Meilė gamtai gali sukiršinti kaimynus

Daugiabučiuose namuose gyvenantys žmonės dažnai nori panašių privilegijų kaip ir nuosavame name gyvenantys kaimiečiai. Vieni labai myli gėles ir po balkonu įsiveisia darželį, kiti įsigudrina dar bulvių ir krapų prie namo užsiauginti. Treti labiau myli katinus ir kasdien kieme besibūriuojantiems ir sparčiai besidauginantiems murkliams neša maistą. Dar kitiems mielesni šunys, bet tai, ką jie palieka po savęs, ne visų savininkams patinka surinkti. Neretai tokia skirtinga meilė gamtai sukiršina kaimynus.

"Prie mūsų namo įėjimo bobutės įsirengė darželius ir vos tik pamato mane einantį su šunimi - pradeda bambėti, esą jis jų gėles ištryps. Ne kartą ir akmenį yra paleidusios. Vieną dieną trūko kantrybė ir paklausiau, o kas joms čia leido darželį įsiveisti. Mano sutikimo niekas neklausė, o gal aš alergiškas jų gėlėms", - piktinosi Vytauto gatvėje gyvenantis klaipėdietis Saulius.

Panašių konfliktų pasitaiko ir kituose daugiabučių namų kiemuose. Aistros tarp kaimynų verda ir dėl daugiabučiuose auginamų šunų ar kačių, ir dėl ne vietoje pasodintų medžių ar po balkonais vielinėmis tvoromis aptvertų rūtų darželių.

Veisia kates ir blusas

"Labiausiai žmonės piktinasi, kai kiti kaimynai neša ėsti benamėms katėms. Kažkokia stichinė nelaimė. Jų prisiveisia tiek, kad neįmanoma. Sulenda į rūsius - prisiveisia blusų. Ne kartą jau teko kviesti "Nuaro" darbuotojus, kad jas išgaudytų. Keisčiausia, kad jas šeria ne tik pensininkai, bet ir jauni žmonės. Kai bandau sudrausminti, teisinasi, esą nieko blogo nedaro. "Negi marinsi badu", - atkerta. Liepia man ne jais rūpintis, o tais, kurie automobilius ant žolės stato ar medžius laužo. Amžinas konfliktas", - pasakojo daugiabučių namų savininkų bendrijos "Bandužiai" pirmininkas Algirdas Paleckis.

Kita ne ką mažiau opi problema daugiabučių namų kiemuose - šunų paliekami ekskrementai. I. Simonaitytės gatvėje gyvenanti jauna mama Kristina sakė kone kasdien drausminanti keturkojų augintinių šeimininkus, kad jie susirinktų tai, ką paliko jų šuo.

"Dažniausiai žiūri visi akis išpūtę, kas čia per pastabos. Keisčiausia tai, kad prie pat yra įrengta ir aptverta šunų vedžiojimo aikštelė, bet retas kuris ten savo šunį veda. Su mažais vaikais ant žolytės nepasėdėsi - visur pridergta ir dar palaidi šunys laksto", - piktinosi Kristina.

Ji prisiminė įvykį, kai pavasarį su drauge leidusios savo mažamečiams vaikams šalia namo po žolytę pavaikščioti, gėlytes paskinti, jos išgirdo kandžias replikas iš šalia stovėjusių dviejų moteriškių: "Jaunos mamos neturi protelio vaikus į tokią žolę leisti, mes čia šunis nusituštinti paleidžiame, ir tai erkių prisirenka..."

Panašios problemos egzistuoja visame mieste. Bendrijos "Varpas" pirmininkė Alma Ramanauskienė sakė atsiribojusi nuo šunų bei katinų problemų ir sulaukusi panašių skundų siūlo kreiptis į policiją.

"Yra patvirtintos gyvūnų auginimo taisyklės ir visi privalo jų laikytis", - akcentavo ji.

Įgulos gatvės 24-ojo namo aplinką pavyzdingai tvarkantis Jonas Damašius prasitarė, kad įrengti gėlynai ne tik džiugina gyventojų akį, bet ir padeda apsaugoti žolynus nuo automobilių.