Kretingalėje - mėsininkų ir vandentiekininkų karas


2018 m. rugpjūčio 17 d. 20:44 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Kretingalėje - mėsininkų ir vandentiekininkų karas

(6)

Kretingalėje - mėsininkų ir vandentiekininkų karas nuotrauka, foto

DINGO? Anot "Klaipėdos vandens", "Agrovet" teismui pateikti, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento turimi duomenys bei 2006–2011 m. šiai mėsos perdirbimo įmonei patiekto vandens ir išleistų bei išvežtų nuotekų balanso skaičiavimai rodo, kad čia „dingo“ per 120 tūkst. kub. m vandens, kurio nuotekų vertė viršija pusę milijono litų.

© Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Viena didžiausių šalies mėsos perdirbimo bendrovių, Kretingalėje įsikūrusi UAB "Agrovet", vandentiekininkams jau įsiskolino daugiau kaip milijoną litų.

Aišku, būtų galima imti ir užsukti vandenį, tačiau tokių kraštutinių veiksmų tikrai nenorime imtis, nes tai būtų bausmė ne tik „Agrovet“, bet ir Kretingalės gyventojams, kurie ten dirba. Tikiuosi, kad užteks teismų.

Leonas MAKŪNAS, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius

Jos ir AB "Klaipėdos vanduo" ginčas yra virtęs keturiomis teisminėmis bylomis, kurių vieną mėsininkai pirmos instancijos teisme jau pralaimėjo.

Vandentiekininkai, kuriuos palaiko ir uostamiesčio, ir Klaipėdos rajono savivaldybės, tikisi, jog šiame ginče pavyks išvengti kraštutinės priemonės - vandens tiekimo nutraukimo.

Tuo metu "Agrovet" vadovas Augenijus Gudžiūnas, ekonomika.lt šiemet sudarytame turtingiausių lietuvių sąraše esantis 62 vietoje (turtas įvertintas 100 mln. litų), nuo platesnių komentarų susilaiko.

Derybos nevyksta?

Ginčai tarp "Agrovet" ir "Klaipėdos vandens" prasidėjo 2012-ųjų pradžioje, kai uostamiesčio vandentiekininkai perėmė jų antrine įmone tapusių "Klaipėdos rajono vandenų" klientus.

Anksčiau "Agrovet", o dabar su ja susijusiai UAB "Hidrona" priklauso apie 486 m ilgio nuotekų vamzdis, reikalingas viešajam nuotekų tvarkymui. Pasak "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus Leono Makūno, vandentiekininkai sutinka jį nuomotis, tačiau nesutariama dėl kainos. Dėl to "Agrovet" nesutinka pasirašyti vandens tiekimo sutarties, nors jis jai ir toliau tiekiamas.

"Agrovet" nori, kad mes mokėtume 1,85 lito už kubinį metrą nuotekų, pratekėjusių tuo vamzdžiu, nors mes už kubinio metro nuotekų transportavimą 23,5 km ilgio vamzdžiais iš klientų vidutiniškai imame tik 90 centų. Nepagrįstų kainų negalime mokėti, nes esame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojama įmonė. Iš esmės jų norima kaina yra 20 kartų didesnė nei ta, kuri būtų nustatoma pagal realius skaičiavimus. Pavyzdžiui, "Klaipėdos kartonas" už jų išvalytų nuotekų nuleidimą 13 kilometrų ilgio tinklu nuo Dumpių iki marių mums moka 17 centų už kubą. Jei sutiktume su "Agrovet" pageidaujama kaina, tai kristų ant visų vartotojų", - aiškino L. Makūnas.

Pasak jo, derybose, kurios vyko tarpininkaujant Klaipėdos rajono savivaldybei, "Klaipėdos vanduo" pateikė savo pasiūlymus taikiam susitarimui. "Agrovet" ir "Hidronos" irgi buvo paprašyta pateikti pasiūlymus, kaip jie įsivaizduotų galimą taikos sutartį, taip pat sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti "Klaipėdos vandenų" nustatytą kompensaciją, o vėliau, jei teismas nuspręstų, jog ji turi būti didesnė, ir likusią dalį.

"Nesulaukėme nei pasiūlymų, nei sąskaitos numerio", - sakė L. Makūnas.

Jo teigimu, "Agrovet" ir toje pačioje teritorijoje veikianti "Pajūrio mėsinė" už vandentiekininkų paslaugas nemoka jau 17 mėnesių. Dėl to skola "Klaipėdos vandeniui" jau siekia beveik milijoną litų, dar 125 tūkst. litų siekia skola rajono vandentiekininkams.

Dėl ko bylinėjamasi?

Dėl ko bylinėjamasi?
Sprendžiant šį ginčą teismuose jau yra užvestos keturios bylos - vieną iš jų inicijavo patys mėsininkai.
Birželio pradžioje Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad "Agrovet" skundas dėl "Klaipėdos vandens" jungtinės veiklos sutarties su UAB "Klaipėdos rajono vandenys" neturi pagrindo. 
"Oponentai mano, kad "Klaipėdos vanduo" jiems yra skolingi už naudojimąsi nuotekų vamzdžiu nuo 1992-ųjų ir ši skola esą yra didesnė nei jų pačių įsiskolinimas. Tačiau "Agrovet" šį vamzdį įsiteisino tik 2009-aisiais. Be to, iki 2006-ųjų vandens tiekėjas buvo Kretingalės seniūnija, o ne "Klaipėdos rajono vandenys". Bet kokiu atveju, jei tokia skola ir egzistuotų, mes jos negalėtume perimti. Tai patvirtino teismas", - aiškino L. Makūnas. 
Kitas tris bylas "Agrovet" iškėlė vandentiekininkai. Vienoje jų prašoma priteisti "Klaipėdos rajono vandenims" 125 tūkst. litų skolą. Kitoje - nustatyti sąlygas, kuriomis "Klaipėdos vanduo" galėtų naudotis mėsininkų nuotekų tinklu. 
"Trečiuoju ieškiniu siekiame, kad "Agrovet" ir "Pajūrio mėsinė" pripažintų mus vandens tiekėju, nors ir dabar jos naudoja mūsų vandenį, o nuotekas išleidžia į mums priklausančius tinklus, bei sumokėtų skolą. Tai pat reikalaujame, jog mums būtų sudarytos sąlygos pastatyti nuotekų skaitiklį, nes kol jo nėra, pagal įstatymus nuotekų kiekis prilyginamas patiekto vandens kiekiui", - aiškino "Klaipėdos vandens" vadovas.
Atvirame laiške „Agrovet“, kurį vandentiekininkai patalpino savo tinklalapyje www.vanduo.lt, rašoma: „Pagal Jūsų pateiktus teismui bei pagal iš Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento gautus duomenis, atlikus 2006–2011 metais Jums patiekto vandens ir išleistų bei išvežtų nuotekų balanso skaičiavimus matosi, kad per šiuos metus Jūsų įmonėje „dingo“, t. y. nebuvo išleista su nuotekomis, nebuvo išvežta į laukus tręšimui, nebuvo išgarinta kompresorinėje, per 120 tūkst. kub. m vandens, kurio nuotekų vertė viršija pusę milijono litų. Kur jis „dingo“? Juk ne į dešras ar kitą produkciją pateko? O gal tai ir yra motyvas neleisti mums pastatyti nuotekų skaitiklį?“
Vykdo diversijas?
Kol vandentiekininkai ir mėsininkai bylinėjasi teismuose, šių ginčų pasekmės jaučia ir Kretingalė - kenčia jos nuotekų valymo stotis. 
"Nuotekų valykla valykla gali priimti vidutiniškai 7,3 kubinių metrų per valandą ir turi išlyginamąją 20 kubinių metrų talpą. "Pajūrio mėsinė" turi taršos integruotos prevencijos leidimą, kuriame numatytos maksimalios nuotekų išleidimo normos - 0,004 kubinio metro per sekundę, 15 kubinių metrų per valandą ir 120 kubinių metrų per parą. Įtariame, kad mėsininkai pradėjo nuotekas išleisti netolygiai, dideliais momentiniais srautais, tad jau buvo atvejis, kai minėta talpykla prisipildė ir ėmė tekėti neišvalytos nuotekos. Šimtu procentų tvirtinti, jog tai jų darbas negaliu, nes mums neleidžiama įrengti nuotekų skaitiklio, bet daugiau prie šios linijos nėra nė vieno kliento, kuris generuotų tokias nuotekų apimtis", - sako L. Makūnas. 
Dėl šios priežasties "Klaipėdos vanduo" mėsininkų pareikalavo per valandą išleisti ne daugiau kaip 6 kub. m nuotekų. Akcentuojama, kad tokiu atveju per parą jie vis tiek galėtų išleisti 144 kub. m nuotekų - daugiau nei numatyta leidime. 
Tačiau "Agrovet" ir "Pajūrio mėnesinė" savo rašte, skirtame vandentiekininkams, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uostamiesčio ir Klaipėdos rajono valdžiai bei asociacijai "Kretingalės bendruomenė" tvirtina, jog "Klaipėdos vanduo" taip "dirbtinai triko Kretingalės miestelio įmonių normalią ūkinę veiklą ir jų įprastas gamybines funkcijas". Toks "nepamatuotas apribojimų taikymas" esą gali paralyžiuoti normalią įmonių veiklą, darbo netektų 700 žmonių. Taip pat grasinama, kad įmonės gali pareikalauti atlyginti "visus dėl to kilusius neigiamus padarinius ir nuostolius". 
L. Makūnas savo ruožtu akcentuoja, kad išplėstiniame "Klaipėdos vandens" stebėtojų tarybos posėdyje, palaikymą įmonės pozicijai ginče su mėsininkais savo parašais patvirtino visi jos nariai, tarp kurių yra ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas ( kiti nariai - Klaipėdos miesto tarybos deputatai). 
"Šiame posėdyje dalyvavo ir abiejų savivaldybių administracijų direktoriai. Jei irgi mus palaikė. Aišku, būtų galima imti ir užsukti vandenį, tačiau tokių kraštutinių veiksmų tikrai nenorime imtis, nes tai būtų bausmė ne tik „Agrovet“, bet ir Kretingalės gyventojams, kurie ten dirba. Tikiuosi, kad užteks teismų", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas. 
"Bendraujame"
Augenijus GUDŽIŪNAS, "Agrovet" vadovas
Atrodo, kad susitarti pavyks. Bendraujame. Plačiau lai aiškina vandentiekininkai. 
Aišku, būtų galima imti ir užsukti vandenį, tačiau tokių kraštutinių veiksmų tikrai nenorime imtis, nes tai būtų bausmė ne tik „Agrovet“, bet ir Kretingalės gyventojams, kurie ten dirba. Tikiuosi, kad užteks teismų.
Leonas MAKŪNAS, AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius
DINGO? Anot "Klaipėdos vandens", "Agrovet" teismui pateikti, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento turimi duomenys bei 2006–2011 m. šiai mėsos perdirbimo įmonei patiekto vandens ir išleistų bei išvežtų nuotekų balanso skaičiavimai rodo, kad čia „dingo“ per 120 tūkst. kub. m vandens, kurio nuotekų vertė viršija pusę milijono litų. 
Eimanto CHACHLOVO nuotr.Sprendžiant šį ginčą teismuose jau yra užvestos keturios bylos - vieną iš jų inicijavo patys mėsininkai.Birželio pradžioje Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad "Agrovet" skundas dėl "Klaipėdos vandens" jungtinės veiklos sutarties su UAB "Klaipėdos rajono vandenys" neturi pagrindo.

"Oponentai mano, kad "Klaipėdos vanduo" jiems yra skolingi už naudojimąsi nuotekų vamzdžiu nuo 1992-ųjų ir ši skola esą yra didesnė nei jų pačių įsiskolinimas. Tačiau "Agrovet" šį vamzdį įsiteisino tik 2009-aisiais. Be to, iki 2006-ųjų vandens tiekėjas buvo Kretingalės seniūnija, o ne "Klaipėdos rajono vandenys". Bet kokiu atveju, jei tokia skola ir egzistuotų, mes jos negalėtume perimti. Tai patvirtino teismas", - aiškino L. Makūnas.

Kitas tris bylas "Agrovet" iškėlė vandentiekininkai. Vienoje jų prašoma priteisti "Klaipėdos rajono vandenims" 125 tūkst. litų skolą. Kitoje - nustatyti sąlygas, kuriomis "Klaipėdos vanduo" galėtų naudotis mėsininkų nuotekų tinklu.

"Trečiuoju ieškiniu siekiame, kad "Agrovet" ir "Pajūrio mėsinė" pripažintų mus vandens tiekėju, nors ir dabar jos naudoja mūsų vandenį, o nuotekas išleidžia į mums priklausančius tinklus, bei sumokėtų skolą. Tai pat reikalaujame, jog mums būtų sudarytos sąlygos pastatyti nuotekų skaitiklį, nes kol jo nėra, pagal įstatymus nuotekų kiekis prilyginamas patiekto vandens kiekiui", - aiškino "Klaipėdos vandens" vadovas.

Atvirame laiške „Agrovet“, kurį vandentiekininkai patalpino savo tinklalapyje www.vanduo.lt, rašoma: „Pagal Jūsų pateiktus teismui bei pagal iš Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos departamento gautus duomenis, atlikus 2006–2011 metais Jums patiekto vandens ir išleistų bei išvežtų nuotekų balanso skaičiavimus matosi, kad per šiuos metus Jūsų įmonėje „dingo“, t. y. nebuvo išleista su nuotekomis, nebuvo išvežta į laukus tręšimui, nebuvo išgarinta kompresorinėje, per 120 tūkst. kub. m vandens, kurio nuotekų vertė viršija pusę milijono litų. Kur jis „dingo“? Juk ne į dešras ar kitą produkciją pateko? O gal tai ir yra motyvas neleisti mums pastatyti nuotekų skaitiklį?“

Vykdo diversijas?

Kol vandentiekininkai ir mėsininkai bylinėjasi teismuose, šių ginčų pasekmės jaučia ir Kretingalė - kenčia jos nuotekų valymo stotis.

"Nuotekų valykla valykla gali priimti vidutiniškai 7,3 kubinių metrų per valandą ir turi išlyginamąją 20 kubinių metrų talpą. "Pajūrio mėsinė" turi taršos integruotos prevencijos leidimą, kuriame numatytos maksimalios nuotekų išleidimo normos - 0,004 kubinio metro per sekundę, 15 kubinių metrų per valandą ir 120 kubinių metrų per parą. Įtariame, kad mėsininkai pradėjo nuotekas išleisti netolygiai, dideliais momentiniais srautais, tad jau buvo atvejis, kai minėta talpykla prisipildė ir ėmė tekėti neišvalytos nuotekos. Šimtu procentų tvirtinti, jog tai jų darbas negaliu, nes mums neleidžiama įrengti nuotekų skaitiklio, bet daugiau prie šios linijos nėra nė vieno kliento, kuris generuotų tokias nuotekų apimtis", - sako L. Makūnas.

Dėl šios priežasties "Klaipėdos vanduo" mėsininkų pareikalavo per valandą išleisti ne daugiau kaip 6 kub. m nuotekų. Akcentuojama, kad tokiu atveju per parą jie vis tiek galėtų išleisti 144 kub. m nuotekų - daugiau nei numatyta leidime.

Tačiau "Agrovet" ir "Pajūrio mėnesinė" savo rašte, skirtame vandentiekininkams, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uostamiesčio ir Klaipėdos rajono valdžiai bei asociacijai "Kretingalės bendruomenė" tvirtina, jog "Klaipėdos vanduo" taip "dirbtinai triko Kretingalės miestelio įmonių normalią ūkinę veiklą ir jų įprastas gamybines funkcijas". Toks "nepamatuotas apribojimų taikymas" esą gali paralyžiuoti normalią įmonių veiklą, darbo netektų 700 žmonių. Taip pat grasinama, kad įmonės gali pareikalauti atlyginti "visus dėl to kilusius neigiamus padarinius ir nuostolius".

L. Makūnas savo ruožtu akcentuoja, kad išplėstiniame "Klaipėdos vandens" stebėtojų tarybos posėdyje, palaikymą įmonės pozicijai ginče su mėsininkais savo parašais patvirtino visi jos nariai, tarp kurių yra ir Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas ( kiti nariai - Klaipėdos miesto tarybos deputatai).

"Šiame posėdyje dalyvavo ir abiejų savivaldybių administracijų direktoriai. Jei irgi mus palaikė. Aišku, būtų galima imti ir užsukti vandenį, tačiau tokių kraštutinių veiksmų tikrai nenorime imtis, nes tai būtų bausmė ne tik „Agrovet“, bet ir Kretingalės gyventojams, kurie ten dirba. Tikiuosi, kad užteks teismų", - sakė "Klaipėdos vandens" vadovas.

"Bendraujame"

 Augenijus GUDŽIŪNAS, "Agrovet" vadovas

Atrodo, kad susitarti pavyks. Bendraujame. Plačiau lai aiškina vandentiekininkai.

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

nukentejau nuo teisingumo

2013-07-05   09:41

IP: 78.61.198.243

ner ko stebetis klaipedos aoygardos teisme bylos nagrinejamos ir su suklastotais dokumentais ,ekspertiziu irodytais, kai vyksta ikiteisminis tyrimas ,byla nestabdoma,kol bus isnagrinrta baudziamoji,CIRKAS o ne teismas

nukentejau nuo teisingumo

2013-07-05   09:40

IP: 78.61.198.243

ner ko stebetis klaipedos aoygardos teisme bylos nagrinejamos ir su suklastotais dokumentais ,ekspertiziu irodytais, kai vyksta ikiteisminis tyrimas ,byla nestabdoma,kol bus isnagrinrta baudziamoji,CIRKAS o ne teismas

Policija

2013-07-03   11:00

IP: 195.12.164.248

išsiaiškino. Traktoriaus savininkė Agroveto darbuotoja L.Gruzdienė, o prie jo prikabintos priekabos savininkė Agroveto savininko žmona D.Gudžiūnienė.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

„The Flying Bulls“ šou perkeliamas į šeštadienį nuotrauka, foto

Dėl netinkamų skrydžiams sąlygų „The Flying Bulls“ pasirodymas yra perkeliamas iš penktadienio...

Daug metų domėjausi Karaliaus Vilhelmo kanalu, rinkdamas apie jį faktus, ne todėl,...

Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas) nuotrauka, foto

Jau vienuoliktą kartą per visą Lietuvą nuvilnijo „Darom“ banga. Prie šios gražios...

Valdininkų pamiršto Bachmano dvaro parką sutvarkė vietos gyventojai nuotrauka, foto

Klaipėdos rajono savivaldybė vicemerės Rūtos Cirtautaitės iniciatyva organizuoja „Gražiausios šimtmečio sodybos“ konkursą!

Bus renkamos gražiausios šimtmečio sodybos nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (544) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Karklės jaunų grupių konkursą laimėjo „Blues Berries“ nuotrauka, foto

Muzika, Pirmą šių metų festivalio „Karklė Live Music Beach“ dieną vyko tradicinis jaunų...

"Klasco" atvėrė vartus ir parodė turtus nuotrauka, foto

Klaipėda, Kilus visuomenės ažiotažui dėl dulkėtumo šiaurinėje miesto dalyje AB Klaipėdos jūrų krovinių...

Tarša dar neįveikiama: tebesmirda, tebedulka nuotrauka, foto

Klaipėda, Vakar pietinės Klaipėdos dalies gyventojai rytą vėl pradėjo su pro langus besiveržiančia...

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 44 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 4 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...