ve.lt > Žinios > Lietuva > Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Ko turėtume mokytis iš senųjų klaipėdiškių

2010-09-07, 00:01

Dalia GRIKŠAITĖ

Ko turėtume mokytis iš senųjų klaipėdiškių nuotrauka, foto

SĄLYGA. Klaipėdos architektų nuomone, 14 hektarų miško, kurį ketinama iškirsti dėl geležinkelio pertvarkymo, labai didelis praradimas miesto bendruomenei: "Jeigu į mišką kėsinasi pramonininkų kirvis, miestui turėtų būti kompensuota medžiais apsodint lygiai tokius pat ar net didesnius žemės plotus."

Istorikas Johanas Zembrickis "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorijoje" vaizdžiai aprašo, kaip tuometinis miesto magistratas rūpinosi pajūrio juostos apželdinimu. Tam, kad miestas sustabdytų smėlio pustymus, apsisaugotų nuo pajūrio vėjų, vienas po kito skriejo laiškai Prūsijos karaliui su prašymu paskirti žemės plotus miškams sodinti. 1809 metais tam buvo skirtas "... smėlio plotas prie švyturio, nuo Bomelsvitės pradedant, netoli jūros, kurio plotas nurodytas 10 ūbų 7 margai 285 kvadratinės kulminės rykštės, vien miesto nuosavybei ir apželdinimui, kas šiuo metu ir vyksta..."

Tai buvo sunkaus, bet nuoseklaus darbo pradžia. Būtent tuo laiku buvo pradedamas ir Smiltynės apželdinimas.

"Nereikia neigti, kad šis darbas bus nuobodus ir varginantis, tačiau ištvermė ir atkaklumas bei nuoširdus noras atnešti naudą visuomenei, nors dažnai neišsipildę lūkesčiai ir trukdo siekti tikslo, užtikrins palikuonių padėką tiems, kurie šį didelį darbą vykdys ir jam vadovaus. Iš to kyla labai didelė ir visapusiška nauda plaukiantiems į jūrą ir čionykščiams gyventojams", - tokius Klaipėdos magistrate advokato J. H. Forsterio žodžius cituoja J. Zembrickis.

AUKA. Pask Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, apie galimybę traukiniams "apeiti" Girulių gyvenvietę kalbama jau seniai, tai numatyta ir miesto Bendrajame plane, o siekiant tokio tikslo, esą būtinos ir aukos. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Prieš 200 metų klaipėdiečiai labai aiškiai suvokė savo atsakomybę ateinančioms kartoms ir sunkiai dirbo, kad šiandienos klaipėdiečiai džiaugtųsi brandžiais pajūrio miškais, kvėpuotų švariu oru.

"Finansinė miškų atsodinimo našta gulė ant to meto verslininkų pečių. Ir jie jos nesikratė. Istorinė patirtis turėtų būti sektinas pavyzdys ir šiandienos miesto valdžiai, ir verslo žmonėms, ir bendruomenei. Spręsdami šios dienos problemas, turime pirmiausia įvertinti ateities perspektyvą. Tik taip galėsime Klaipėdoje sukurti aplinką, kurioje jauku ir gera gyventi", - įsitikinęs architektas E. Andrijauskas.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras

Apie galimybę traukiniams "apeiti" Girulių gyvenvietę kalbama jau seniai, tai numatyta ir miesto Bendrajame plane. Kad gyventojams nedundėtų tie sąstatai. Žinoma, siekiant tokio tikslo būtinos ir aukos: šiuo atveju - iškirstas miško plotas. Supraskime, kad norint padėti gyventojams išvengti triukšmo ir taršos, kirsti mišką būtina, nes medžių viršūnėmis juk nevažinės traukiniai... Ta invazija į mišką nebūtų labai didelė.

Visgi geležinkelininkų projektas, jo koncepcija yra dar labai "žali". Tikslas - sumažinti krovininių sąstatų judėjimą miesto centrinėje dalyje, triukšmą, taršą. Būtų įrengtos garso slopinimo sienelės. Tačiau nėra aišku, kada būtų realizuojami įvairūs darbai. Ar pirmame, ar antrame, ar trečiame etapuose. AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovai teigė, kad iškirstą mišką atsodintų ten, kur nurodytų miesto Taryba. Aišku, jog Giruliuose būtų atsodinta toje vietoje, kur būtų išardyti bėgiai. Tai - nedidelė dalis, o kur kitur atsodinti, - dar neaišku. Nebuvo rimtų diskusijų dėl šio klausimo. Preliminariai galima svarstyti, kad daugiau medžių reikia pietinėje miesto dalyje.

"Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktoriaus Virgilijaus Jastremsko teigimu, esminis krovininių traukinių judėjimo reorganizavimo tikslas - sumažinti krovinių srautus miesto centrinėje dalyje.

Tam ketinama nutiesti papildomas bėgių linijas Pauosčio kelyje bei pailginti jas iki 1 500 metrų (dabar yra 850 metrų).

"Vykdant šį projektą reikės iškirsti 5,5 hektaro miško, tačiau medžius mes įsipareigojame atsodinti ten, kur nurodys miesto Taryba", - žadėjo V. Jastremskas.

Dabar kroviniai, daugiausiai - naftos, iš uosto teritorijos juda į centrinę geležinkelio stotį, o iš jos - į Pauosčio stotį. Tad šią praplėtus bei rekonstravus, papildomų manevrų pavyktų išvengti. Esą dėl to mažiau įvairių kvapų sklistų miesto centre, mažėtų pavojaus galimybė, triukšmo lygis. Centrinėje stotyje apkrova sumažėtų nuo 30 iki 50 proc.

Dar vienas tikslas - pastatyti geležinkelio aplinkkelį Giruliuose, kad traukiniai nevažiuotų per pačią gyvenvietę.

Projektas būtų vykdomas dviem etapais, o bendra jo vertė - apie 360 mln. litų.

Klaipėdos miesto taryba kol kas nėra pritarusi šio projekto poveikio aplinkai ataskaitai.

"Lietuvos geležinkelių" atstovai tikino, kad uostamiesčio politikams nepritarus jų planams, daugiausiai Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti pinigai būtų panaudoti kitiems projektams.

« Ankstesnis p. 1 2 3

Žymos: geležinkelis, giruliai, klaipėdiečiai, johanas zembrickis, edmundas andrijauskas, rimantas taraškevičius

Daugiau susijusių straipsnių

reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Jolanta

2010-09-15 22:41

Netinkamas komentaras

" Klaipėdos miesto ir užmiesčio želdynai turėjo dvejopą – utilitarinę ir estetinę reikšmę. Stiprūs jūriniai vėjai ir pustomas smėlis vertė miestiečius kurti žaliąsias apsaugines užtūras, kad nebūtų užnešti laukai ir marių protaka. Norėdamas, kad miestas gražėtų, magistratas rengė mieste aikštes, skverus, reikalavo juos tvarkyti. Susirūpinta pajūrio smėlynais, kurių vis daugėjo, XVIII a. viduryje susirūpino ir Prūsijos vyriausybė. 1765 m. Frydrichas II išleido įsakymą, kuriuo ragino smėlingus rajonus apsėti, aptverti tvoromis, apjuosti grioviais. 1809 m. Lietuvos karo ir domenų rūmai išleido potvarkį, kuris įsipareigojo smėliu užpustytus plotus paversti naudą teikiančiais miškais. Susirūpinta pajūriu ties Klaipėda. 1809 m. Vyriausybė priskyrė miestui nemažą pajūrio ruožą su sąlyga, kad jis bus apsodintas medžiais ir paverstas mišku. Buvo išrinktas apmokamas miesto želdinių inspektorius, kuris ir pradėjo organizuoti šiuos darbus.
1822 – 1823 m. Klaipėdai buvo priskirtas naujas, iki tol Melnragei priklausęs, nualinto miško plotas. Tokie dideli apželdinimo darbai buvo ne pagal jėgas miestui, kuriam nuolat trūko lėšų. Darbai vyko lėtai, neretai sodinukai žūdavo, sodinti reikėdavo iš naujo. 1834 m. Vyriausybės nutarimu pajūrio ruožas ties Klaipėda buvo perduotas vietinei pirklių organizacijai.. Darbai paspartėjo: nuo XIX a. vidurio apželdinimas jau vyko nuosekliai, sistemingai. Užsodinimas vyko trim etapais , darbai trūko beveik šimtmetį. " iš istorijos Jono Tatorio knygos

KJurgis

2010-09-07 22:33

Netinkamas komentaras

Tikrieji memelenderiai supranta, kad čia kalba eina apie Klaipėdos miško, kurį smėlio dykumoje pasodino jo protėviai, naikinimą. Ir tik apsimetėlis memelenderis, kuriam neapykanta lietuviams yra užtemdžiusi protą, nesuvokia reikalo esmės.