Karkliškiai prašo leisti gelbėtis patiems

Karkliškiai prašo leisti gelbėtis patiems

Šiomis dienomis Aplinkos ministeriją turėtų pasiekti Klaipėdos regiono žmonių kreipimasis. Karklės kaimo gyventojai bei iniciatyvinė grupė prašo aplinkos ministro leisti patiems susiorganizuoti talką ir sutvirtinti jūros bangų plaunamą krantą, nes 2007-aisiais pateiktus mokslininkų pasiūlymus Aplinkos ministerija praleido pro ausis.

Minėtas kreipimasis parengtas Klaipėdos universiteto socialinių mokslų daktaro docento Petro Vaičiūno iniciatyva. Juo prašoma leisti sutvirtinti Karklės kaimo krantą, Olando Kepurės šlaitą ir Palangos kopas "paprastu ir pigiu metodu".

Kreipimesi ministras informuojamas, kad rudens ir pavasario audros kaskart vis labiau kelia grėsmę kai kurių Karklės kaimo gyventojų namams bei jo senosioms kapinaitėms, nes bangos vis labiau plauna pakrantę. Taip pat pranešama, kad Karklės kaimo gyventojai yra pasirengę patys organizuoti talką ir sutvirtinti bangų ardomų krantų apačią dviejų eilių akmenine siena bei palei kopos apačią, šalia kapinaičių, įrengti 110 bėginių metrų atitvarą. Šiuo metu ten yra žabais pintos sienelės, kurios neapsaugo nuo bangų mūšos, tik šiek tiek riboja vėjo pustomo smėlio judėjimą.

Talkos metu ketinama iš Klaipėdos ar Skuodo rajonų atvežti 300 riedulių, kuriuos sudėliotų patys gyventojai.

Kretingalės seniūnijos seniūno Vytauto Gūžo teigimu, Karklės gyventojai pritarė P. Vaičiūno iniciatyvai. Pritarė jai ir iniciatyvinė grupė, kuriai be P. Vaičiūno priklauso profesoriai Sigitas Marčiukaitis, Vytautas Smailys, daktaras Laimutis Vaicekauskas, Jūrų kapitonų klubo narys Ričardas Lučka ir kiti.

Pasak seniūno V. Gūžo, Karklės kaimo gyventojų kreipimasis balandžio 4 d. išsiųstas ir Klaipėdos rajono merui Vaclovui Dačkauskui. Jame pašoma, kad meras kreiptųsi į Aplinkos ministeriją. Tai kol kas dar nepadaryta, nes vis derinamas ir pildomas kreipimosi tekstas, dar teberenkami žmonių parašai.

Penktadienį redakciją pasiekė po kreipimusi pasirašiusių 34 žmonių sąrašas. Tarp jų - Karklėje gyvenantis profesorius Arūnas Andziulis, profesorius Algimantas Olšauskas, kiti mokslininkai ir visuomenei žinomi žmonės.

P. Vaičiūnas sako, kad tose paplūdimių vietose, kuriose yra akmenys, krantai nėra paplaunami, ten netgi auga žolė, o kur jų nėra, kopos gerokai paplautos. Dar 2007 m., tiek jis, tiek kiti mokslininkai siūlė Palangos kopas tvirtinti ne kokiais nors svetimkūniais, o spygliuotų rąstų atitvaru, Olandų Kepurės šlaito apačią - stambiais rieduliais, Karklės kopos apačioje siūlyta padaryti dviejų eilių akmeninę sieną. P. Vaičiūnas tvirtina, kad pastarąją reikia užpilti žemėmis ir apsodinti kalnapušėmis. Docentas jokių būdu nepritaria minčiai, kad reikėtų dėti gabionus (smulkius akmenis metaliniame tinkle). Pasak jo, tai tik vaikų žaidimai, nes metalas surūdys ir neatlaikys bangų mūšos.

"Iniciatvinės grupės nariai supranta, kad jie negali būti pranašais savo kieme. Tačiau aplinkos ministras turėtų atsižvelgti į profesorių, ten gyvenančių žvejų nuomonę ir leisti jiems tai daryti bent eksperimento tvarka", - sakė P. Vaičiūnas neprarandantis vilties, kad galų gale mokslininkų nuomonė bus išgirsta.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder