Uostamiesčio vadovai šį teismo sprendimą laiko maža savo pergale, o dangoraižį norinti statyti Saulius Trečekauskas vėl kartoja, kad tai tėra tik keleto politikų noras keršyti už tai, kad negavo pinigų.
Permetė Klaipėdai
Nuo 2005-ųjų besitęsianti istorija teismus pasiekė 2011-ųjų lapkritį. Tada į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi Klaipėdos savivaldybė. Ji prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimu patvirtino žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, pagal kurį čia galėtų iškilti 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantis rekreacinės paskirties pastatas.
Žinia, plano organizatoriai į VTPSI kreipėsi po to, kai jis užstrigo miesto Taryboje. Pastaroji atidėjo plano svarstymą ir nutarė kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas, į VTPSI bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros. Keltos netgi idėjos surengti gyventojų apklausą.
Tačiau palaikymo nė iš vienos institucijos tuomet nesulaukta. Negana to, ta pati VTPSI patvirtino detalųjį sklypo planą.
Vilniaus teismas iš pradžių siūlė savivaldybei ir inspekcijai susitarti gražiuoju, tačiau VTPSI atsisakė panaikinti savo potvarkį.
Praėjusią savaitę minėtasis teismas pagaliau pradėjo bylą nagrinėti iš esmės ir priėmė neskundžiamą sprendimą kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kad šis ištirtų, ar uostamiesčio aukštybinių pastatų išvystymo schema (specialusis planas) ta dalimi, kuri apima sklypą Kopų g. 69A, ir Klaipėdos miesto bendrojo plano kraštovaizdžio koncepcijos sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir "konstituciniam teisinės valstybės principui".
Šios bylos nagrinėjimas sustabdytas tol, kol įsigalios Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas.
Vertina teigiamai
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas teigia, jog tokį teismo sprendimą galima vertinti teigiamai.
"Teismui iškilo lygiai tokios pačios abejonės, kaip ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai svarstant Kopų gatvės 69A detalųjį planą - ar aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentai, tarp jų Klaipėdos miesto bendrojo plano ir Aukštybinių pastatų specialiojo plano atskiri sprendiniai, tinkamai sureglamentavo aukštybinių pastatų projektavimo ir statybos galimybę Melnragės teritorijoje. Tačiau iš esmės yra taip, kad savivaldybė prašo ištirti miesto Tarybos priimtų sprendimų atitikimą aukštesniems teisės aktams", - sakė teisininkas.
Anot jo, savivaldybė šioje byloje taip pat buvo įžvelgusi procedūrinius pažeidimus, kodėl VTPSI negalėjo tvirtinti detaliojo plano, tačiau kaip juos vertinti, Vilniaus teismas apsispręs tik tada, kai savo verdiktą dėl minėtųjų teisės aktų teisėtumo atskiroje byloje priims Klaipėdos teismas.
Ilga kelionė per kopas
Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas dar 2005-aisiais buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Tuometinis komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila teigė, jog jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis. Esą visame pasaulyje tokie dalykai yra įprasti.
ISTORIJA. Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas ar 2005-aisiais buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams, tačiau viskas užstrigo projektui po šešerių metų pagaliau atkeliavus į Tarybą.
Tačiau 2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino "poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru". Melnragiškiai piktinosi negalėję dalyvauti viešajame minėto žemės sklypo bei jo gretimybių detaliojo plano sprendinių svarstyme, nes informacija apie aptarimus juos esą pasiekė per vėlai. Miesto merui buvo įteikti 149 parašai žmonių, kurie manė, kad dėl statybų neturėtų būti kertamas miškas, ir apskritai prieštaravo tokio dangoraižio statybai.
2010-ųjų vasarį sklypo planuotojai nutarė rengti naują detalųjį planą žemės naudojimo būdą keičiant iš gyvenamosios į komercinės paskirties objektų teritoriją. Tada aiškinta, kad tiesiog formaliai atnaujinamos planavimo procedūros.
Peripetijos dėl minėtojo detaliojo plano atgimė 2011-aisiais, po to, kai jis vėl pateko į politikų rankas. Gegužę jam buvo pritarta miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete, nes jo nariams buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys, jog projektas neprieštarauja miesto bendrajam planui, veikiantiems teritorijų planavimo reglamentams, jam jau buvo pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt. Visgi detalusis planas vėliau užstrigo miesto Taryboje.
"Keleto politikų pyktis"
Saulius TREČEKAUSKAS, detaliojo plano organizatorius
Šioje istorijoje viskas aišku jau seniai, kai man buvo pasakyta - arba mokėk, arba tavo planas bus panaikintas bet kokiomis priemonėmis. Kažin, ar dar įmanoma ką nors padaryti šioje šalyje, kad mes gyventume jei ne geriau, tai bent ne blogiau? Investuotojas, kuris pasitraukė dėl visos šios košės, buvo tiesiog pakraupęs. Žodis "pakraupęs" čia net per švelnus. Jau buvo sutarta su vienu žymiausių pasaulyje architektu iš Ispanijos, tai būtų buvęs objektas, padaręs Klaipėdą išskirtiniu miestu.
Visa ši jau devynerius metus vykstanti istorija yra tiesiog keleto politikų pykčio mano atžvilgiu išdava, nes aš jiems tiesiai šviesiai pasakiau, kad tikrai nemokėsiu, nepradėsiu šio projekto nuo tokio purvo.
O paskui tai dar ėmiau ir viešai bei garsiai kartoti.
Jei jau jie pradeda abejoti savo sprendimų teisėtumu, tai gal tada juos reikia paduoti į teismą? Mane pritrenkia kvailumas, kai norima neleisti vien tik vardan noro neleisti, nepateikiama jokių kitų argumentų, nors savivaldybė dalyvavo visose planavimo stadijose - išdavė sąlygas, derino ir taip toliau. Paprastai, kai bylinėjiesi, tai turi turėti kokį nors teisinį suinteresuotumą, o čia jokio teisinio intereso aš nematau.
Labai gaila, kad viskas taip vyksta. Galbūt reikės savo energiją nukreipti į kitas šalis - gal į Latviją, gal į Ispaniją, Rusiją ar JAV, kur toks objektas gali atsirasti.
"Mažytė pergalė"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Savivaldybė buvo kreipusis į daugybę institucijų, ir kai jos neįžvelgė jokių prieštaravimų, liko tik teismas. Pastarojo sprendimas rodo, kad mūsų abejonės buvo pagrįstos - bus aiškinamasi dėl specialiojo aukštuminių pastatų plano, bendrojo plano sprendinių, liečiančių šią teritoriją, teisėtumo.
Tai naudinga dar ir dėl to, kad pagaliau bus atsakyta, ar gali Melnragėje kilti aukštybiniai pastatai, ar ne. Manau, kad tai yra mažytė pergalė dideliame kare, nors man visada yra priimtinesnė nors ir trapi taika.
Aš nežinau, ką turi omenyje Saulius Trečekauskas, kalbėdamas apie politikus, kurie jam neva asmeniškai kenkia. Bent jau aš ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad neturiu jokių nuoskaudų ar motyvų, kurie skatintų kenkti jam. Aišku, nežinau, ką širdyje nešiojasi kiti kolegos. Tačiau kai šiame konflikte figūruoja tiek daug institucijų, kalbėti apie kokiu nors asmeniškumus pagrindo kaip ir nebėra.
"Išsklaidys visas abejones"
Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras
Šis teismo sprendimas - geras ženklas, nes tai reiškia, jog byla bus nagrinėjama iš esmės. O bylinėtis pradėta dėl to, kad savivaldybė mano, jog tokie sprendimai, kai iš esmės keičiamas miesto urbanistinis veidas, negali būti priimti Vilniuje vienos inspekcijos, ypač kai dar yra nebaigtos diskusijos su miesto valdžia.
Miesto Taryba abejojo, ar galima tokiame mažame sklype statyti tokį aukštą pastatą, ar tai leidžia miesto bendrasis planas, specialusis aukštybinių pastatų planas. Juo labiau kad detaliojo plano organizatoriai rėmėsi tariamais teiginiais iš bendrojo plano, nors savivaldybės specialistai jame jų nerado. Tų abejonių išsiaiškinti nebepavyko, nes Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija užbėgo už akių ir patvirtino šį detalųjį planą. Taigi dabar teismas turės išsklaidyti visas abejones ir atsakyti, galima, ar ne. O tai yra labai sveikintina.
Nesu neigiamai nusiteikęs nė prieš vieną verslininką, bet viskas turi būti daroma civilizuotai. Tokio plano tvirtinimas inspekcijoje Vilniuje tikrai nėra civilizuotas kelias. Nežinau, ir kas iš kolegų galėtų būti asmeniškai nusiteikęs prieš Saulių Trečekauską.
Aš pats nesu įsitikinęs, ar toks pastatas tikrai netiktų Melnragei, ar tai būtų blogai. Tačiau jis pernelyg daug pakeistų miesto veidą, tad galbūt net reikėtų gyventojų apklausos. Mūsų partijos užsakymu buvo atlikta tokia, ir dauguma apklaustųjų miestiečių pasisakė prieš aukštybinių pastatų atsiradimą Melnragėje. Kita vertus, ir prieš Eifelio bokštą priešinosi daugybė to meto paryžiečių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą