Visgi pataisų iniciatoriai ir Klaipėdos meras tikisi, kad tai dar nereiškia, jog ir viso Seimo nuomonė bus tokia pati.
Prieštarauja Konstitucijai?
Uosto įstatymo pataisa, kurią parengė Susisiekimo ministerija, siekiama, jog Uosto direkcijos paskirstytino pelno dalis turėtų būti skiriama Klaipėdos savivaldybės įgyvendinamiems su uosto veikla susijusiems viešosios paskirties infrastruktūros plėtros projektams finansuoti.
Į Seimo komitetus atkeliavusį dokumento projektą analizavę Juridinio departamento specialistai nustatė, jog jis prieštarauja Valstybės biudžeto sandaros įstatymui, dėl to šis projektas turi būti tobulinamas. Po įstatymo projekto svarstymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje dokumentas grąžintas jo rengėjams.
Vakar Seimo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad siūlomas Uosto direkcijos paskirstytojo pelno lėšų panaudojimo išskaidymas "yra ydingas".
"Aš pats esu klaipėdietis, tačiau aiškiai suvokiu, kad šis siūlymas yra visiška nesąmonė ir gryniausias priešrinkiminis populizmas. Todėl posėdžio metu juokais pasiūliau dalį Uosto direkcijos pelno skirti Kretingos savivaldybei, nes per jos teritoriją yra nutiestas geležinkelis į uostą. Kitas kolega siūlė skirti Jonavai, nes joje veikianti "Achema" yra vienas pagrindinių Klaipėdos uosto krovinių tiekėjų. Taigi komitetas nepritarė tokiai pataisai", - aiškino komiteto pirmininkas Dainius Budrys.
Anot jo, jei Lietuva yra viena valstybė, tai ir visų valstybinių įmonių pelnas turi būti paskirstomas per biudžetą.
"Ar visgi reikia atsisakyti kokios nors Akmenės ir ją kam nors atiduoti, nes ji duoda labai mažai pajamų biudžetui?" - ironizavo D. Budrys, pabrėžęs, kad minėtosioms pataisoms Seimo teisininkai yra pateikę aibę pastabų, tarp kurių - ir įžvalga dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Dar ne pabaiga?
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, jau anksčiau viešai išsakęs nerimą dėl įstatymo pataisų strigimo Seime, neslėpė nusivylimo tokia minėtojo komiteto pozicija.
"Tenka tik apgailestauti, kad tokį sprendimą lemia paprasčiausias neįsigilinimas į situaciją. Juk dauguma kaimyninių šalių uostų vadovaujasi būtent tokiais santykiais su miestais, kuriuose jie yra įsikūrę. Savivaldybės ten net turi uostų akcijų. Dar apmaudžiau, kad tokios pozicijos laikosi komitetui vadovaujantis buvęs kolega, klaipėdietis. Sunku tokią pozicija įvertinti diplomatiškais žodžiais", - teigė meras.
Žinia, viena iš priežasčių, paskatinusių Vyriausybę teikti Jūrų uosto įstatymo pataisą Seimui - Klaipėdoje numatomas statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Pirminėse diskusijose dėl šio projekto įgyvendinimo uostamiestyje Klaipėdos vadovams pavyko įtikinti Vyriausybės institucijų atstovus, jog įstatymu įteisinus miesto ir uosto partnerystę, numačius lėšas miesto infrastruktūros projektams įgyvendinti, būtų galima tikėtis palankesnio bendruomenės požiūrio į ambicingus uostininkų plėtros planus.
"Vyriausybė Klaipėdos tikrai neapgavo, nes savo pažado laikėsi ir pateikė atitinkamas pataisas. Lieka sulaukti Seimo valios", - sakė meras.
Dėl tokios Seimo Ekonomikos komiteto pozicijos nepasitenkinimo neslėpė ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
"Gaila ir apmaudu, kad šios įstatymo pataisos tampa politikavimo objektu. Gal Dainiui Budriui apmaudu, kad tai - ne jo iniciatyva? Visgi komiteto nuomonė dar ne pasaulio pabaiga, savo poziciją dar turės tarti visas Seimas", - sakė ministras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą