Tokios mintys buvo išsakytos vakar vykusiame uostamiesčio visuomenininkų susitikime su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos specialistais, kurio metu aiškintasi dėl oro užterštumo uostamiestyje kontrolės.
"Atlikus valstybinį monitoringą praėjusiais metais nenustatyta, jog būtų viršytos normos. Kaip žinote, Klaipėdoje yra dvi oro taršą matuojančios stotelės: viena miesto centre, o kita - Šilutės plente. Kiekviena jų reprezentuoja situaciją, esančią 2 kilometrų spinduliu", - pristatydamas atliktą monitoringą pasakojo iš sostinės atvykęs Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas.
Be to, pasak jo, uostamiestyje dvylikoje taškų yra įrengti difuziniai ėmikliai, kurie kiekvieną sezoną vieną mėnesį atlieka oro taršos tyrimus. Šie difuziniai ėmikliai buvo įrengti tose vietose, dėl kurių dažniausiai sulaukiama gyventojų skundų.
"Ir šių tyrimų metu praėjusiais metais nebuvo viršyta jokių normų, kurios yra nustatytos Europos Sąjungos direktyvose", - tikino V. Krušinskas.
Jis, be kita ko, akcentavo, kad minėtose direktyvose yra nustatyta tik 11 normatyvų, o Lietuva savo ruožtu tiria dar 300.
"Direktyvos direktyvomis, atrodo, kad formaliai neviršija, bet ligoninės perpildytos sergančių žmonių", - situaciją kitaip mato visuomenininkai.
Jie teiravosi, ar nebūtų galima mieste pastatyti daugiau oro užterštumą matuojančių stotelių.
"Skaičiuojama, kad 100 tūkstančių gyventojų reikia vienos stotelės, tad dviejų stotelių Klaipėdoje visiškai pakanka. Reikėtų nepamiršti, kad tų stotelių išlaikymas yra labai brangus", - paaiškino V. Krušinskas.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys priminė, kad praėjusiais metais uostamiestyje buvo nustatyti keli vienkartiniai oro taršos pažeidimai. Buvo paminėtos įmonės "Mestila" bei "Vakarų metalgama".
"Dažniausiai sulaukiame gyventojų skundų dėl kvapų. Tačiau tirti kvapus ne mūsų, o Visuomenės sveikatos centro kompetencija. Kvapas dar nebūtinai reiškia, kad yra oro tarša. Daugiausia skundų sulaukėme dėl kvapų, kuriuos esą skleidžia bendrovės "Klaipėdos nafta" bei "Mestila". Mūsų duomenimis, abi šios įmonės deda visas pastangas ir investuoja į specialius įrenginius, kad tų kvapų būtų kuo mažiau", - sakė A. Kairys.
Specialistai pabrėžė, kad pagrindiniai galimi oro teršėjai tikrai yra kontroliuojami, tačiau to negalima pasakyti apie pačius gyventojus, kurie šildosi namus ne tik kietu kuru, bet ir įvairiomis atliekomis, kurios degdamos teršia orą.
"Pagrindiniai šaltiniai, kodėl padidėja kietųjų dalelių koncentracija ore - transportas, namų ūkio bei įmonių kaminai. Tačiau tai lemia ir meteorologinės sąlygos", - priminė V. Krušinskas.
Pastebima, kad pastaraisiais metais vis daugėja gyventojų, kurie šildosi namus kietu kuru.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą