Po 70 metų sugrąžinta jo esmė: vėl parapijos namai-klebonija. „Jaučiuosi laimingas, kad pildosi svajonės. Linkiu visiems gyventi prisikėlimo dvasioje“, – kalbėjo kunigas.
Į įkurtuves kvies bendruomenę
Atnaujintame pastate – parapijos raštinė, dvi salės. Vaikai ir jaunimas čia renkasi ruoštis Pirmajai komunijai, Sutvirtinimo sakramentui. Klebono V. Griciaus planuose – įsigijus daugiau inventoriaus plėtoti platesnę veiklą: rengti konferencijas, parapijiečiai galėtų burtis giedoti Kalnus, į mirusiųjų metinių minėjimus ar kitomis reikšmingomis progomis.
Trečius metus klebono tarnystę Veiviržėnų parapijoje atliekantis kunigas pagaliau įsikūrė patogiame, jaukiame būste.
„Malonu dabar gyventi – ir kūnui, ir dvasiai gera, – šypsojosi rodydamas gyvenamąsias patalpas. – Pastatas – gamtos prieglobstyje: nuostabus vaizdas atsiveria į Veiviržo slėnį.“
Kunigas akcentavo, jog labai svarbu, kad šiam pastatui po 70 metų grąžinta tikroji paskirtis, jo esmė. Apsilankymas gražiuose parapijos namuose-klebonijoje palieka įspūdį ne tik parapijiečiams.
„Artimiausiu laiku prasidės šio pastato fasado tvarkymo darbai. Po to pakviesime parapijos bendruomenės narius pasidžiaugti namais. Tai bus įkurtuvės“, – kalbėjo klebonas.
Gavėnios samprata keičiasi
O kaip Veiviržėnų parapija pasitinka Velykas?
„Prisikėlimo dvasioje, – ištarė kun. V. Gricius. – Mūsų parapija tradicinė: ruošimasis didžiajai šventei – suprantamas dalykas. Parapijiečiai stengiasi laikytis gavėnios reikalavimų – vieni uoliau, kiti ne taip uoliai.“
Pasak kunigo, gavėnia, pasiruošimas Velykoms reikalauja įdirbio, kad pajustum prisikėlimo dvasią. Per paskutiniuosius 30 metų pasikeitė gavėnios samprata, mokymas.
Pavyzdžiui, skiriasi pasninko esmė: anksčiau reikėjo susilaikyti nuo mėsiškų valgių, o dabar stengtis atsikratyti pykčio, žalingų įpročių, pavyzdžiui, priklausomybės nuo kompiuterio, o laiką skirti dvasiniams dalykams – knygai ir panašiai.
Anksčiau pasninkas – tik mėsiškų valgių atsisakymas, o dabar platesnė jo prasmė: atsisakius turi būti nauda – sušelpti stokojantįjį.
„Maldos formos tobulėja, bet išlieka ir tradicijos. Antai gavėnios laikotarpiu giedami Kalnai“, – kalbėjo klebonas.
Gyvenimo kelio apmąstymai
Rytoj, Verbų sekmadienį, minėsime Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Verbų sekmadienį prasidės Didžioji savaitė. „Tada prasideda didieji įvykiai – Paskutinė vakarienė, Kristaus kančia ir mirtis ant kryžiaus. Esmė krikščioniui – Prisikėlimas. Kristaus kapas tuščias – Jis gyvas, tarp mūsų“, – dėstė kun. V. Gricius.
Didįjį penktadienį Veiviržėnų miestelio gatvėmis bus Kryžiaus kelio procesija. Ji prasidės nuo lurdo, prie senųjų miestelio kapinių ir bus žygiuojama į bažnyčią, kur vyks Kristaus kryžiaus pagerbimo pamaldos.
„Kviečiame dalyvauti ir jaunimą, ir suaugusiuosius, – kvietė klebonas. – Kryžiaus kelio procesijos metu apmąstome savo gyvenimą, juk visi einame savo kryžiaus kelią ir jį apmąstydami įsijungiame į Kristaus kančią. Mąstome, ką daryti, kaip prikelti savo dvasią. Kryžius veda į prisikėlimą: per kančią – į prisikėlimą.“
Būti savimi, būti džiugiems
Klebonas V. Gricius akcentavo, jog Velykos visada ypatingos, nes tai Kristaus prisikėlimo šventė. „Svarbus paties žmogaus pasiryžimas gyventi šviesoje, prisikėlimo dvasioje, – kalbėjo kunigas. – Man Velykos tęsiasi visus metus. Geros žinios skelbėjas – Kristus prisikėlė – esu kasdien.
Ir noriu gyventi prisikėlimo dvasia, visur įžvelgti pozityvumą. Nereikia pasiduoti pesimizmui, nes tai užgesina teigiamus dalykus. Raginu žmones būti džiaugsmingus – džiugūs padarys daugiau didelių dalykų.“
Ir dažnai linki žmonėms būti savimi – nelyginti savęs su kitais. „Manau, kad šis linkėjimas skatina siekti kilnesnių dalykų. Tik tada ateis ramybė į širdį“, – samprotavo kunigas.
Rašyti komentarą