Negali gyventi be teatro

Kretingos kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierė Albina Buntinienė sako, kad aktoriai negali gyventi be teatro: jie stengiasi išsaugoti ir buvusią E. Radžiaus teatro dvasią.

A. Buntinienė režisiere dirbti pradėjo prieš porą metų. Jos režisuota E. Ignatavičiaus komedija "Sidabrinės vestuvės“ praėjusiais metais buvo parodyta 13 kartų. "Sidabrines vestuves“ yra matę ne tik Kretingos rajono, bet ir Klaipėdos, Skuodo, Raseinių gyventojai. Su spektakliu vyko ir į Lenkiją. Nors šiame spektaklyje užimti tik šeši artistai, tačiau režisierė suteikė galimybę visiems pasirodyti scenoje muzikantų vaidmenyje.

Respublikinėje mėgėjų teatrų apžiūroje "Atspindžiai-19“ už šį spektaklį kretingiškiai buvo apdovanoti diplomu. O Tauragėje mėgėjų teatrų šventėje "Kvartetas“ jie pelnė žiūrovų simpatijų pereinamąjį prizą "Paukštė“.

A. Buntinienės suburtame kolektyve - apie trisdešimt artistų. Kai kurie jų dar vaidinę režisuojant E. Radžiui.

- Aktoriai vaidindami atiduoda visas savo jėgas. Jie vaidina taip, kad net prakaitas bėga, - sakė A. Buntinienė.

Tiek režisierės, tiek aktorių nuomone, liaudies teatras turi tarnauti liaudžiai. Todėl ir jų pasirinktas spektaklis "Sidabrinės vestuvės“ suprantamas eiliniams žmonėms. Anot aktorių, jie buvo maloniai nustebę, kai po spektaklio priėjusi moteris padėkojo sakydama, kad scenoje ji išvydo savo gyvenimą.

Jonas Laureckas, vaidinęs dar E. Radžiui vadovaujant, pasidžiaugė, kad A. Buntinienė randa vaidmenų ir garbingo amžiaus sulaukusiems artistams.

Pasak režisieriaus Gyčio Vaineikio, kartais gyvenimą pareguliuoja ekonominiai dalykai, ir tenka išvykti svetur padirbėti. Tačiau tai esą laikina.

Dirbti į Norvegiją išvykęs ir kitas režisierius – Valdas Slavinskas bei dar du aktoriai.

A.Buntinienė sakė, kad išvykus aktoriui Valdui Lubiui, teko ieškoti kito aktoriaus Motiejaus vaidmeniui.

- Vaidinti man pasiūlė Albina Buntinienė ir aš mielai sutikau, - sakė Rolandas Metlovas, taip pat atliekantis Motiejaus vaidmenį.

Režisierė kartais sulaukianti ir V. Lubio skambučio iš užsienio. O tai reiškia – žmogus pasiilgo teatro ir nori vaidinti.

Be teatro nebegali gyventi ir teatro senbuvės - Liuda Grikpėdienė, Laima Jančauskienė. Joms "Sidabrinėse vestuvėse“ ir atiteko moterų – Agnės ir Marės - vaidmenys.

Aktoriams teatras – tai ne tik repeticijos, bet ir išvykos, šventės, o kai kam - ir dar daugiau: Andrius Gaubys, į teatrą atėjęs 2000 metais, sutiko ir būsimą žmoną - Ingą Kričfaluši.

Aktoriai turi ir savo tradiciją - visur vykti su šeimos nariais. Ši tradicija atėjusi iš E. Radžiaus laikų, kai kartu su juo į gastroles vykdavo žmona Birutė.

Kalbėdami apie teatrą aktoriai geru žodžiu nepamiršo paminėti ir patalpų puošėjų - Broniaus Jonausko ir Stepono Vilucko. Nors žiūrovai jų tiesiogiai nemato, bet nuo jų priklauso dekoracijos bei kiti dalykai, be kurių teatras negali apsieiti.

Norintiems vaidinti aktoriams reikalingas ir žiūrovas. Anot vienos pašnekovės, kol vaidini - žiūrovo nematai. Ir tik baigus vaidinti jį pajunti, tiksliau - išgirsti aplodismentus. Ir tai, kad ploja atsistoję, aktoriui daug ką reiškia – žmonės atėjo pasižiūrėti ne naujos salės, o jų spektaklio.

"Pajūrio naujienos"

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder