Keltas į Nidą džiugins ne visus

"Smiltynės perkėlos" vadovybė džiaugiasi, kad pirmos instancijos teismas trečiadienį atmetė ieškinį, kuriuo buvo apskųstas konkursas greitaeigiam keltui Klaipėda-Nida statyti. Visgi kol kas ji neprognozuoja, kada šis keltas galėtų pradėti kursuoti Kuršių mariomis. Beje, šiuo projektu džiaugiasi ne visi - dalis buriuotojų iš anksto nerimauja dėl tokios kaimynystės farvateryje. Esą pastaruoju metu itin išpopuliarėjusiems pasiplaukiojimams jachtomis ir kitais pramoginiais laiveliais gali iškilti reali grėsmė.

"Smiltynės perkėlos" vadovybė pripažįsta, kad laivybai mariose intensyvėjant, ši tema iš tiesų yra svarbi, tačiau ramina buriuotojus, kad jokios realios grėsmės jiems nekyla.

Idėjos neatsisakys

Žinia, bendrovė "Smiltynės perkėla" turi planų įsigyti greitaeigį keleivinį laivą, kuris du kartus per dieną kursuotų maršrutu Klaipėda-Nida. Tarptautinis konkursas dėl laivo statybos paskelbtas dar pernai spalį. Buvo gauti du potencialių tiekėjų pasiūlymai. Vienas iš jų buvo atmestas dėl neatitikimo reikalavimams, o antras pasiūlymas netiko dėl per didelės kainos. Tačiau kompanija, kurios pasiūlymas neatitiko reikalavimų, apskundė tokį bendrovės sprendimą Klaipėdos apygardos teismui.

Kol vyko teismų procesai "Smiltynės perkėla" buvo priversta sustabdyti visas procedūras ir negalėjo skelbti naujo konkurso. Trečiadienį Klaipėdos apygardos teismas ieškinį atmetė, tačiau, kol kas neskubama džiaugtis.

"Patirtis rodo, kad daugelis teismų sprendimų apskundžiama. Todėl, kol kas anksti džiaugtis, o juo labiau prognozuoti, kada bus galima skelbti naują konkursą", - komentavo "Smiltynės perkėlos" vadovas Darius Butvydas, tačiau patikino, kad šios idėjos neketina atsisakyti.

Nenori tokio kaimyno

Šie ambicingi planai gąsdina kai kuriuos aktyvius buriuotojus - jie raštu kreipėsi ir į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad būtų paaiškinta, ar ši planuojama naujovė nesutrikdys dabartinio laivų judėjimo. Jiems labiausiai nerimą kelia tai, kad 28 jūrmylių atstumą greitaeigis katamaranas turėtų įveikti per 2 valandas.

"Kyla labai daug klausimų - ar toks laivas netrukdys burinių laivų judėjimui, ypač tais atvejais jei burinis laivas be variklio, kokią įtaką mažiems laivams darys greitaeigio kelto sukeliama banga - kaip, pavyzdžiui, žvejojant šalia farvaterio su gumine valtimi neapvirsti nuo bangos? Kaip su žvejų tinklais, kurie kartais visai čia pat farvaterio, kartais net farvateryje?" - eilę klausimų Susisiekimo ministerijai turėjo buriuotojai.

Pasak jų, farvateris palyginus su marių plotu yra labai siauras, o jei keltas nuolat plaukios konkrečiu maršrutu, pagal laivų judėjimo taisykles, jį turės praleisti visi laivai, išskyrus nevaldomus.

"Burinis laivas be variklio, esant štiliui tampa nevaldomu laivu, jis niekur nepasitrauks, kas tada? Beje, net jei ir su varikliu, gali būti, kad nebus kur pasitraukti, nes, pavyzdžiui, ties Juodkrante farvateris yra ypač siauras. Kitas dalykas, kaip vyktų burinių laivų regatos? Ar jų metu irgi reikės pasitraukti? Jeigu farvateris būtų labai platus ir gilus tas keltas dar galėtų saugiai išmanevruoti. Esame labai susirūpinę", - grupelės buriuotojų vardu į Susisiekimo ministrą kreipėsi vienas klaipėdietis (pavardė redakcijai žinoma).