Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje aptarta galimybė įkurti žymių jūrininkų alėją Smiltynės kelyje. Tačiau tai - tik sąlyginis pavadinimas. Pasak kapitono Sigito Šilerio, toje krantinėje nebūtinai turėtų būti pagerbti jūrininkai, nes prasidės politiniai debatai - kurį jūrininką verta paminėti, o kurio - ne.
Anot jo, negalima pamiršti, kad kartais įvykiai būna vertesni įamžinimo nei žmonės. "Tą idėją reikia mesti žmonėms. Jeigu kiltų skandalas, būtų labai gerai. Kuo didesnis skandalas, tuo geriau idėjos įgyvendinimui. Jeigu ne skandalas, Valdovų rūmų šiandien neturėtume", - kalbėjo S. Šileris.
Neapsaugotas nuo vandalų
Šitas kelias arba žmonėms pasivaikščioti skirta krantinė atsirado tada, kai buvo pastatytas Jūrų muziejus. Anksčiau ten buvo Kopgalio kaimelis, vilos ir tvirtovė. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, kadangi einant šiuo keliu pasiekiamas pirmojo Lietuvos uosto kapitono Liudviko Stulpino kapas, dabar dar atsiradus ir paminklo "Albatrosas" žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir negrįžusiems laivams kompleksui šie du jūriniai akcentai formuoja tos promenados charakterį, t. y. joje turėtų atsirasti jūriniai simboliai, atspindintys Lietuvos laivybos istoriją. Jie aktyvizuotų minėtus du jūrinius objektus. Beje, prieš kurį laiką toje vietoje jau buvo siūlyta padaryti jūrinių mazgų alėją, tačiau ši idėja taip ir liko neįgyvendinta.
O. Žalienė išvardino ir minusus: kelias nėra mieste, tad neapsaugotas nuo vandalizmo atvejų. Muziejus buvo pasigaminęs gražią žalvarinę vėjų rožę su senoviniais vėjų pavadinimais. Per metalo vagysčių vajų dvi jos dalys buvo pavogtos. Muziejus jas pasigamino iš naujo, o po dvejų metų jos vėl buvo pavogtos.
Gal lietuviška undinėlė?
Muziejininkas Romualdas Adomavičius mano, kad pirmiausia reikia apsispręsti, ką mes norime matyti šiame kelyje. Anot jo, jeigu būtų padaryta vien tik jūrininkų alėja, visas tas kelias panašėtų į memorialą. Jo manymu, ten galėtų atsirasti jūriniai istoriniai dalykai, pavyzdžiui, įamžinta Lietuvos irklavimo istorija, nes Klaipėda labai aktyviai prie jos prisidėjo, galima pasodinti Jūratę, lietuvišką undinėlę, ir t. t.
O. Žalienės manymu, reikėtų parengti koncepciją ir pateikti miesto Tarybai tvirtinti, tada visiems būtų aišku, kam skirta ši krantinė. Kitas klausimas, kas būtų šios idėjos įgyvendintojas, iš kur reikėtų gauti finansų, koks būtų meninis sprendimas.
Savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistas Vidas Pakalniškis atkreipė dėmesį į tai, kad jūriniam miestui svarbu, jog jame virtų jūrinis gyvenimas, ne tik jūrininkų įamžinimas. Jis siūlė pasvarstyti, ar verta tokia tema užvaldyti visą teritoriją ir abejojo, ar reikia visų biurokratinių procedūrų, nes tada simpatiškų idėjų galime ir nesulaukti.
Burlaivio "Brabander" kapitonas Valdemaras Vizbaras pastebėjo, kad Klaipėda išsiskiria mažosiomis skulptūromis, tad gal jos galėtų atsirasti ir tame kelyje. Prisiminti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos miestui siūlyti akmenys, ištraukti iš Kuršių marių dugno gilinant uostą, ir direkcijos pažadėtas miestui padovanoti inkaras.
Taigi idėja mesta, dabar laukiama diskusijų, o kas iš to išeis, pamatysime vėliau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą