Kuršių laivui "Dreverna" palinkėta gero vėjo

Kuršių laivui "Dreverna" palinkėta gero vėjo

Antradienį Drevernos mažųjų laivų uosto elinge įvyko projekto „Žvejų krašto tradicijų išsaugojimas, laivadirbystės paveldo ir žvejybos kultūros puoselėjimas, atkuriant turizmo reikmėms senovinį kuršių laivą“ baigiamoji konferencija.

Susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, jo pavaduotojas Kęstutis Cirtautas, Administracijos direktorius Česlovas Banevičius, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė ir kiti asmenys.

„Sveikinu visus turizmo srities darbuotojus su Pasauline turizmo diena. Prieš 13 metų įsteigtas Turizmo informacijos centras prisidėjo, kad turizmas mūsų krašte augtų ir klestėtų. Per šiuos metus nemažai investavome į rajono turizmo objektus: sutvarkytas Drevernos mažųjų laivų uostas, Jono Gižo etnografinė sodyba-muziejus, Agluonėnų etnografinė sodyba ir kiti objektai. Planuojame Drevernoje statyti apžvalgos bokštą, kuris bus 15 m aukščio. Svencelėje verslininkai yra parengę projektą ir tik laiko klausimas, kada jis bus įgyvendintas. Šis laivas taip pat prisidės prie turizmo vystymo pamaryje“, – kalbėjo V. Dačkauskas.

Klaipėdos regiono turizmo tarybos narys, Savivaldybės turizmo tarybos pirmininkas K. Cirtautas pabrėžė, kad esame turistams patrauklus keturių vandenų kraštas. Ir toliau didelį dėmesį skirsime turizmui, kad ši vieta taptų labiausiai lankoma pamario vieta.

Savivaldybės administracijos direktorius Č. Banevičius neabejojo, kad reizinė rajonui pridės dar daugiau patrauklumo ir linkėjo, kad laivas neskęstų ir kuo daugiau žmonių juo pakeliautų. Renginyje dalyvavo ir jo pavaduotoja Ligita Liutikienė.

Sveikinimo žodžius tarė ir Lietuvos jūrų muziejaus direktorė O. Žalienė: „Kai pamatai įgyvendinto projekto rezultatą – šį laivą, kyla daug minčių. Eduardo Jonušo sėkla, pasėta su pirmuoju kurėnu, išaugino didelį medį, kurio šakų daugėja. Džiugu, kad tradicinių ir istorinių laivų daugėja. Jau galvojau, kaip jis ateinančią vasarą Jūros šventės metu galės prisistatyti visai Lietuvai. Klaipėdos rajonas ne ką prastesnis, negu Klaipėda, Neringa, aktyviai puoselėja vandens tradicijas ir bando parodyti šį kraštą turistams, – ir tai jam puikiai sekasi. Linkiu, kad laivą lydėtų sėkmė, kad daugiau fondų teiktų finansinę paramą tokiems projektams. Žinoma, mūsų draugystė tik stiprės, atsiranda vis daugiau bendrų veiklų“, – kalbėjo O. Žalienė.

Baigiamojoje konferencijoje dalyvavęs Vidaus vandenų kelių direktorius Antanas Ivanauskas pasveikino projekto vykdytojus ir įteikė pagal edukacinę „Žuvies kelio“ programą parengtą vandens maršruto žemėlapį, kad laivas neužplauktų ant seklumų, nepaklystų.

Lietuvos saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vyresnysis specialistas Alvydas Šilys sakė, kad jų funkcija buvo vykdyti techninę laivo priežiūrą. Jis pabrėžė, kad laivas yra tvirtas, pastatytas pagal gerąsias laivų statymo tradicijas, ir palinkėjo gerų kelionių ir palankaus vėjo.

Konferenciją organizavo ir vedė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė, kuri pristatė įgyvendinto projekto rezultatus, papasakojo, kaip laivas buvo pradėtas statyti laivadirbio Vaidoto Bliūdžio dirbtuvėse Švėkšnoje, kaip jis netilpo į Jono Gižo etnografinės sodybos-muziejaus kiemą, tad Priekulės seniūnija leido jį statyti Drevernos mažųjų laivų uoste. Už bendradarbiavimą D. Buivydienė padėkojo laivadirbiui Vaidotui Bliūdžiui, Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei, rusniškiui buriuotojui Kęstučiui Laukevičiui, dreverniškiam laivo kapitonui Antanui Eirošiui, Priekulės seniūnijos seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, Gargždų krašto muziejaus direktorei Sigitai Bučnytei, kitiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo.

Konferencijoje Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius papasakojo apie Kuršių marių laivų tipus, plaukiojusius burlaivius ir burvaltes, jų modernėjimą, pastačius geležinkelio tiltus. Jo sūnus, taip pat Romualdas Adomavičius, dirbantis Lietuvos jūrų muziejuje ir vadovaujantis Tradicinių ir istorinių laivų asociacijai, kalbėjo apie gyvojo jūrinio paveldo perspektyvas bei asociacijos veiklą. „Dreverna“ pavadintos reizinės laivadirbys Vaidotas Bliūdžius aptarė laivo statymo ypatumus ir problemas. Trumpai apie laivybą istoriniais laivais vidaus vandenyse šiandien kalbėjo Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovas Alvydas Šilys ir Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas Antanas Ivanauskas. Pristačius etnografinės ekspedicijos rezultatus, į kurią reizine plaukė ir apylinkių vaizdus fotojuostose užfiksavo Drevernos pagrindinės mokyklos moksleiviai, buvo paskelbti ir apdovanoti geriausių darbų autoriai. Taip pat konferencijos dalyviai buvo pakviesti į sutrumpintą edukacinę-pramoginę programą „Žuvies kelias“ bei po uosto akvatoriją paplaukioti pačia reizine. Artimiausiu metu bus išleistas reprezentacinis fotografijų albumas apie laivo statybą nuo pirmųjų darbų.

Senovinio laivo statyba finansuota iš Europos žuvininkystės fondo lėšų, gavus 250 tūkst. Lt iš Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Klaipėdos rajono iniciatyvos“.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder