2018 m. lapkričio 13 d. 00:11 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Ką gero padarė miesto valdžia? (9)

(5)

Šiandien siūlome susipažinti, kokius gerus darbus miesto bendruomenei įpusėjus kadencijai nuveikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Razbadauskas, priklausantis „Tvarkos ir teisingumo“ partijai.

“Kaip sveikatos apsaugos sistemos ir akademinės bendruomenės atstovas, dirbdamas Klaipėdos miesto savivaldybės Taryboje, išskirtinį dėmesį skiriu aktualijoms ir problemoms, kurios glaudžiai susijusios su sveikatos apsaugos, švietimo klausimais. Tačiau svarus darbo indėlis buvo įdėtas ir į smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo procesus, alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybes.

Dėl sanatorinių darželių statuso panaikinimo. Didžioji dalis Klaipėdos m. Tarybos narių balsavo už tai, kad trims uostamiesčio darželiams "Giliukas", "Eglutė" ir "Pušaitė" būtų panaikintas sanatorinių darželių statusas. Kaip medikas ir Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas dėjau visas pastangas, kad šis užmojis nebūtų įvykdytas. Pasipriešinimą šiai Švietimo ir mokslo ministerijos sumanytai reformai išreiškė ir tėvai – buvo surinkta apie 2 tūkst. parašų. Gaila, tačiau sanatorinio statuso šie darželiai neteko – manau, kad taip buvo padarytas nedovanotinas sprendimas. Klaipėdoje vaikai dažniau negu kituose Lietuvos regionuose serga kvėpavimo takų ligomis, ūmiais respiratoriniais susirgimais, daugėja astmų, kompleksinių susirgimų.

Atsižvelgiant į negerėjančią vaikų sergamumo statistiką, nėra abejonių, kad uostamiesčio vaikų sveikata turi būti stiprinama, todėl panaikinti sanatorinių darželių statusus ir atleisti ten dirbančius medikus nelogiška. Akivaizdu, kad geriau užbėgti ligoms už akių, nei vėliau leisti milijonus jų gydymui. Kam griauti tai, kas buvo kuriama prieš keliasdešimt metų? Juk sanatoriniai darželiai buvo tam ir sukurti, kad būtų stiprinama mažylių sveikata.

Kaip VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (KUL) stebėtojų tarybos narys, Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas, iškėliau klausimą dėl nesprendžiamos problemos dėl galimai neteisėtų mokėjimų VšĮ KUL. Tyrimą atliko Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jame pateiktos išvados yra itin svarbi ir visuomenei jautri medžiaga, įvardinti darbo organizavimo ir paslaugų teikimo trūkumai organizacijoje, todėl siekiant apginti klaipėdiečių interesus, pasiūliau šią situaciją įvertinti miesto Taryboje.

Šis klausimas ypač opus visiems pacientams, kurie laukia išaiškinimo, kodėl nemokama medicina yra dar ir kaip mokama. Ypač daug nusiskundimų sulaukta dėl KUL paslaugų apmokestinimo.

Būdamas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, svariai prisidėjau prie to, kad Klaipėda taptų pirmu Lietuvos miestu, įstojusi į PSO Europos sveikų miestų tinklą. Šio projekto eiga rūpinuosi ir būdamas Tarybos nariu bei Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininku. Kaip uostamiesčio atstovas, dalyvavau Europos sveikų miestų metinėje konferencijoje Sankt Peterburge.

Tai, kad esame priimti į sveikų miestų šeima, miestą įpareigoja priimti ryžtingus politinius sprendimus, kurie padėtų gerinti gyvenamąją aplinką, padėtų kurti fizinio aktyvumo erdves. Būtina suprasti, kad sveikas miestas – tai ne vien gera sveikatos apsaugos sistema, geri gydytojai, ar mažėjantys sergamumo tam tikromis ligomis rodikliai. Manau, kad sveiko miesto projekto populiarinimui Klaipėdoje turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys.

Kaip Klaipėdos m. tarybos Strateginės plėtros komiteto pirmininkas, dėjau pastangas užkirsti kelią Energetikos ministerijos siūlymui į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukti vienintelę šalyje šilumą iš geoterminio vandens gaminančią jėgainę Klaipėdoje AB „Geoterma“. Manau, kad toks sprendimas gali palaidoti unikalų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse esantį objektą, kuris svarbus ne tik ekonominiu, bet ir moksliniu požiūriu. Atlikti tyrimai rodo, kad šiuose gręžiniuose esančių druskų (iki 200 g/l) sudėtis yra tokia pat vertinga kaip ir vežamų iš Negyvosios jūros.

Atlikus kruopščią ekspertizę, šiuo vandeniu, ko gero, būtų galima gydyti įvairius sąnarių ir odos susirgimus. Mūsų šalies mokslininkai kartu su partneriais iš užsienio tiria šio vandens panaudojimo balneologijai galimybes, neabejojama, kad šis vanduo gali būti naudojamas žuvivaisai, šiltnamiams apšildyti. Neslepiu, kad yra nuogąstavimas, kad privatizavus šilumą gaminančią jėgainę ‚Geotermą“, gali nukentėti ir šilumos vartotojai. Liūdna patirtis rodo, kad privatininkų rankose esančių įmonių gaminama šiluma įprastai brangesnė. Be to, viešoje erdvėje diskutuojama, esą itin aktyviai apie privatizavimą imta kalbėti Klaipėdoje pradėjus statyti šiukšlių deginimo gamyklą, esą sužlugdyti vieną perspektyviausių ir potencialiausių jėgainių norima vengiant konkurencijos.

Iš karto po banko „Snoras“ žlugimo, viešai iškėliau klausimą, kuris kėlė nerimą ne tik man, kaip Tarybos nariui, bet ir visiems klaipėdiečiams. Visiškai nebuvo aišku, kiek ir kokios savivaldybės įmonės ir įstaigos turėjo sąskaitas banke „Snoras“, kokios lėšos užšaldytos šiose sąskaitose. Taip pat, kiek Savivaldybė patirs finansinių nuostolių, kompensuodama stabdomas investicijas į miesto infrastruktūrą.

Į mane kreipėsi VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ darbuotojai ir pranešė, kad šioje įstaigoje nebuvo galimybės pasirinkti kito banko, tik „Snoras“. Tai vertė suabejoti dėl KUL dirbančių darbuotojų pasirinkimo laisvės ir saugumo. Atsižvelgiant į šios įstaigos darbuotojų nuogąstavimus, su miesto valdžios atstovais buvo pakviesti susitikti AB „Klaipėdos vanduo“ ir VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ vadovai, kad paaiškintų susiklosčiusią situaciją. Buvo siūlymas inicijuoti Klaipėdos miesto tarybos tyrimą dėl banko „Snoras“ situacijos poveikio Klaipėdos miesto savavaldybės valdomoms įmonėms ir įstaigoms.

Esu Klaipėdos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (KSVVT) narys ir vienas iš šios tarybos steigimo iniciatorių. Džiaugiuosi, kad kartu su smulkiais ir vidutiniais verslininkais, Klaipėdoje buvo įkurta pirma Lietuvoje tokio pobūdžio taryba, kurios tikslas - paskatinti glaudžiau bendradarbiauti uostamiesčio politikams ir smulkiojo verslo atstovams. Klaipėdoje itin svarų indėlį, kuriant pridėtinę vertę, vaidina mažos, ypač mikro įmonės, kurių savininkai yra klaipėdiečiai. Kadangi šių įmonių pridėtinė vertė pasilieka uostamiestyje, labai svarbu, kad šios įmonės būtų stiprinamos ir skatinamos dirbti savo mieste.

Tuo turi būti ypač suinteresuota miesto valdžia, taip prisidėdama prie klaipėdiečių verslumo ir savarankiškumo skatinimo, migracijos ir nedarbo mieste mažinimo. Akivaizdu, kad tinkamai pasirūpinus smulkiu ir vidutiniu verslu, gali didėti miestiečių pajamos, taip gausinamas miesto biudžetas, gyventojai labiau gali pasitikėti miesto valdžia ir jos priimamais sprendimais. Vienas iš KSVVT pasiekimų – tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą neformuoti dviejų atskirų biudžetų, o į formuojamą įtraukti visus KSVVT organizacijų teiktus pasiūlymus. Tai reiškia, kad formuojant Klaipėdos m. biudžetą atsiranda daugiau dėmesio smulkiajam ir vidutiniam verslui. Be to, smulkūs ir vidutiniai verslininkai šiuo metu jau yra įtraukiami strateginės miesto plėtros formavimą (to anksčiau nebuvo).

Dėl Klaipėdos miesto ir universiteto bendruomenės glaudesnio bendradarbiavimo. Kaip Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, inicijavau, kad akademinė bendruomenė, mokslininkai svariai prisidėtų sprendžiant svarbius miesto plėtros klausimus. Klaipėdos universiteto mokslininkai buvo įtraukti į Strateginio miesto plėtros plano rengimą.

Informacija

Primename, kad „Vakarų ekspresas“ tebelaukia ir kitų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių ataskaitų, ką jie gero nuveikė miesto bendruomenei. Be jau paskelbtų A. Šulco, N. Istominos, V. Grubliausko, V. Bernoto, Z. Šličytės, S. Budino, N. Čapo ir A. Razbadausko išpažinčių, artimiausiu metu ketiname publikuoti, Lilijos Petraitienės gerų darbų sąrašą. V. Vareikis, M. Žilys ir R. Taraškevčius į „Vakarų ekspreso“ prašymą pažvelgė formaliai ir savo 2012 m. darbų ataskaitą pažadėjo paskelbti tik balandžio mėnesį. Lina Skrupskelienė ir Julija Pliutienė prisipažino dirbančios vos du mėnesius, todėl neturinčios kuo pasigirti. O Ivanas Romanovas atsakė, kad apie tarybos narių darbus turi spręsti rinkėjai (o skaitytojai – ne rinkėjai?). O kur kiti 15 Tarybos narių?

Laukiame trumpų Jūsų atskaitų!

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

klausimėlis

2013-03-13   10:26

IP: 195.14.177.1

O kaip su interesų derinimu, gerbiamas daktare? Gi dirbate Jūrininkų ligoninėje, kuri irgi su "Snoru" prisižaidė.

klp

2013-02-19   10:05

IP: 78.61.22.12

geriau dirbtu pagal specialybe.

irena

2013-02-19   09:16

IP: 193.219.187.1

Man atrodo, kad jis vienas padoresnių politikų. Toks išlaikytas atrodo, gal todėl, kad žmogus - mokslininkas. sėkmės, gerb. Razbadauskai!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Palanga svečius pasitiks pušynais - jau greitai sužaliuos Kretingos gatvė nuotrauka, foto

Įvažiavimas į didžiausią šalies kurortą Palangą iš esmės pasikeis dar šį rudenį...

Vasaros sezonui pasibaigus Palangos kurorto malonumais mėgaujasi daugiausia senjorai. Vietos verslininkai vis...

Senjorų auksinis ruduo Palangoje nuotrauka, foto

Penktadienį susirinkę Klaipėdos žydų bendruomenės namų kiemelyje įvairių organizacijų atstovai paminėjo Lietuvos...

Klaipėdiečiai minėjo žydų genocido aukų atminimo dieną nuotrauka, foto

Naujojo cirko spektakliu "Humanoptère" šią savaitę buvo uždarytas XII tarptautinis menų festivalis...

Naujasis cirkas - daugelio menų sintezė nuotrauka, foto

Liberalų sąjūdį palieka dar penki nariai nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos liberalų sąjūdyje toliau pučia permainų vėjai. Praėjusios savaitės pradžioje oficialiai apie...

Kai išsiskirsto poilsiautojai, pajūryje užverda darbai nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Lietuvos pajūris – vos 90 km ilgio. Kaimynų latvių Baltijos kranto...

Slengiškai patvirtino norą prisijungti prie Klaipėdos nuotrauka, foto

Klaipėda, Slengiškiai visuotinės apklausos metu dar kartą patvirtino, jog nori atsiskirti nuo Klaipėdos...

Piketuotojai prie savivaldybės žarstė perspėjimus nuotrauka, foto

Klaipėda, „Kada įstatymas projektuotojus įpareigos išsaugoti sveikus medžius?“, - pirmadienio vakarą klausė prie...

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 4 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 5 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...