Lūšnynas turtuolių pašonėje

Kas įsitikinęs, kad tik Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse akis bado milijonierių pilių ir vargetų lūšnynų kontrastai, tas turėtų pabuvoti viename iš prestižiškiausių Kretingos kvartalų prie trečiojo tvenkinio. Naujakurių pavadintoje Bajorų gatvėje, įsispraudusi tarp modernių namų, į žemę smenga griuvena, padvariškių vadinama vištininku.

Lūšnoje, kurioje nėra nei vandens, nei elektros, su neįgaliu vyru jau 25-erius metus gyvena Angelina Galdikienė.

Žemė yra - namo nėra

"Dirbau kaimo paštininke ir gavau butą pokario vištų ir ančių fermoje. Fermą pavertė gyvenamuoju namu ir įkurdino jame 11 šeimų. Žmonės, kurie dirbo ūkyje, vėliau gavo butus. Man neskyrė, nes nei vyras, nei aš nedirbome ūkyje. Abu fermos galus nugriovė, liko tik pats jos vidurys – mano butas“, - pasakojo 53-ejų A. Galdikienė.

Kai keitėsi valdžios, anot jos, ūkio ponai išsidalijo ir privatizavo sklypus aplink vištininką. Taip atsitiko ir su jos namais. Kai kurie jų tuos sklypus perpardavė, pasikeitė jų šeimininkai.

Šiandien lūšna yra lyg pakibusi ore: A. Galdikienė nėra jos šeimininkė, o žemė priklauso kitiems asmenims. Kol sklypo savininkai su buldozeriu vištininko nenugriovė, jame ir glaudžiasi A. Galdikienė su neįgaliu vyru.

Moteris nebegali dirbti, nes trečią insultą patyrusiam jos 70–mečiui vyrui Vincentui reikalinga nuolatinė priežiūra. A. Galdikienė dabar tvarko dokumentus jo slaugai. Vyras beveik nesikelia iš patalo.

"Visą gyvenimą dirbo, ir net šuniško gyvenimo nenusipelno. Kaimynų šunys geresnėmis sąlygomis gyvena“, - piktinosi moteris.

Pro lūšnos plyšius švilpia vėjas, sijos ir grindys – išpuvę ir įgriuvę. Nuo sienų srūva vanduo. Elektra už įsiskolinimą buvo išjungta dar prieš kelerius metus. Jos iš naujo nebeprijungia, nes moteris nėra šio sklypo savininkė.

Buvęs vištininko šulinys pakliuvo į kaimynų sklypo ribas, taip A. Galdikienės šeima neteko ir vandens. Vandenį moteris nešasi iš daugiabučio. Vasarą skalbiasi tvenkinyje.

Valdžia apgaudinėja

A. Galdikienė įsitikinusi, kad ją valdžios apgavo net kelissyk: sovietų – neskyrusi kito buto, o dabartinė – dusyk: per privatizaciją ir nustūmusi buto eilę. Kai vyko privatizacija, anot jos, niekas nepasiūlęs išsipirkti žemę. Kad sklypas – nebe jos, ji sužinojusi, kai naujieji savininkai pradėję gąsdinti išmesią lauk. Aplink vištininką buvo suformuoti 4 žemės sklypai.

Moteris pasakojo, kad eilėje butui gauti jos šeima stovi per 20 metų. Jos vyras Vincentas, dar dirbdamas įmonėje "Akmena“, buvo padavęs dokumentus. Po valdžios pasikeitimų, ji tvirtino, dokumentus susitvarkę iš naujo.

“Prieš kelerius metus eilėje jau buvome 23-ti. Kai po metų nuėjau, pasirodė, kad jau - 30-ti. Dabar nė nebeinu. Nesąžiningai skirsto tą būstą, pažįstu žmones, kurie, nestovėję eilėje, jį gavo. Mums, atseit, buvo išsiuntę laišką, tačiau mes laiku nepristatėme kitų dokumentų, ir mus nustūmė atgal. Paštininkės klausiau: ar buvo koks laiškas. Sakė - ne“, - kalbėjo pašnekovė.

A. Galdikienė guodėsi toliau: "Gyvenu ir nežinau, kurią dieną įgrius stogas ar prasmegs grindys. Jeigu namas būtų mano, visi vaikai būtų sukibę ir pamažėle būtume suremontavę. Dabar gi nežinai, kurią dieną gali būti išmestas į gatvę“.

Moteris užaugino tris savo vaikus ir vieną įdukrintą mergaitę. Praėjusį rudenį Anglijoje žuvo ten dirbęs jos žentas.

Užsikrovė sau kryžių

Kretingos seniūnijos seniūno Antano Gedmino žodžiais, Angelinos istorija yra žinoma visoms rajono valdžioms, kiek jų kadencijų buvo per Nepriklausomybės laikotarpį. Ir dar – Vilniaus valdžiai. Visi viską žino, tik niekas nieko nedaro, kad palengvintų A. Galdikienės šeimos dalią.

"Visiems vištininko gyventojams kažkada buvo suteikti butai, ne išimtis – ir A. Galdikienė. Vienam bute ji gyveno su giminaite, ši išsikėlė, o Angelina pasiliko. Pasiliko ir užsikrovė sau kryžių“, - svarstė seniūnas. – Pati A. Galdikienė kalbėtis į seniūniją neateina. Ir ne seniūno valioje suteikti būstą, nebent - įsileisti į savo namus“.

Anot jo, vištininkas jau seniai turėjo būti visiškai nugriautas. Kaip statinys dokumentuose jis niekur nebefigūruoja, neturi nė savo adreso.

Neaišku, kaip A. Galdikienės šeima gyvens toliau. Kaip teigė rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Janina Lengvinienė, dabar ji yra 27-ta eilėje gauti socialinį būstą. Ligi šiol Savivaldybė kasmet nupirkdavo nors po 2 socialinius būstus. Deja, šiemet pinigų būstui pirkti išvis nėra.

"Galimybė suteikti socialinį būstą atsiras nebent tuo atveju, jeigu kažkas numirs ar išsikraustys. A. Galdikienės iškraustyti į kitą būstą neturime teisės, nes jos dabartinis butas nėra Savivaldybės nuosavybė“, - teigė J. Lengvinienė.

Rajono tarybos nario Antano Puodžio manymu, panašūs atvejai parodo, kad privatizacija Lietuvoje vyko neskaidriai. Jis įsitikinęs, kad reikėtų peržiūrėti Privatizavimo įstatymą ir atstatyti sklypus, nepaisant, kad jie buvo ir perpirkti.