Jau trečias mėnuo, kaip uždarius Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos Kretingos skyrių, ištuštėjo ir bendrabutis Vilniaus gatvėje Nr.16, kurio antrajame aukšte gyvendavo studentai. Šiandieną šio avarinės būklės pastato kratosi ir tikrasis jo šeimininkas - Kretingos muziejus.
Pastaruoju metu šis keturaukštis bendrabutis beveik nebegyvenamas. Antras, trečias ir ketvirtas pastato aukštai apmirę. Išjungtas šildymas, vanduo ir elektra. Iš pagrindinio holo įėjimas į antro aukšto laiptinę išvis užkaltas. Tačiau pirmojo aukšto patalpose yra du privatizuoti, trys – išnuomoti butai, kuriuose dar gyvena šeimos.
"Gyvename tarp dangaus ir žemės: pačioje privatizavimo pradžioje privatizavome butą, susitvarkėme jį. Anksčiau muziejus šiek tiek patvarkydavo namo išorę, bet dabar niekam neberūpi: per stogą bėgantis vanduo jau persisunkė į trečią aukštą. Kiek čia truks drėgmė ir pelėsis sienomis pasiekti ir pirmąjį aukštą, - skundėsi buto savininkė Silva. - Sveikatą baigiu prarasti: niekas nei Savivaldybėje, nei muziejuje man negali paaiškinti, kas turi rūpintis šiuo pastatu ir koks bus jo tolimesnis likimas. O mokesčių sąskaitas mums pateikia Kretingos muziejus“.
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė teigė, kad muziejus patikėjimo teise valdo abu buvusius Kretingos žemės ūkio technikumo bendrabučius - Nr.16 ir 18.
"Kolegijai atsisakius bendrabučio, nebebuvo tikslinga išlaikyti nefunkcionuojantį pastatą. Tačiau pastate liko privatus sektorius: išjungiant bendras komunikacijas, iškilo problema dėl privačių butų. Labai bloga ir bendra pastato būklė: kiauras stogas, pelija galinė siena. O tam, kad pastatas būtų sutvarkytas, reikia didelių lėšų. Todėl bendrai su Turto valdymo tarnyba spręsime tolimesnį šio pastato likimą“, - kalbėjo V. Kanapkienė.
Naujas - pigiau negu senas
Kretingos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vadovė Zina Brasienė teigė, jog jau keletą metų Kretingos muziejus prižiūri jo teritorijoje esančius du bendrabučius ir tam lėšų gauna iš savivaldybės.
"Prieš kelerius metus muziejus rašė raštus, kad jiems labai reikia bendrabučių, - buvo užmačių ten įrengti viešbutį. Dabar jiems tų pastatų nebereikia, o tolimesnį jų likimą nuspręs rajono taryba“, - tvirtino Z. Brasienė.
Ji teigė, jog buvo keltas klausimas dėl galimybės tuose bendrabučiuose įrengti socialinius būstus. Tačiau pagal socialinio būsto reikalavimus socialiai remtinai šeimai reikalinga suteikti atskirą butą, o ne bendrabučio tipo butą. O tam, kad senas bendrabutis būtų perdarytas į butus, reikia parengti naują projektą, atlikti pastato renovaciją. Vadovė įsitikinusi: naują pastatyti būtų pigiau negu suremontuoti seną.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijono Černeckio žodžiais, bus sudaryta komisija, kad Vilniaus gatvės pastatą Nr.16 pripažintų netinkamu naudoti.
"Pripažinus pastato avarinę būklę, jį galima būtų privatizuoti, - sakė direktorius. – Įrengti socialinius būstus ten netinka todėl, kad reikalingos didelės investicijos, o Savivaldybė tam neturi lėšų. Antra, netiktų socialinius būstus įrengti muziejaus teritorijoje, ten nėra vietos nė automobilių stovėjimo aikštelei įrengti“.
Kitąmet – jokio socialinio būsto
Gretimame bendrabutyje Nr.18 yra suteikiamas laikinas būstas tiems rajono žmonėms, kurie išvis neturi kur gyventi. Jie pasirašo vienerių metų sutartį su muziejumi, patys moka mokesčius. Prireikus ši sutartis yra pratęsiama.
Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Lengvinienės teigimu, šiemet Kretingos socialiai remtinoms šeimoms buvo nupirkti vos 4 butai: 2 iš jų – seniūnijose. Du butus vadinamajame tremtinių name Savanorių gatvėje gavo daugiavaikė 8 asmenų šeima ir neįgali šeima.
Į eilę socialiniam būstui gauti gali būti įrašyti tie asmenys, kurių metinės pajamos vienam asmeniui neviršija 10 tūkst. Lt. Socialinis būstas turi būti tinkamas gyventi, tačiau nebūtinai - po remonto.
"Ankstesniais metais turėjome galimybę iš Vyriausybės socialinei paramai skirtų lėšų pagerinti socialinių būstų būklę: atlikti dalinį remontą, sudėti langus. Taip buvo iš dalies sutvarkyti socialiniai butai Trumpojoje gatvėje bei seniūnijose. Lėšas įsisavinti reikėjo per labai trumpą laiką – 1 mėn.“, - paaiškino J. Lengvinienė.
"Kitąmet Finansų ministerija socialiniam būstui pirkti visiškai nežada skirti lėšų“, - liūdną perspektyvą akcentavo J. Lengvinienė.
Šiandien eilėje socialiniam būstui gauti Kretingos rajone stovi 268 asmenys.
Iš jų jaunų šeimų iki 35 metų yra 114, šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, - 14, našlaičių – 21, neįgalių asmenų – 40, bendroje eilėje – 79.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą