Medkirčiai šiurpina Neringą

"Atvažiuokite pažiūrėti, kaip niokojami Juodkrantės miškai. Dėl tų nelegalių statybų didžiausi ginčai vyksta, o čia pat draskomas saugomas miškas: nežiūri, kad šlapia, vis vien važinėja sunki technika, kerta kalnapušes, ardo miško paklotę", - piktinosi "Vakarų ekspresui" paskambinę neringiškiai.

Iš tiesų nurodyta kirtavietė Juodkrantėje dar nepasnigus atrodė liūdnai: gilios ratų provėžos, styrantys kalnapušių kelmai, išvažinėtos pakelės, nuplėštas į mišką trukdęs įvažiuoti užtvaras...

Kaltina neūkiškumu

"Kai miškai permirkę, miškininkai nė vienoje normalioje urėdijoje technikos nevaro, o pas mus nežiūri - šlapia nešlapia, kirtimai vis vien vyksta. Kas užlygins tas duobes miške? Juk Neringos miškai turi išskirtinį statusą - negi su lengvesne technika dirbti negalima? Ką žmonės turi galvoti, matydami tokį šeimininkavimą miškuose? Paprastas žmogelis kaipmat būtų nubaustas, o čia tie, kurie turi saugoti mišką, jį niokoja", - piktinosi Neringos savivaldybės tarybos nariai Darius Jasaitis ir Arūnas Eimutis.

Anot jų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNP) miško tvarkymo darbų nederina nei su savivaldybe, nei su vietos bendruomene, todėl žmonės nežino, kodėl staiga atskiruose kvartaluose pradėtos plynai kirsti kalnapušės net 60 metrų pločio juostomis.

Tarybos nariai teigė parko teritorijoje pastebintys ir daugiau neūkiškumo ženklų, nes esą iš 4 buvusių girininkijų po reorganizacijos beliko trys, o didžiulius miškų plotus turi prižiūrėti tik septyni žmonės - eiguliai ir samdomi darbininkai, kurie nebepajėgia aprėpti tiek darbų.

"Todėl ir vėjovartos laiku netvarkomos, medžiai pūva miške, kopos po audrų netvirtinamos. Parkas deklaruoja, kad saugo gamtą, o realiai nieko nepadaro. Kažin ką pasakytų UNESCO ekspertai, pamatę, kaip be atodairos šeimininkaujama Kuršių nerijos miškuose", - piktinosi vietos politikai.

Prieš 12 metų Kuršių nerija kaip unikali teritorija - išskirtinės vertės kultūrinis kraštovaizdis - UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimu buvo įrašyta į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, priskiriant ją kultūrinių kraštovaizdžių grupei.

Miško darbai - suderinti

Kuršių nerijos miškuose kirtimus atliekančios bendrovės "Kietasis biokuras" direktorius Albinas Monstavičius teigė, jog visi miško tvarkymo darbai yra suderinti su KNNP direkcija.

"Kaip direkcija nurodo, taip mes ir dirbame. Išties sudėtinga šiemet dirbti, nes miško paklotė permirkusi, ir net paspaudęs šaltukas situacijos nepagerino. Tačiau ką daryti, jei laiku reikia įvykdyti priešgaisrinių miško juostų kirtimus? Kirtimams skirtas laikas - tik 2-3 mėnesiai, o jau žiema įpusėjo",- sakė Telšių rajone įsikūrusios bendrovės vadovas.

Jis teigė, kad nerijos miškuose dirbama su pačia naujausia technika, kuri esą didelės žalos miškui nedaro.

"Viena tokia naši transporto priemonė padaro tiek, kiek keturios, todėl, manau, geriau vieną kartą per mišką pervažiuoti, o ne važinėti po jį pirmyn atgal. O paliktas provėžas stengiamės sulyginti, nors tai mums ir nepriklauso daryti. Dirbame čia jau ne pirmus metus, tiesiog žiema pasitaikė kaip niekad lietinga ir apsunkino kirtimus", - "Vakarų ekspresui" aiškino A. Monstavičius.

Iš kalnapušių bendrovė vietoje gamina biokurą, kuriuo šildoma Nidos katilinė. Pasak A. Monstavičiaus, ekologiško biokuro nerijoje prigaminama daugiau negu yra poreikis kurui, todėl dalis kalnapušių skiedrų išgabenama džiovinti į žemyną, o kai vėl jų prireikia kūrenimui, parvežamos atgal.

GAMYBA. Tiesiog prie jūros iš nukirstų kalnapušių gaminamas biokuras, kuriuo šildoma Nidos katilinė.  Viliaus MAČIULAIČIO nuotr