudžios pasekmės, kurios sustabdys Savivaldybės vystymąsi ir infrastruktūros gerinimą, o Tarybai teks priimti drastiškus sprendimus atsisakant priimti svečius, rengti didelius renginius, abejojama, ar pavyks užtikrinti paveldo objektų apsaugą.
"Visos Neringos savivaldybėje vykusios statybos, vėliau pripažintos neteisėtomis, turėjo visus reikalingus visų institucijų leidimus", - pabrėžiama rašte ir teigiama, kad Taryba negali suprasti, kodėl didžiausia atsakomybė ir našta tenka būtent Neringos savivaldybei.
Akcentuojama, kad dar 2012 m. Neringos savivaldybė pareiškė nuomonę dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plane numatomų griauti statinių siūlydama juos palikti. Esą būtų pakakę vienos korekcijos, kad būtų pasiektas taikus susitarimas, tačiau, neringiškių teigimu, Vyriausybė KNNP tvarkymo planą patvirtino neatsižvelgusi į Savivaldybės nuomonę.
"Kreipiamės prašydami atlyginti žalą valstybės biudžeto lėšomis ir užkirsti kelią tolimesniems griovimams", - sako Neringos politikai.
Pamoka ateičiai
Neringos meras Darius Jasaitis posėdžio metu teigė, kad "tik stovint pastatams daug metų buvo išsiaiškinta, kad yra dar vienas teisės aktas, kuris prieš tai buvo laikomas negaliojančiu".
Jis pabrėžė, kad trumpiausias statybų Neringoje leidimo derinimas truko apie dvejus metus, kitiems prireikė 5 ar net 7 metų.
Tiesa, kai kuriems politikams vis dėlto kilo klausimų, ar tikrai dėl susidariusios padėties Savivaldybės taryba nėra kalta. Narūnas Lendraitis teigė, kad ši situacija turėtų būti didžiulė pamoka ateičiai ir Savivaldybės administracijai, ir Tarybai.
"Nepaisant to, kad sprendimai yra seni ir kitų Tarybų priimti, tą naštelę mes turime priimti, nes manau, kad tai yra normalu. Elkimės garbingai, skaitykime įstatymus, žiūrėkime teismų nutarimus", - komentavo N. Lendraitis.
Jam replikavęs Arūnas Burkšas ironizavo prisiimantis kaltę "už visas blogybes, kurios buvo pastatytos Kuršių nerijoje" per beveik 26 metus.
"Balsuodami niekad nežinome, ar po keleto metų nebus užginčytas koks nors įstatymas", - komentavo politikas.
"Jei reikės sumokėti tą sumą, miestą numarinsim, jis nesivystys. Tai gal išjunkim šviesą, sėskim į lėktuvą ir važiuokim kažkur kitur?" - klausė D. Jasaitis.
Jis atkreipė dėmesį, kad yra daugybė teisės aktų, reguliuojančių Neringos savivaldybės ir Kuršių nerijos vystymąsi, o dalis jų net prieštarauja vieni kitiems.
Informacija
Tik prasidėjus Tarybos posėdžiui buvo pranešta, kad premjeras Algirdas Butkevičius žada, jog Neringos savivaldybei bus skirta papildomų lėšų, kuriomis ji galėtų padengti žalą už nugriautą restoraną Juodkrantėje. Anot premjero, svarstomi du lėšų skyrimo scenarijai: teismui atidėjus antstolių reikalavimų vykdymą lėšos Savivaldybei būtų numatytos kitų metų biudžete, o jei Savivaldybei vis dėlto tektų mokėti šiemet, Finansų ministerija jai paskolintų pinigų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą