2018 m. gruodžio 19 d. 05:20 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Kodėl Šventosios uostas tapo municipalinis

(4)

Kodėl Šventosios uostas tapo municipalinis nuotrauka, foto

PLANAI. Kol nebus molų, planuojama, kad Šventosios uosto įplauką valys žemkasė.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Vyriausybės sprendimui perduoti Šventosios valstybinį jūrų uostą patikėjimo teise valdyti Palangos savivaldybei pritaria ne visi. Yra manančiųjų, kad Lietuvai reikalingas rezervinis valstybinis, o ne municipalinis uostas. Šventosios uostui atstatyti reikia apie 100 mln. eurų. Iš kur Savivaldybė gali gauti tiek pinigų? Jeigu valstybė nesugebėjo to padaryti, negi įstengs Savivaldybė?

Profesoriaus Vytauto Smailio manymu, Šventosios uostas turėjo būti valstybinis. Jai turi rūpėti, kaip pritraukti žmones į tą tuščią Lietuvos kampelį. Tačiau šiemet rugsėjo 28 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri iki šiol patikėjimo teise valdė šį uostą, generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasirašė Šventosios uosto perdavimo ir priėmimo aktą. Taigi žengtas istorinis žingsnis - Lietuvoje bus municipalinis jūrinis uostas. Ar priimtas teisingas sprendimas, parodys laikas. Belieka tikėtis, kad istorija nepasikartos. Pasak A. Vaitkaus, Šventosios uostas kartą jau buvo perduotas Palangos savivaldybei, bet po mėnesio grąžintas.

Uosto plotas gerokai sumažėjo

Pasak A. Vaitkaus, nuo 1990 m. Šventosios uostas niekam nerūpėjo, išskyrus tuometinį Klaipėdos apskrities viršininką Laisvūną Kavaliauską. Maždaug nuo 1992-1993 metų jis priklausė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

1999 m. gruodžio 4 d. pajūryje siautęs uraganas "Anatolijus" gerokai apardė Šventosios uosto pietinį molą, sulūžo senieji poliai, buvo išjudinti akmenys, smėlis pradėjo judėti į Latvijos pusę.

Po 1999 metų, kai buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas buvo nušalintas nuo šių pareigų ir tapo generalinio direktoriaus pavaduotoju Šventosios uosto reikalams, buvo parengtas Šventosios uosto planas, nubrėžtos visos jo ribos. Tačiau visa tai taip ir liko stalčiuose.

Pasak V. Greičiūno, dabar belieka tik apgailestauti dėl to, ką padarė ankstesnės Vyriausybės, leidusios žmonėms pasidaryti "bizniuką", - dėl atsiradusių privačių statinių uosto plotas gerokai sumažėjo: sausumos teritorija nuo 100 ha susitraukė iki 7,8 ha. Klaipėdos uosto direkcija bylinėjosi dvejus metus, bet nieko negalėjo padaryti. Valstybei išslydo iš rankų galimybė turėti didesnį Šventosios uostą. Taigi Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir prasidėjus laukiniam privatizavimui didžiulė žala padaryta ir Šventojoje.

TRUMPĖJA. Profesorius Rimas Žaromskis sako, kad Šventosios pietinis molas, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, yra labai sutrumpėjęs. Redakcijos archyvo nuotr.

Nespėta parengti detaliojo plano

Vienu metu buvo teikiama paraiška Europos Sąjungos (ES) finansinei paramai gauti, kad būtų išvystytas Šventosios uostas kaip alternatyvus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto uostas, kuriame būtų kraunami kroviniai, t. y. kaip pramoninis. Europos Komisija (EK) tam nepritarė. Jos nuomone, Šventosios uostas gali tapti priekrantės žvejų, pramoginiu, rekreaciniu uostu.

A. Vaitkus 2002-aisiais, kai iškilo klausimas, ką daryti su Šventosios uostu, dirbo Susisiekimo ministerijoje. Atsiradus jo atstatymo idėjai Klaipėdos universiteto mokslininkai profesoriai Vytautas Smailys, Rimas Žaromskis, Vytautas Paulauskas parengė trijų Šventosios uosto atstatymo variantų studiją. Joje atkreiptas dėmesys į tai, kad jis visų pirma turi būti žvejybos uostas. 2003 m. studija buvo pristatyta Vyriausybei. Tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas būdamas buriuotojas atstatymo idėjai pritarė. Be kitų dalykų, Lietuvai reikėjo turėti prieglobsčio uostą, kuriame nuo audros galėtų pasislėpti maži laiveliai. Minėta studija buvo pagrindas prašyti ES finansinės paramos.

2007-2008 m. Susisiekimo ministerija buvo skyrusi daugiau kaip 140 mln. litų Šventosios uostui atstatyti. Deja, Vyriausybei ir Uosto direkcijai nepavyko laiku iki galo parengti detaliojo plano, galimybė gauti ES lėšų buvo prarasta. Tuometinio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sprendimu, tos lėšos buvo perduotos keliams tvarkyti.

Antras bandymas gauti ES lėšų Uosto direkcijai nepavyko. 2013 m. tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius vyko į Briuselį, kur gavo aiškų atsakymą - Šventosios uostas nėra transporto sistemos dalis, dėl lėšų priekrantės žvejybos sektoriui vystyti reikia kreiptis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), turizmui - į Ūkio ministeriją, galbūt ir į Aplinkos ministeriją, nes Šventosios uoste įdiegus aplinkosaugos priemones būtų galima išsaugoti kranto liniją.

Visus tuos metus Klaipėdos uosto direkcijai teko prižiūrėti Šventosios uostą ir jo turtą. Ji skelbdavo turto nuomos konkursus, kad iš jo veiklos gautų nors kokios naudos, idant nepadarytų žalos valstybei.

Savivaldybė gali gauti ES paramą

Vyriausybės kanclerio teigimu, Klaipėdos jūrų uosto direkcija, iki šiol buvusi Šventosios uosto savininkė, negalėjo teikti paraiškos europinėms lėšoms gauti, nes tam nepritarė EK. "Susisiekimo ministerija neturi pinigų turizmui ir žvejybai finansuoti. Pagrindinis naudos iš šio uostelio gavėjas bus Savivaldybė. Ji turi būti lyderis ir idėjos savininkas", - aiškino Susisiekimo ministerijos viceministras Paulius Martinkus. V. Stončaičio teigimu, paraišką gauti finansinę paramą žvejybos, pramoginiam uostui gali teikti tik savivalda.

Pasak Vyriausybės kanclerio, perdavus Šventosios uostą Savivaldybei, jai atsiranda galimybė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir tikėtis ES paramos žvejybos reikalams. ŽŪM paraiškas pradėjo priimti jau nuo spalio 1 d. Š. Vaitkaus teigimu, Palangos savivaldybė tokią paraišką turi pateikti iki lapkričio.

"Vyriausybė yra pasirengusi realizuoti Šventosios uosto atstatymo idėją. Jis lieka valstybės turtas, kurį patikėjimo teise valdys Palangos savivaldybė. Tai, kad valstybė mato galimybę idėją realizuoti per savivaldą, tikrai nėra nieko blogo. Nepritariu nuomonei, kad Savivaldybė būtų blogesnis investicijų paieškos subjektas nei valstybė. Išvysti priekrantės žvejybą prie Šventosios, Palangos turi būti Savivaldybės interesas", - kalbėjo A. Stončaitis.

NEPAVYKO. 2011 metais bandymas atidaryti Šventosios uostą nepavyko.

Iš kur bus gauta lėšų?

Š. Vaitkus sako puikiai suprantąs, kad viena Savivaldybė savo lėšomis Šventosios uosto neatstatys, bet tikisi, kad padės ministerijos. Susisiekimo ministerija įrengs kelių infrastruktūrą, Aplinkos ministerija padės sutvarkyti molus, ŽŪM - žvejams reikalingą infrastruktūrą. Pirmas Savivaldybės žingsnis - paraiška ŽŪM europinėms lėšoms gauti.

Paklaustas, kuo konkrečiai prie Šventosios uosto atstatymo prisidės Susisiekimo ministerija, viceministras P. Martinkus atsakė: "Galės dalintis komercine patirtimi, kaip užtikrinti balansą tarp privataus sektoriaus ir Šventosios uosto direkcijos. Mes padėsime sutvarkyti infrastruktūrą, susijusią su keliais."

Š. Vaitkus primena, kad ir Palangos aplinkkelis, ir koncertų salė kažkada atrodė neįgyvendinami dalykai. Anot jo, jeigu randama 200 mln. eurų viadukui Klaipėdoje, tai Šventosios uostas yra garbės reikalas, jam tikrai atsiras pinigų. "Jeigu žmogus neturi svajonių, jis neturi nieko. Aš suprantu visą atsakomybę", - sakė Palangos meras.

Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė priminė "Fortum" projektą. Klaipėdai šiukšlių deginimas nekainavo nė cento. Per savivaldą buvo pritrauktos šimtamilijoninės investicijos. "Tai, kad parengta 2 milijonus eurų kainavusi Šventosios uosto dokumentacija, jau yra pagrindas eiti ir ieškoti strateginio investuotojo. Manyti, kad dabar valstybė duos tuos 100 milijonų eurų, neteisinga. Manau, savivalda tikrai ras būdų, kaip pritraukti investicijų", - sakė J. Simonavičiūtė.

Profesorius V. Smailys atkreipė dėmesį į tai, kad Palangos savivaldybės dovana turi būti tinkamai panaudota, o ne išparceliuota privačioms struktūroms siekiant trumpalaikės naudos.

Kuriama viso Lietuvos pajūrio vizija

Profesorius Rimas Žaromskis sako, kad Šventosios uosto molas, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10 metų, labai sutrumpėjo. Jo manymu, jeigu nebus skiriama daugiau dėmesio krantotvarkai, po 20-30 metų reikės jai skirti dar daugiau lėšų nei kainuos Šventosios uosto atstatymas. Profesoriaus teigimu, šiandien Palangai jau reikia galvoti apie pliažus už kopagūbrio.

Pasak Vyriausybės kanclerio, šiuo klausimu specialistų siūlymai yra visiškai priešingi. Žadama kviesti bendradarbiauti visus mokslininkus, ypač Klaipėdos, ir sukurti viso Lietuvos pajūrio viziją.

"Šventosios uosto atstatymas negali būti paliktas vien tik Palangai. Savivaldybė ir Vyriausybė turi būti partnerės. Daugiausia pinigų reikės smėlio nešimo problemai spręsti. Tačiau Šventosios uosto negalime išskirti. Šiandien kalbame apie smėlio nešimo stabdymą visoje Lietuvos pakrantėje. Šventosios molai visos problemos neišsprendžia. Negalima galvoti tik apie tai, kaip nuvežti smėlio į kokį nors Palangos paplūdimio ruožą. Nematydami viso pajūrio negalime atskirai kalbėti ir apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą", - teigė A. Stončaitis.

Pirmiausia - infrastruktūra žvejams

Klaipėdos uosto direkcijos planuose buvo numatyti šeši Šventosios uosto atstatymo etapai. Jame planuotas 6 metrų gylis, nes manyta, kad galėtų glaustis ir Valstybės sienos apsaugos laivai, Būtingės naftos terminalo vilkikai, kuriems nereikėtų porą valandų plaukti dėl audros į Klaipėdos uostą. Be jų, gylio, ko gero, užtektų ir 3,5 m.

"Pirmas dalykas, ką reikia sutvarkyti šiame uoste - tai žvejams reikalinga infrastruktūra. Suprantame, kad 3 ir 4 etapo nebus įmanoma įgyvendinti be molo, kuris kainuos brangiausiai. Kalbamės su Aplinkos ministerija, galbūt galėsime gauti europinių pinigų, nes tai aplinką saugantis įrenginys, jis stabdo smėlio nešimą į šiaurę, t. y. į Latviją", - sakė Palangos meras.

Pasak jo, kol nėra molų, lieka vienas variantas - įplauką valyti su žemkase. Ketinama prašyti ŽŪM nedidelės žemkasės, kainuojančios apie 200 tūkst. eurų. Beje, ir sovietmečiu žemkasė vis gilindavo įplauką, kad žvejybos laivai galėtų išplaukti į jūrą.

Šventosios uostui valdyti Savivaldybė steigs Šventosios uosto direkciją. Praėjusį ketvirtadienį jau priimtas toks sprendimas. Jos vadovo pareigoms eiti bus skelbiamas viešas konkursas. Iš pradžių darbuotojų bus 2-3. Jie ne tik prižiūrės uostą, bet ir ieškos finansavimo galimybių.

"Kitų metų pradžioje darbai turėtų prasidėti"

Algirdas STONČAITIS, Vyriausybės kancleris

Šios Vyriausybės programinė nuostata atstatyti Šventosios uostą privalo būti realizuota. Būtinos studijos ir projektai jau parengti. Puiku, kad numatyti keli atskiri atstatymo etapai. Pirmo etapo darbams bus skiriama europinių lėšų. Sutarta, kad prisidės ir Palangos savivaldybė, ir priekrantės žvejų asociacijos. Manau, kad pirmam etapui, kuriam reikės iki 3 mln. eurų, lėšų bus rasta ir kitų metų pradžioje darbai turėtų prasidėti. Bus sutvarkytos gatvės, pagrindinės krantinės, prievaža prie uosto. Visam uostui atstatyti gali reikėti 70 ar iki 100 milijonų eurų. Palangos savivaldybės patirtis leidžia tikėtis, kad bus pritrauktos ir privačios investicijos.

"Netiesa, kad valstybė nesugebėjo"

Arvydas VAITKUS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Visiška netiesa, kad valstybė nesugebėjo atstatyti Šventosios uosto. Visi dokumentai iki statybos leidimo parengti. Turint lėšų šį uostą būtų galima pradėti statyti jau šiandien.

Nuo 2003 metų į Šventosios uostą jau investuota apie 3 mln. eurų. Apie 250 tūkst. eurų kainavo ispanų padaryta studija prieš rengiant techninį projektą. Techninės dokumentacijos parengimas kainavo apie 2,5 mln. eurų ir t. t.

Ne tiek valstybei, kiek savivaldai turėtų rūpėti regionas. Ji turėtų būti labiausiai suinteresuota plėtoti tokį uostą. Europos Sąjungoje man teko matyti labai daug tokių uostų, kurie visi yra municipaliniai, ne valstybiniai.

Labai džiaugiuosi, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus ryžosi paimti visa tai, kas yra jau sukurta, ir įgyvendinti projektą. Šiandien dar yra galimybė gauti ES lėšų.

"Būtų nusikaltimas nieko nedaryti"

Šarūnas Vaitkus, Palangos meras

Valstybė jau yra išleidusi milijonus eurų Šventosios uosto techninei dokumentacijai rengti. Būtų nusikaltimas nieko nedaryti. Uostas turėjo būti atstatytas jau vakar. Švedijoje ar Danijoje uosteliai, skirti žvejams, rekreacijai, niekam nekelia nuostabos. Papėje jau juda naujo pramoginio uosto statybos reikalai. Jeigu latviai aplenks, bus tiesiog nesuprantamas dalykas.

Vystysime ne tik uostą, bet ir Šventosios kurortą. Investuotojai ateis tada, kai miesteliui bus įpūsta gyvybė. Viena Savivaldybė nieko nepadarys, nereikia turėti tokių iliuzijų. Ji yra įrankis, variklis, kad reikalai judėtų į priekį.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

durniulaivas

2018-10-02   20:40

IP: 78.57.250.231

pries kiekvienus rinkimus ta pati melodija

nustebes

2018-10-02   16:56

IP: 188.69.215.142

Ponai turbūt atitrūkę nuo realybės,uosta statyti žvejams,nusileiskit ant žemės ir paklauskit jų ka jie išvis begaudo....

@

2018-10-02   16:54

IP: 85.232.128.59

Todėl kad Vilniuje ir Kaume niekam nereikalingas, todėl ir tapo municipalinis.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Palanga svečius pasitiks pušynais - jau greitai sužaliuos Kretingos gatvė nuotrauka, foto

Įvažiavimas į didžiausią šalies kurortą Palangą iš esmės pasikeis dar šį rudenį...

Vasaros sezonui pasibaigus Palangos kurorto malonumais mėgaujasi daugiausia senjorai. Vietos verslininkai vis...

Senjorų auksinis ruduo Palangoje nuotrauka, foto

Penktadienį susirinkę Klaipėdos žydų bendruomenės namų kiemelyje įvairių organizacijų atstovai paminėjo Lietuvos...

Klaipėdiečiai minėjo žydų genocido aukų atminimo dieną nuotrauka, foto

Naujojo cirko spektakliu "Humanoptère" šią savaitę buvo uždarytas XII tarptautinis menų festivalis...

Naujasis cirkas - daugelio menų sintezė nuotrauka, foto

Nukraujavęs „Neptūnas“ pralaimėjo Stambule nuotrauka, foto

Sportas, Lorenzo Williamsas ir Laimonas Kisielius dėl patirtų sužeidimų nebaigė FIBA Čempionų...

Pristatyti dar du kandidatai į Klaipėdos merus nuotrauka, foto

Klaipėda, Antradienį apie savo dalyvavimą uostamiesčio mero rinkimuose paskelbė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto...

Pagerbė nusipelniusius Universiteto sportininkus nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos universitete (KU) sveikinimų bei šiltų žodžių sulaukė ir specialiomis skulptūrėlėmis apdovanoti...

Viačeslavas Titovas priėjo liepto galą nuotrauka, foto

Klaipėda, Buvęs Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas sulaukė įtarimų. Purvu ant Lietuvos taškęs...

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 10 val.

Sportas, Paskelbta prieš 11 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 11 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...