2019 m. kovo 25 d. 05:48 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Kormoranų problema: vienos nuomonės nėra

(4)

Kormoranų problema: vienos nuomonės nėra nuotrauka, foto

PROBLEMA. Ornitologai sako, kad kormoranai Lietuvoje daromi atpirkimo ožiais - esą jų daroma žala nėra tokia didelė, kaip vaizduojama.

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Gamtininkai nenoromis atlieka kormoranų populiacijos mažinimo darbus, o kai kurie ornitologai sako, kad to net negalima daryti - esą šių paukščių daroma žala nėra tokia didelė, kaip bandoma ją pateikti.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, daugiausia rūpesčių kelianti gausiausia šalyje Juodkrantės kormoranų kolonija jau tapo rimtu iššūkiu gamtosaugai. Dėl šių paukščių išmatų dešimtimis žūva pušys ir nyksta vertingoji Juodkrantės sengirė. Kai medžiai nudžiūva, formuojasi visai kita augmenija, menkavertė.

Šiemet suskaičiuota, kad lizdų šioje kolonijoje yra daugiau nei 1 300 medžių. Tikimybė, kad tie medžiai laikui bėgant nudžius, nemaža. Kadangi imamasi apsaugos priemonių, tikimasi, kad dalis jų bus atkovota.

Beje, šiuo metu miškininkai sengirėje vėl bando atsodinti mišką, kad neliktų plynių, kad vėl augtų tikras miškas.

"Dabar kormoranai džiovina jau antrą sengirės kartą. Po to, kai paukščiai nudžiovino medžius, buvo pasodintas miškas ir jie vėl įsimetė. Skausmingiausia, kad toji kolonija bando plėstis Juodkrantės link", - sakė Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis.

Pernai šią koloniją sudarė apie 3,8 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Šiemet jų priskaičiuota 3,9 tūkst. porų. 2013 metais jų buvo 4,9 tūkst. Aplinkos ministerijos planas - sumažinti kormoranų koloniją Juodkrantėje iki 2,3 tūkst. porų.

Atšaldo dėtis

Pasak populiacijos mažinimo darbus atliekančios asociacijos "Gamtos namai" pirmininko Vytauto Knyvos, čia kolonija praktiškai stabilizavosi todėl, kad jau 6 metus vykdomi dėčių šaldymo darbai, pastaruoju metu šaldoma daugiau nei 50 proc. lizdų.

Paukščiai nuo kiaušinių lizduose baidomi naudojant petardas. Dažniausiai tai daroma naktimis, kai būna žemesnė temperatūra. Kiaušiniai atšąla, o paukščiai vis tiek juos peri, bet jaunikliai jau neišsirita. Šaudant kiti kormoranai suktų lizdus kitur.

Kormoranai subręsta per 3-5 metus ir grįžta perėti atgal. Paprastai kolonijas papildo vietiniai užaugę jaunikliai, tik kartais atskrenda svetimi.

Kadangi pernai dėčių šaldymo darbai nebuvo vykdomi dėl ankstyvo pavasario, dėl biurokratinių kliūčių konkursas paskelbtas pavėluotai. Kai atsirado laimėtojas, jau buvo išsiritę jaunikliai. Yra tikimybė, kad galbūt 2018 metais vėl gali pagausėti kormoranų.

Drastiškų priemonių imtis nevalia, nes galima suskaidyti koloniją į dalis ir tada paukščiai įsimes į kitus pakraščius. Lenkai ėmėsi drastiškai kovoti su dviem kolonijomis, ir šiuo metu turi 11 kolonijų.

"Mokslinių tyrimų, kiek galima ir kaip negalima baidyti ir kaip tai atsiliepia kolonijos formavimui, nėra padaryta", - sako V. Knyva.

Pasak jo, kormoranų kolonija plinta į Nidos pusę. Toje pusėje yra nemažai užimta naujų medžių.

Darbai - "ne su malonumu"

"Šiuo metu iškeltas klausimas, ar reikia tuos darbus daryti, ar ne. Ne su malonumu gamtininkai eina tų darbų daryti. Prieš 40 metų kormoranus vos ne į Raudonąją knygą rašėme. Tačiau sengirė yra vietinė vertybė, būtina suprasti ir vietinius gyventojus, tad vis dėlto reikia riboti tą koloniją. Pasakymas, kad žmogus negali kištis į gamtinius procesus, nėra visiškai teisingas", - sakė L. Budrys.

Jis tikina, kad taikomi metodai pripažinti visoje Europoje.

Pasak L. Budrio, pilkųjų garnių anksčiau čia buvo gal daugiau nei kormoranų, o dabar jų gerokai sumažėjo. Šiemet suskaičiuota 320 lizdų. Ten, kur įsikuria kormoranai, kiti paukščiai išstumiami.

Darbus atlieka biologinės įvairovės asociacija "Gamtos namai", kuriai priklauso gamtininkai, mokslininkai, ornitologai. Pasak V. Knyvos, jiems tie darbai nėra prie širdies.

Kormoranas - atpirkimo ožys?

Kita nuomonė yra tokia: kormoranų baidymas nieko gero neduoda.

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos atstovo Mariaus Karlono, taip elgtis su kormoranais kaip dabar negalima, mat baidymo metu nuo lizdų pakyla ir kiti paukščiai. Čia gyvena ne tik kormoranai, bet ir pilkieji garniai, ir uldukai, kuriems tai pat daroma įtaka. Atlikus tyrimus nustatyta, kad per 20 metų pilkųjų garnių Lietuvoje sumažėjo daugiau nei du kartus. Šie paukščiai saugomi visoje Europoje.

LIZDAI. Kormoranų populiacija bandoma riboti dėčių šaldymo būdu. Nubaidomi paukščiai, kiaušiniai atšąla ir jaunikliai neišsirita.

"Vertinant didžiųjų kormoranų žalą nesiremiama jokiais duomenimis. Kuršių marių žuvų ištekliams nepastebima jokios įtakos. Negalima sakyti, kad kormoranai nudžiovina medžius, nes jie Europoje gyvena milijonus metų. Tie paukščiai yra natūraliai susiformavusi mūsų gamtos dalis. Viena jos rūšis kenkia, o kita ne? Kormoranas yra ekosistemos dalis, sukuriantis terpę ir kitoms rūšims. Sausuose medžiuose gali perėti kiti paukščiai, pavyzdžiui, uldukai", - kalbėjo M. Karlonas.

Pasak jo, kormoranų klausimas - sunki tema ir jos negalima vertinti vienareikšmiškai, pavyzdžiui, kad dėl šių paukščių džiūna medžiai. Jo manymu, kišimasis žmogaus į gamtą nėra geras dalykas, jeigu jis nėra gerai apgalvotas ir kenkiama kitoms rūšims.

"Kad kormoranai daro didelę žalą, nėra visiška tiesa. Didesnę žalą daro iš Skandinavijos atskrendantys paukščiai. Be to, ar natūrali gamtos dalis gali jai daryti žalą? Šiuo metu kormoranas Lietuvoje padarytas atpirkimo ožiu. O jis Lietuvoje gyvena per amžius. Ir tikrai dar nėra tokios didelės problemos dėl kormoranų, kaip ji keliama. Juodkrantėje kolonija stabili, natūraliai patys paukščiai reguliuojasi. Manau, kad tokių drastiškų priemonių imamasi kol kas be reikalo", - sakė ornitologas.

Žymos: kormoranai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

nu nu

2016-04-15   15:12

IP: 85.255.235.5

Reikia myleti gamta ir paukscius.

Klaipėdietė

2016-04-15   12:45

IP: 85.232.128.51

Iššaudyti juos visus ir bus tvarka,jie tik gadina aplinka.

remigijus

2016-04-15   12:17

IP: 85.232.128.51

Vytka L., gal galėtum šiam nuostabiam kraštui grąžinti pirmykštį miškų foną. tarkim atsodinti ir atauginti ąžuolynus. o kormoranų išmatos girdėjau ąžuolams puiki trąša. šie paukščiai čia puikiausiai gyveno tūkstančius metų, dar iki apsirijusių vokiečių ir godžiai bukų lietuvių.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Tauragė baigia pasistatyti baseiną nuotrauka, foto

Tauragėje kitų metų rudenį turėtų pradėti veikti šiuo metu baigiamas statyti baseinas....

Kvietinių kaimo bendruomenė jau dvejus metus varsto įvairiausių institucijų duris dėl kaime...

Kvietiniškiai dėl šaudyklos – lyg užburtame rate nuotrauka, foto

Parduotuvė bus atidaryta kovo 7 d., ketvirtadienį Tilžės g. 22A., dabartinėje „Šilutės...

Šilutiškiams - nauja stotis ir nauja parduotuvė nuotrauka, foto

Klaipėdos rajone tęsiasi plakatų plėšymo, stendų pjaustymo vajus. Kol kas labiausiai „nukraujavo“...

Stendų plėšymo vajus: bevaisės kaltųjų paieškos nuotrauka, foto

Lietuvoje pastebėti pirmieji gandrai nuotrauka, foto

Lietuva, Artėjant Gandro dienai, kuri minima pirmadienį, Liaudies buities muziejus pakvietė prisiminti...

Kodėl klaipėdiečiai A.Hitlerį sutiko su džiaugsmu? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, Lygiai prieš 80 metų – 1939 m. kovo 23 d. - į...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube nuotrauka, foto

Kelionės, Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas, populiariąsias kelionių...

Sužinokite, kas laukia: savaitės astrologinė prognozė nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė kitai savaitei, kovo 25-31 dienoms. Horoskopą parengė Sidonija Kulikauskienė. AVINAS...

Lietuva, Paskelbta prieš 9 val.

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 11 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 12 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...