Miškininkų rūpestis - ne tik miškas, bet ir kaimo bendruomenė

Miškininkų rūpestis - ne tik miškas, bet ir kaimo bendruomenė

Mikoliškių girininkijos girininkas 47 metų Romas Mažonas šioje girininkijoje dirba jau 25 metus. Jis bei jo kolegos – pavaduotojai Renata Skrodenienė, Albinas Gudirgis ir eigulys Pranas Dirvonskas – sako, kad darbas miške susietas ne tik su galimybe nuolat būti gamtoje ir džiaugtis ja.

"Girininko darbas trunka 7 dienas per savaitę, ypač per pačius darbymečius, kai sodinamas miškas ar vežama mediena. Taigi tos romantikos ne kažkiek ir lieka“, - pripažino Mikoliškių girininkijos miškininkai, kurių žinioje – 7 tūkst. 38 ha miškų. Iš jų 2 tūkst. 540 ha, arba 36 proc., sudaro valstybiniai, 4 tūkst. 498 ha – privatizuoti miškai.

Per metus girininkijai skaičiuojama biržė sudaro 11 tūkst. 750 kietmetrių medienos. "Tačiau kertame šiek tiek per 9 tūkst. – taupome, nes mūsų, valstybinių miškų prižiūrėtojų, pagrindinis uždavinys – matyti ateitį ir išsaugoti miškus ateities kartoms“, - kalbėjo R. Mažonas.

Jis vadovauja trečiai pagal dydį girininkijai, kuri ne kartą – ir 1988 m., ir 1991 m. - išgyveno reorganizaciją, o po paskutiniosios, įvykusios 2006 m., prie Mikoliškių girininkijos buvo prijungta dalis Jokūbavo girininkijos.

"Reorganizacija susijusi su miškų privatizavimo procesais, per kuriuos sumažėjo valstybinių miškų plotai“, - paaiškino girininkas.

Puoselėja sėklinę plantaciją

Mikoliškių girininkija – vienintelė, kurioje puoselėjama eglės sėklinė plantacija. Veisti ji buvo pradėta 1969 m., ir šis darbas truko aštuonerius metus. Dabar eglės sėklinė plantacija užima 25 ha ploto, kuriame auga 109 sumišrinti eglės klonai. Esminis rūpestis, prižiūrint sėklinę plantaciją, – kad giminingi medžiai neaugtų vienas šalia kito, o kryžmintųsi su negiminingais.

"Sėklinėje plantacijoje gaunamos sėklos yra beveik dvigubai didesnės negu įprastų eglių, ir sėklinės eglės dera kas 7-10 metų. Pagal taikomas technologijas sėklos gyvybingos išlieka iki naujojo derliaus, - paaiškino R. Mažonas. – Šiomis sėklomis aprūpiname Kretingos urėdijos medelyną. Daugiausia esame surinkę 35 tonas kankorėžių, kurių vienas maišas gana lengvas – sveria 18-19 kg“.

Girininkijoje 2,6 ha ploto sklype dera ir maumedžio sėklos – šis sklypas įkurtas 1980 m., o 15,6 ha užimančiame genetiniame eglės draustinyje nevykdoma jokia ūkinė veikla – jame leidžiami tik sanitariniai kirtimai.

Apribota ūkinė veikla – ir kertinėse miško buveinėse, kurias girininkai vadina mini draustiniais. Tokiuose mažuose draustiniuose saugomi kelių šimtų metų senumo ąžuolai, upelių šlaitai, pelkiniai pušynai ir beržynai, šlapieji juodalksnynai ir kiti plotai su savo augmenija, smulkiąja gyvūnija. Tokios kertinės buveinės Mikoliškių girininkijoje užima beveik 45 ha.

Dar vienas miškininkų rūpestis – saugoti ir prižiūrėti miškų sklypus, kuriuose yra saugomų ir į Raudonąją knygą įrašytų paukščių lizdaviečių.

"Mūsų prižiūrimuose miškuose peri juodasis gandras, vištvanagiai, suopiai, ir jų lizdams tam tikru atstumu yra nustatyta apsaugos zona“, - miškininkų įsipareigojimus apibūdino R. Mažonas, apgailestaudamas, kad privačių miškų savininkai labiau suinteresuoti nauda, gaunama iš miško, o ne jų augalijos bei gyvūnijos apsauga.

Siekia ryšio su visuomene

Mikoliškių girininkijoje jau 8 metus įrengtas mokomasis-pažintinis takas, kurį sudaro 11 objektų. Šie atspindi, ką miškininkai veikia miške – pradedant miško sodinimu ir baigiant plynu kirtimu.

"Glaudžiai bendradarbiaujame su Lapių pagrindine mokykla, kurioje ir pats mokiausi. Vaikus domina miškų augmenija, gyvūnija, kai kuriuos – ir miškininko profesija. Be to, vaikai yra mūsų talkininkai – padeda rinkti šiukšles, tvarkyti poilsio aikštelę, kuri yra viena iš pažintinio tako dalių. Įdomias gamtos pažinimo valandas vaikai praleidžia ir girininkijoje, kur turime gausybę iškamšų, augalijos pavyzdžių“, - kalbėjo girininkas.

Jo bei jo kolegų rūpesčiu, panaudojant urėdijos techniką, yra tvarkomi ir kaimo keliai, atstatytas buvęs nuplautas tiltas per Trumpės upelį.

"Girininkija yra kaimo bendruomenės dalis. Mūsų patalpose ir rinkimai organizuojami, ir pagalbos žmogus čia gali kreiptis bet kada – padedame“, - miškininkų ryšio su visuomene svarbą pabrėžė R. Mažonas.

Jau kelerius metus prieš Kalėdas į aplinkinius miestus – Kretingą, Palangą, Klaipėdą – iškeliauja Mikoliškių girininkijoje sėklinėje plantacijoje užaugusios neskiepytos eglės.

"Patiriame smagių šventinių akimirkų: miestiečiai pas mus atvažiuoja, kad pamatytų natūralioje aplinkoje augančią ir miestą turėsiančią papuošti eglę, o mes, miškininkai, nepraleidžiame galimybės mieste dalyvauti eglės įžiebimo šventėse“, - pasidžiaugė girininkas.

Istoriją kūrė žmonės

Bendraudami su jaunuomene, Mikoliškių girininkijos miškininkai primena ir girininkijos įsikūrimo istoriją, kurią, be abejonės, kūrė čia dirbę žmonės.

Pirmasis Mikoliškių girininkas buvo Antanas Beleška, kuris šias pareigas pradėjo eiti 1938-aisiais, kada Miškų departamentas įsteigė 50 naujų girininkijų. Tada Mikoliškių girininkija valdė 2 tūkst. 200 ha miškų, per metus buvo nustatyta 3 tūkst. kietmetrių medienos kirtimo norma. Be A. Beleškos, girininkijoje dirbo 4 eiguliai ir raštininkas.

Savo prisiminimuose A. Beleška rašo: "1940 m. okupavus Lietuvą rusams, prasidėjo masinis girininkijos miškų naikinimas, nes okupantai kirto juos plynai ir vežė prie Minijos upės, kur buvo statomi bunkeriai. Jokia miško ūkio vedimo tvarka buvo neįmanoma.(...) Po vienerių metų rusų okupacijos užėjo kiti rudieji okupantai – naciai, kurie iš pradžių elgėsi padoriai, bet karui einant į galą 1943 m. ėmė ir šie kirsti miškus plynai prie vieškelių ir degti anglis jų automašinoms, nes jiems trūko gazolino. O 1944 m. viskas pabiro...“ (kalba netaisyta).

A. Beleška ne savo valia pateko į Vakarus, iš kur su šeima 1949 m. išvyko į JAV. Ten A. Beleška priklausė Miškininkų sąjungai, dalyvavo leidžiant miškų literatūrą.

Mikoliškių girininkija buvo atkurta 1960 m. girininku dirbo Juozas Kumpis. „Vėliau dirbo Gailius, Burneika, Žitkauskas, Domarkas, Jakutis, Gedrimas – ne visų vardus atsimename, - kalbėjo R. Mažonas. – Girininku čia dirbo ir mano tėvas Jonas, taigi renkantis profesiją man abejonių nebuvo – pasekiau tėvo pėdomis“.

Mikoliškių girininkas, turintis pomėgį rinkti pačią įvairiausią gamtinę medžiagą, stengiasi, kad ir istorinė medžiaga būtų prieinama visuomenei. Dalis istorinių žinių miškininkų rūpesčiu yra sudėta į informacinius stendus, dalis – papasakojama, užrašoma.

"Gyvename čia ir dabar. Tačiau turime žinoti, kas buvo iki mūsų, ir pagalvoti, ką paliksime kitiems“, - įsitikinęs R. Mažonas.

Mikoliškių bažnytkaimis, taip pat – ir girininkija, įsikūręs prie mažyčio Juodupio upelio, Margių miško viduryje, 18 km į pietryčius nuo Kretingos, 14 km – į pietus nuo Kartenos.

Iš senų laikų žinomas Mikoliškių dvaras ir to paties pavadinimo kaimas. 1911 m. generolas Liucijus Bronušas čia pastatė medinę Šv.Juozapo bažnyčią. L.Bronušas yra palaidotas Mikoliškių kapinaitėse.

1923 m. Mikoliškiuose buvo 17 sodybų su 119 gyventojų, dvare – 3 sodybos su 75 gyventojais. Šiuo metu Mikoliškiuose gyvena 110 gyventojų.

Mikoliškių apylinkės – labai miškingos: jas supa Margių, Siurbliškės ir kiti miškai.

Mikoliškių girininkijos miškuose kasmet atkuriama 26 ha miško.

"Pajūrio naujienos"

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder