Lypkiai: "Gyvenimas po klevu" šiandien

Lypkiai: "Gyvenimas po klevu" šiandien

Istorija greitai virs greta Klaipėdos esantis Lypkių kaimas. Čia be šeimininkų likę jau beveik visi namai, kurie ilgainiui bus nušluoti nuo žemės paviršiaus, o buvusio kaimo teritorijoje turėtų karaliauti verslas.

Prieš 15 metų prasidėjusios kalbos apie Lypkių iškeldinimą tapo realybe - rytinėje Klaipėdos pašonėje esantis kaimas šiuo metu labiau primena laukinius Vakarus: beveik visi namai tušti, svetur kraustosi paskutinieji gyventojai.

"Šis kaimas, kurio įkūrimo data nėra aiški, krašto istorijoje niekuo neišsiskyrė. Lygiai taip pat, kaip sunykę Vaidaugai ar Budelkiemis", - sakė istorikas Vygantas Vareikis.

Griūva akyse

1996 metai: Klaipėdos rajonui priklausę Lypkių ir Švepelių kaimai priskiriami miestui, po metų greta esanti teritorija įteisinama kaip Laisvoji ekonominė zona (LEZ), nuskamba pirmosios užuominos apie vietos gyventojų iškeldinimą. Dalis žmonių tam pritaria, dalis - aršiai priešinasi.

2011 metų lapkritis, savaitės vidurys, 11 valanda. Lypkiuose - tuščia, o belstis į namų duris nėra prasmės, nes jos užrakintos pakabinamomis spynomis. Kai kur atbaido ne tik jos, bet užrašai "Neiti, pavojinga gyvybei".

Kaimas griūva tiesiog akyse - kai kurių įvairios paskirties dar prieš metus stovėjusių pastatų vietas dabar žymi nuolaužų krūvos ir seni rakandai.

Žvalgantis iš bet kurios vietos matosi gamyklų kontūrai, primenantys, kad Lypkių griūtį nulėmė pramonės plėtra šalia Klaipėdos. Po ilgų įkalbinėjimų vietos gyventojai visgi pasidavė verslui ir valdžiai, gavo iš jų kompensacijas ir išsikraustė kas kur palikę senuosius ūkius. Kai kurie šį rudenį dar atvyko nuimti paskutiniojo derliaus nuo metų metus puoselėtų daržų ir tik laiko klausimas, kada jų vietose dygs ne pomidorų ir agurkų daigai, o naujų verslo objektų konstrukcijos.

Iš Lypkių šiandien jau išsikraustę beveik visi žmonės. Pagrindiniame masyve kol kas gyvenančių dviejų šeimų nariai šiuo metu nemažai laiko praleidžia baigiamuose įruošti naujuose namuose, į kuriuos tikisi išsikraustyti po poros mėnesių.


Įvairios alternatyvos

Lypkiškių iškeldinimui iš viso išleista 18 mln. litų kompensacijų: pusę sumos skyrė "Klaipėdos energija" ir Suomijos energetikos koncerno "Fortum" valdoma bendra įmonė "Fortum Klaipėda", LEZ statanti kogeneracinę jėgainę. Kitą dalį padengė Klaipėdos savivaldybė bei pinigai iš įvairių fondų.

"Kiek suderėjome, tiek gavome, ginčų nebuvo, nuskriausti nesijaučiame. Į naują, už 5 kilometrų būstą tikimės išsikraustyti po Naujųjų", - sakė vis dar Lypkiuose gyvenanti Jūratė Toliušienė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, šiuo metu tik 6 šeimų, įsikūrusių dviejuose namuose, iškeldinimo data nėra aiški. Jie yra atokiau nuo Lypkių, netoli "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" gamyklos.

Lėšos, iš kurių bus mokamos kompensacijos šioms šeimoms, geriausiu atveju bus gautos tik ateinančių metų viduryje.

Kiti gyventojai senuosius namus iškeitė į sodus, butus mieste, nuosavus namus, yra ir išvykusių į kitus rajonus.

Lyginti su žeme neskuba

"Šiuo metu Lypkiuose likęs nekilnojamasis turtas registruojamas valstybės vardu, savivaldybė turėtų prisiimti moralinę atsakomybę už galimus įvykius teritorijoje. Dėl to pastatai visų pirma privalo būti užsandarinti", - sako R. Gružienė.

Anot valdininkės, visų statinių laukia viena likimas - jie anksčiau ar vėliau bus sulyginti su žeme.

"Dėl griovimo terminų nesame niekam įsipareigoję, tai priklausys nuo LEZ plėtros", - pasakojo R. Gružienė.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder