Klaipėdiečiai įpūtė Žardės piliakalniui gyvybės

Klaipėdiečiai įpūtė Žardės piliakalniui gyvybės

Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 28 d., istoriškai Klaipėdos kraštui itin svarbiame, tačiau apleistame Žardės piliakalnyje jau antrą kartą rinkosi klaipėdiečiai, kurie savo rankomis tvarkė buvusios garsios kuršių pilies vietą. Žardės pilis, aplink kurią buvo įsikūręs ištisas prekybos ir amatų miestas, pirmą kartą rašytiniuose kryžiuočių dokumentuose paminėta 1253 m.

Šį kartą po darbų susirinkusių savo protėvių paveldui neabejingų talkos dalyvių laukė ypatingas reginys: specialiai atvykusių ankstyvųjų viduramžių istorinės rekonstrukcijos entuziastų pasirodymas su tikrais ginklais.

Talką organizavęs Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) Klaipėdos skyriaus jaunimas džiaugėsi, kad antroji talka priviliojo dar daugiau krašto patriotų, tad piliakalnis ėmė laisviau kvėpuoti, nusikratęs šiukšlių ir brūzgynų.

„Pirmą kartą atvykę mes radome pasibaisėtiną vaizdą: piliakalnis buvo virtęs džiunglėmis, naminių gyvūnų kapinėmis, visur mėtėsi iškylautojų paliktos šiukšlės, kalno aikštelėje juodavo nelegalios laužavietės. Dabar vaizdas pasikeitė kardinaliai: nebeliko ne tik šiukšlių, sunaikintos laužavietės, bet ir iškirstas didelis plotas krūmynų. Piliakalnis atgijo, tapo šviesesnis, jaukesnis. Svarbiausia, kad ir patiems šiukšlintojams nebekiltų rankos elgtis necivilizuotai pamačius, jog klaipėdiečiams ši vieta išties rūpi“, - sakė Klaipėdos LiCS skyriaus pirmininkas Saulius Budinas.

Žardės piliakalnis yra vienas iš dviejų (kitas - Purmalių) kuršių pilių paminklų, esančių Klaipėdos miesto teritorijoje, tačiau net du dešimtmečius šie oficialiai valstybės saugomi kultūros paveldo objektai buvo apleisti.

„Iniciatyvos, kylančios iš pačių miestiečių, yra itin sveikintinos. LiCS uostamiesčio skyrius visada remia geras klaipėdiečių idėjas, todėl mūsų parodytas dėmesys Žardės piliakalniui yra ne kas kita, kaip miestiečių lūkesčių pateisinimas. Ir toliau tvarkysime šią buvusią kuršių citadelę, kuri tikrai nusipelno pagarbos ir didesnio visų mūsų dėmesio. Pilietinės iniciatyvos įpareigoja atsakingai elgtis ir politines partijas“, - teigė Klaipėdos LiCS skyriaus pirmininko pavaduotojas Saulius Liekis.

Keliasdešimt talkininkų savo akimis išvydo, kaip išvalius piliakalnio aikštelę atsivėrė dar nematytos erdvės ir vaizdai: buvę kuršių tvirtovės gynybiniai grioviai, spėjama pilies vartų, tvirtovės kiemo vietos.

Kuršių paveldui duoklę atidavę gyvosios istorijos rekonstruktoriai klaipėdiečiams papasakojo ir pademonstravo, kaip ankstyvaisiais viduramžiais atrodė kuršių ginkluotė, apranga, kovos būdai bei kodėl kuršiams buvo itin sunku kovoti prieš atėjūnus kryžiuočius.

„Kiekvienas iš mūsų turime konkrečių, archeologų ištirtų kuršių kapų įkapių kopijas. Ginklai – atkurti, rūbai pasiūti remiantis istorine ir archeologine medžiaga. Kryžiuočiai XIII a. kuršiams atrodė kaip viduramžių tankai, jų šarvai buvo nepramušami, tad prireikė laiko, kol šių žemių gyventojai išmoko kovoti su pranašesnę ginkluotę ir apsaugą turėjusiais Kryžiuočių ordino pasiuntiniais. Deja, kuršiai kovą pralaimėjo, tačiau jie buvo tikrieji šių kraštų šeimininkai. Todėl gerbti jų atminimą būtina, jei mes gerbiame save patys“, - sakė vienas iš rekonstruktorių.

Po tikrų kovų, ginklų žvangėjimo ir dūžtančių skydų garso talkos dalyviai galėjo iš arti susipažinti su senoviniais ginklais, pabendrauti su istorinės rekonstrukcijos entuziastais bei sužinoti daug netikėtų ir įdomių faktų apie kuršius.

Pasak talkų ant Žardės piliakalnio organizatorių, Klaipėda neturėtų pamiršti savo kuršiškojo paveldo nepaisant to, kad šios baltų genties pilys buvo sunaikintos ir nedavė pradžios miestui, kaip 1252 m. pastatyta kryžiuočių Memelburgo pilis.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder