Grūšlaukiškiai neramiai pasitiko naujųjų metų pradžią – nors jie ir prieštaravo, bet gyvenvietėje veikusi ugniagesių komanda buvo panaikinta. Vietiniai gūžčioja pečiais: nejaugi per krizę neliks ir gaisrų, kad ištuštėjus biudžetui panaikinama gelbėjimo tarnyba.
"Nebuvo kitos išeities – iš valstybės biudžeto buvo skirta mažiau lėšų, negu jų reikėtų visoms rajono ugniagesių komandoms išlaikyti. Nusprendus vieną jų likviduoti, pasirinkome Grūšlaukę, nes šią teritoriją gali "uždengti“ ugniagesiai iš Darbėnų ir Salantų“, - nelengvai priimtą sprendimą pakomentavo rajono meras Juozas Mažeika.
Be to, nuo sausio 1 dienos savivaldybei priskirta išlaikyti ir Salantų ugniagesių komandą, kurią iki šiol aprūpindavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Dabar savivaldybei tenka išlaikyti keturias ugniagesių komandas – Darbėnų, Kartenos, Baublių ir Salantų. Pasak J. Mažeikos, vienos jų išlaikymas per metus kainuoja apie 190 tūkst. Lt. Šiemet valstybė skyrė mažiau pinigų negu jų reikėtų.
Kompromisus atmetė
Grūšlaukės ugniagesių komandoje dirbęs 61 metų grūšlaukiškis Kazys Koncius mano, kad rajono tarybai pritrūko tvirtesnės valios.
"Apie komandos panaikinimą buvo kalbama ir pernai, ir užpernai. Bet kaskart sukildavo bendruomenė – rajono vadovams nešė prašymus, kuriuos pasirašydavo apie 300 žmonių. Taip Grūšlaukės ugniagesių komanda dar laikėsi. Jai išlaikyti rajono vadovai surasdavo ir pinigų. O šiemet mus iš anksto įspėjo – neneškit parašų, jau viskas nuspręsta, - kalbėjo K. Koncius. – Siūlėme įvairius variantus: sumažinti komandos narių skaičių, vyrai būtų sutikę dirbti už menkesnį uždarbį, išeiti neapmokamų atostogų. Siūlėme gaisrinės patalpose budėti po vieną – jei kiltų gaisras, šis praneštų savo kolegai, budinčiam namuose. Tačiau nė vienas siūlymas nebuvo išgirstas“.
Rajono meras J. Mažeika tvirtino, kad tokie siūlymai yra nesvarstytini, nes ugniagesių darbo tvarką griežtai reglamentuoja įstatymai – jiems nusižengti nevalia.
"Pernai, siekdami išlaikyti komandą, iš savivaldybės biudžeto pridėjome 100 tūkst. Lt. Bet šiemet, kai dar priskirta išlaikyti ir Salantų ugniagesius, paimti pinigų nėra iš kur“,- apgailestavo meras.
Suremontuotos patalpos liks tuščios
J. Mažeikos teigimu, tokio Grūšlaukės ugniagesių komandos likimo niekas negalėjo prognozuoti ir prieš dvejus metus, kai buvo remontuojamos komandos patalpos.
"Tuo metu manėme, kad taip gerinamos darbo sąlygos ir neteks atnaujintų patalpų parduoti“, - sakė K.Koncius, kuriam šis ugniagesių komandos panaikinimas primena kolūkių ardymą.
Septynerius metus ugniagesių komandoje dirbęs vyras lieka be darbo, iki pensijos likus vos pusantrų metų. Nei jis, nei dar 8 buvę Grūšlaukės ugniagesiai kol kas neįsivaizduoja, kur sunkmečiu jie galėtų rasti naują darbą. Vyrai abejoja, ar pagerėjus ekonominei situacijai galėtų būti atkurta ir panaikintoji Grūšlaukės komanda.
Meras šiuo klausimu nusiteikęs optimistiškiau: "Palaidoti vilties nereikėtų“. Kol kas nenuspręsta, ir ką daryti su buvusiomis ugniagesių patalpomis, kaip paskirstyti jų turėtą techniką.
Grūšlaukiškiai liks saugūs
Pasak K.Konciaus, grūšlaukiškiams nesuprantama, kaip daugiau negu 50 metų ugniagesiai Grūšlaukėje buvo reikalingi, o dabar – nebe.
"Aplink Grūšlaukę esančiame plote gal ir nėra daug gyventojų, bet dalis jų gyvena gana atokiose vietose. Dabar ilgiausiai ugniagesių pagalbos teks laukti pačiam šiauriniam pakraščiui. Iki kai kurių gyventojų turėtų susidaryti apie 25 km atstumas – atvykę ugniagesiai begalės tik konstatuoti faktą, kad kažkas sudegė“, - sakė K. Koncius.
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas teigė, kad ir panaikinus ugniagesių komandą gyventojai turėtų jaustis saugiai.
"Žinoma, kuo daugiau ugniagesių komandų rajone yra, tuo geriau. Iki šiol visos ugniagesių komandos Kretingos rajone buvo išdėstytos tolygiai. Tačiau beviltiškos situacijos tikrai nėra, nes šalia yra Darbėnų ir Salantų ugniagesiai. Be to, atvykimo laikas dabar trumpesnis ir dėl pagerėjusios kelių būklės“, - sakė G. Bruzdeilinas.
Jo teigimu, į gaisrus šiaurinėje Kretingos rajono pusėje gali atvykti kaimyninio Skuodo rajono ugniagesiai. Tačiau nuo sausio 1 dienos ir jie neteko vienos – Notėnų – ugniagesių komandos.
Išeitis – burti savanorius
G. Bruzdeilinas mano, kad buvusi Grūšlaukės ugniagesių komanda galėtų tapti savanorių ugniagesių branduoliu.
Nors šiuo metu mūsų rajone neveikia nė viena ugniagesių savanorių grupė, tačiau jos Lietuvoje pradėjo burtis dar prieš dešimtmetį. Šiuo metu savanorių ugniagesių veikla gyvuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Pakruojyje.
"Ugniagesiai savanoriai dirba visuomeniniais pagrindais, tikėdamiesi kilus gaisrui pagelbėti žmonėms ir atvykusiems ugniagesiams. Tokios draugijos labai populiarios Europoje,- pasakojo G. Bruzdeilinas. – Teko lankytis Austrijoje, kur miestelyje, panašiame į Darbėnus, yra 50 savanorių ugniagesių. Jie rengia šventes, per kurias gyventojai noriai aukoja pinigus reikalingai technikai, įrangai įsigyti. Būti ugniagesiu savanoriu ten laikoma garbe, prestižu“.
Dažniausiai savanoriai ugniagesiai dirba neatlygintinai. Tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, jiems yra mokama už sugaištą laiką.
G. Bruzdeilinas nemano, kad tokie ugniagesiai savanoriai rizikuotų savo gyvybe, trikdytų profesionalių ugniagesių darbą.
"Kiekvieną kartą įvykio vietoje dirba gaisro gesinimo vadovas – jo nurodymų ir reiktų paisyti. Ir dabar ugniagesiams žmonės neatsisako padėti – per gaisrą būna tokių darbų, kurie yra nepavojingi, bet reikalauja daug rankų“, - pasakojo G. Bruzdeilinas, kuris žadėjo pakonsultuoti šia idėja susidomėjusius žmones.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą