2019 m. kovo 24 d. 19:35 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Kaip išsaugoti Palangos kopas ateities kartoms?

(1)

2019-02-19, 08:58

Linas Jegelevičius, Palangostiltas.lt

Kaip išsaugoti Palangos kopas ateities kartoms? nuotrauka, foto

Palangos kopų padėtis yra prasta, bet ne kritiška...

© Grynas

Kaip sustabdyti kopų eroziją? Mūsų protėviai kopas saugojo vydami iš karklo vytelių apsaugines tvoreles, statydami akmenų sienas jūroje. O ką dabar daryti, kad kopos išliktų ir ateities kartoms?

„Palangos tiltas“ kalbėjosi su vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos energetikos institute Algiu Džiugiu. Mokslininkas save vadina „dideliu“ Palangos mylėtoju. 

– Kokia yra Palangos kopų situacija?

– Palangos kopų padėtis yra prasta, bet ne kritiška. Prasta dėl to, kad keičiasi mums įprastas vaizdas, mes nežinome, kas bus, ir tai kelia nerimą.

– Kokia kopų situacija yra kaimyniniuose kurortuose, Neringoje, Jūrmaloje, Zelinograde?

– Nežinau, bet pats stebiu, kaip jūra kasmet vis daugiau ir daugiau išgraužia Latvijos pakrantės ruožą tarp Papės ir Jūrmalciems. Kita vertus, girdėjau, kad prieš kelis dešimtmečius sovietai, apsaugodami Papės Konuciems kaimą, supylė kopas dirbtinai. Ir tos kopos iki šiol kuo puikiausiai stovi.

– Kokios yra priemonės sustabdyti kopų eroziją? Kurios jų tinkamos, o kurios ne Palangos paplūdimiui ir kopagūbriui?

– Kopų eroziją sustabdytų mažų mažiausiai dvejopos priemonės. Pirma, kopų sutvirtinimas, supylimas, kaip Papės Konuciems kaime, ir panašios. Antra, jūros srovių ir bangų suvaldymas taip, kad kopas papildytų smėliu, o ne ardytų.

– Jūs teigiate, kad akmenų siena prie Palangos tilto gali būti paplūdimio išplovimo ir kopų ardymo priežastis. Iš kur tokia nuomonė?

– Ta mintis atsirado sykį pamačius, kaip bangos verčiasi per akmenų sieną, kurios aukštis beveik sulig jūros paviršiumi. Akmenų siena kartu su krantu sudaro tokį savotišką „baseiną“ su atviru išėjimu į šiaurę. Iš vakarų ir pietvakarių ateinančios bangos persiverčia per akmenų sieną ir taip papildo baseiną.

Iš baseino vandens perteklius gali ištekėti tik per atvirą šiaurinę pusę Šventosios link. Tokiu būdu, jūrai pakankamai stipriai banguojant, „baseine“ susidaro pastovi srovė, tekanti nuo akmenų link kranto ir sukanti Šventosios link.

Labai supaprastintas modelis parodė, kad ši srovė gali plauti krantą ir padėti bangoms lengviau pasiekti kopas ir taip ardyti kopas prie Palangos tilto.

– Kaip jūs siūlote sustabdyti paplūdimio ir kopų ardymą?

– Mano skaičiavimas yra tik parodomasis ir paskatinamasis, t. y. jis tik atveria erdvę mokslinei diskusijai, kad galbūt būtent taip sukrauti akmenys gali būti kopų ardymo priežastis, ir skatina pradėti rimtesnius tyrimus. Tik po jų gali būti pateiktos tikrosios išvados. Tačiau eksperimentai su akmenimis yra labai brangūs. Sukrovėm akmenis vienaip – nepavyko. Sukrovėm kitaip, jau kažkiek geriau.

Perkrovėm trečiaip... Taip galima daryti, bet šitas būdas labai brangiai kainuoja. O skaitinis modeliavimas yra pigesnis, ir patikrinti galima daug daugiau atvejų. Todėl ir siūlau pradžioje eiti modeliavimo keliu, o šis skaičiavimas yra pavyzdys, kaip tai gali būti daroma. Be to, galima pabandyti modeliuoti visą Palangos pajūrį ir taip spręsti ne tik padėtį prie tilto.

– Ar tai jūsų generuotos idėjos, ar jos subrandintos pasižvalgius į užsienio valstybių gerąją praktiką?

– Tai yra mano mintis, nors, manau, kad taip daroma visur. Esu tikras, kad taip daroma ir Lietuvoje, tik Palangos kopų atveju, jei kas ir darė tokius tyrimus, tai plačioji visuomenė apie juos nežino.

O tokiu opiu klausimu reikėtų daugiau viešumo.

– Kaip sovietmečiu buvo saugomas paplūdimys ir kopos?

– Žinau tik tiek, kad buvo saugomas vytelėmis ir kad naktį visus iš kopų išvaikydavo. Gal tas antras būdas geriausiai ir gelbėjo nuo ardymo...

– Ar paplūdimio maitinimas smėliu davė norimą efektą?

– Nežinau.

– Ar įmanoma apsaugoti paplūdimį ir kopas nuo gamtos stichijų, audrų ir uraganų?

– Įmanoma bet ką padaryti, jei tam skiriama pakankamai pinigų ir laiko. O tai, kad gal visam pasaulyje nėra tiek pinigų, kiek reikėtų, tai jau kitas klausimas.

– Ką galėtų padaryti Palangos miesto savivaldybė, apsaugodama paplūdimį ir kopas?

– Visų pirma reikia pakankamai patikimų tyrimų, kurie ir atsakytų į šį klausimą. Tam reikia, pirma, daugiau atvirumo ir viešumo šiuo klausimu.

Antra, pasiekti, kad būtų daromi atitinkami moksliniai tyrimai, o jų eiga ir rezultatai būtų kuo viešiau aptariami. Skirkite pinigų ir skelbkite konkursą, tegu mokslininkai varžosi dėl tokio užsakymo.

Manau, kad Lietuvoje yra pakankamai mokslininkų, žinančių, kaip spręsti tokius uždavinius.

Galima kreiptis į Mokslų akademiją, kad prižiūrėtų šiuos tyrimus. Galiu ir pats prisidėti, nors apie mūsų pajūrį žinau tik kaip mėgėjas, tačiau labai jau mėgstu mūsų pajūrį, bet hidrodinamiką ir skaitinį modeliavimą išmanau gerai.

– Tarpukario laikais paplūdimys nuo išplovimų buvo saugomas vijant karklų vyteles palei kranto liniją. Ar toks paplūdimio saugojimo būdas – jau atgyvenęs?

– Manau, kad šis būdas yra šiuolaikinis ir dabar. Tačiau tai tik vienas iš būdų, gal net ir būtinų, bet nepakankamas. Juk akmenis anam tūkstantmetyje irgi ne šiaip sau sukrovė.


Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Nord

2019-02-19   09:13

IP: 185.11.26.161

Reikia klaust ne apie "vien Palangos", o apie visą Pietų Kuršo pakrantę. Ar čia LVŽS uostininkų rūpėstelis, prie Palangos reikia išsaugoti, o prie Klaipėdos... Kalbant poeto lūpomis "čerez četyre goda, zdes budet gorod-sad" jūroje, o ne?:-)))

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Šilutiškiams - nauja stotis ir nauja parduotuvė nuotrauka, foto

Parduotuvė bus atidaryta kovo 7 d., ketvirtadienį Tilžės g. 22A., dabartinėje „Šilutės...

Klaipėdos rajone tęsiasi plakatų plėšymo, stendų pjaustymo vajus. Kol kas labiausiai „nukraujavo“...

Stendų plėšymo vajus: bevaisės kaltųjų paieškos nuotrauka, foto

Pagėgiai Lietuvoje žinomi ne tik dėl dažnai šiame mieste sugaunamų kontrabandininkų. Jie...

Broliai Komskiai – Pagėgių valdovai, kurie nori likti nuotrauka, foto

Trečiadienį nemaloni situacija nutiko Plungėje. Į kapines atvykusi laidotuvių procesija pabandė sutilpti...

Laidotuvių procesijos užstatyti Plungės pareigūnai ėmė išrašinėti baudas nuotrauka, foto

Kodėl klaipėdiečiai A.Hitlerį sutiko su džiaugsmu? nuotrauka, foto

Klaipėdos istorija, Lygiai prieš 80 metų – 1939 m. kovo 23 d. - į...

Kitokia pažintis su Berlynu: nuo apleistų CŽV pastatų iki linksmybių šimtamečiame šokių klube nuotrauka, foto

Kelionės, Planuodami atostogas ar trumpas išvykas svetur, dažniausiai renkamės turistų patikrintas, populiariąsias kelionių...

Sužinokite, kas laukia: savaitės astrologinė prognozė nuotrauka, foto

Įvairybės, Astrologinė prognozė kitai savaitei, kovo 25-31 dienoms. Horoskopą parengė Sidonija Kulikauskienė. AVINAS...

Iš Vilniaus į Klaipėdą atbėgo per 28 valandas nuotrauka, foto

Klaipėda, Sekmadienį per pietus Šiauriniame rage prie skulptūros „Bučinys“ rinkosi 350 kilometrų įveikę...

Klaipėdos istorija, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...