Pusiasalyje ryžtamasi įgyvendinti unikalų šalyje projektą - brandinama mintis įvairiose Kuršių nerijos vietose pastatyti milžiniškus medinius megafonus, kad būtų geriau girdėti miško, jūros ar net kopų skleidžiamus garsus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovybė atkreipė dėmesį, kad Estijoje, gūdžiame miške, neseniai buvo įrengti tokie iš medžio pagaminti prietaisai. „Estų sprendimas sužavėjo, nes jis turi didžiulį tiek emocinį, tiek edukacinį, tiek meninės išmonės užtaisą. Ir jis, beje, puikiausiai tiks mūsų Kuršių nerijai. Tai bus netikėta, nauja ir emociškai paveiku“, - LŽ sakė KNNP direktorė Aušra Feser.
Sulaukė ažiotažo
Neseniai Europą apskriejo žinia apie paprastą, bet novatorišką projektą - devyni Estijos menų akademijos architektūros specialybės studentai iš Talino sukonstravo tris medinius megafonus, kurių plačiosios angos skersmuo – net trys metrai. Gigantiški prietaisai iš natūralaus medžio buvo nugabenti į mišką Pietų Estijoje. Lyg ir paprasta, tačiau labai įdomi idėja sulaukė susidomėjimo ne tik Estijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių.
O ji genialiai paprasta: miške tam tikrais atstumais vienas nuo kito ir specialiai parinktais kampais įrengtos savotiškos garsų „gaudyklės“, arba stiprintuvai. „Estijos miškai pasižymi ne tik garsų gausa, bet ir tyla. Todėl įlindęs į patį megafoną pasineri į visiškai kitą pasaulį, kur gali pabūti visiškoje tyloje, kai girdi net savo mintis. Bet išlindęs iš jo patenki į kontrastingą aplinką, kur karaliauja miško garsai“, - pasakojo vienas projekto sumanytojų Valduras Mikita.
Akustinis principas veikia atsistojus tarp trijų megafonų, kurių į mišką atgręžtos plačiosios „ausys“ gaudo jo garsus, bet gerokai sustiprintus. Tad klausantysis girdi daugybę miško balsų, kurių plika ausimi neįmanoma pagauti. „Ypač įdomu vakarais, naktimis pirmą kartą gyvenime taip aiškiai girdėti pelėdų ūbavimą. Anksti rytais – beprotiškas giesmininkų trelių sirenadas. Visi, kurie išbandė tų prietaisų veikimą, negalėjo patikėti, kad jie tokie efektyvūs, nė neįsivazdavo, kiek tų garsų, šlamėjimo, krebždėjimo, ošimo, šnabždesio yra girioje“, - pridūrė vienas projekto sumanytojų.
Būsimieji architektai pabrėžė, kad trijų metrų skersmens įrenginiuose miške galima ir pasislėpti nuo lietaus, o gal net ir pernakvoti.
Tiktų Kuršių nerijai
Gigantiškų megafonų idėja labai patiko pajūrio turizmo ir aplinkosaugos specialistams, tad nutarta svarstyti galimybę Kuršių nerijoje įrengti bent jau panašius prietaisus. „Labai tinkanti mūsų pusiasalio specifikai idėja, ją tikrai galėtų įgyvendinti tiek menininkai, tiek parko direkcijos darbuotojai. Pirmiausia, tai bus priemonė, priversianti stabtelėti skubančius turistus. Greta dviračių tako išilgai nerijos trūksta tokių jaukių, gamtos nebjaurojančių akcentų, kurie nustebintų ir priverstų sustoti, pasidomėti, ramiai ilgėliau pabūti gamtos apsuptyje“, - LŽ sakė A. Feser.
Ji prasitarė, kad tam tikrose vietose palei dviračių taką jau planuojama pastatyti ir iš medžių vytelių nupintus dirbtinius briedžius. „O tie mediniai megafonai - tokia paprasta, bet puiki idėja. Jos realizavimas leistų nerijos lankytojams dar labiau pamilti jos gamtą, kitaip į ją pažvelgti“, - pabrėžė KNNP direkcijos vadovė.
Anot jos, vieną megafoną galima būtų pastatyti pajūryje, kad būtų galingiau girdėti jūros ošimas. Kitą – galbūt Karališkojoje sengirėje Juodkrantėje. Dar kitą – prie kopų, nes jos irgi skleidžia garsus, ūžia, smiltys, pustomos vėjo, „dainuoja“. Kiek naujų garsų ir potyrių galima išgauti!“ - dėstė ji.
Lietuvos jūrų muziejaus ornitologas Saulius Karalius taip pat neslėpė, kad jį labai suintrigavo medinių megafonų miške idėja. „Toks garsų stiprintuvas atskleistų visą paukščių balsų, o ir kitokių gamtos garsų paletę. Kaip tai būtų paveiku pedagogiškai vaikams! Svarbiausia, kad per tuos garsus ir pats miškas, gamta taps artimesnė, pilnesnė gyvybės ir dėl to labiau saugoma“, - svarstė S. Karalius.
Rašyti komentarą