Ką gero padarė miesto valdžia? (10)

Ką gero padarė miesto valdžia? (10)

Šiandien siūlome susipažinti, kokius gerus darbus miesto bendruomenei įpusėjus kadencijai nuveikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas Vytautas Čepas, priklausantis socialdemokratų frakcijai.

“Kuravau tarybos man deleguotas veiklos sritis (švietimą, kultūrą, sportą, soc rūpybą, sveikatos apsaugą, viešąją tvarką etc.), sprendžiau kitus miesto tarybos ir mero pavestus klausimus.

Įvairiais visuomeniniais ir asmeniniais klausimais priėmiau 454 asmenis. Dalį problemų pavyko išspręsti iš karto, kitos peradresuotos administracijos specialistams. Kitos dėl įvairių priežasčių taip ir liko neišspręstos.

2012 m. aktyviai dirbo miesto Administracinė komisija, kuriai vadovauju jau antri metai. Buvo sušaukti 23 posėdžiai, išnagrinėtos 517 administracinės teisės pažeidimų bylos. Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo apskusti 17 komisijos nutarimų, iš kurių panaikinti du.

Vadovavau Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai. Per praėjusius metus komisija surengė 9 posėdžius ir priėmė 36 nutarimus (gatvių ir autobusų stotelių, Danės upės krantinių pavadinimai, A. Trukano, M. Jankaus, Vydūno, H. Radausko ir kt. asmenybių, 1923m. sukilimo dalyvių ir organizatorių įamžinimas).

2012 m. Klaipėdoje vyko Lietuvos jaunučių sporto žaidynės. Buvau respublikinio organizacinio komiteto narys, koordinavau federacijų, sporto departamento ir savivaldybės veiklą. Žaidynes aukščiausiu balu įvertino Lietuvos sporto šakų federacijų sąjunga.

2012 m. buvo sudaryti du komitetai svarbiems Lietuvai sporto renginiams organizuoti. Klaipėdoje rugsėjo 1-8 dienomis vyks Europos jaunių sunkiosios atletikos čempionatas. Esu šio komiteto pirmininko pavaduotojas, jau daugiau nei pusmetis rūpinuosi finansavimo, dalyvių apgyvendinimo ir kt. klausimais.

Kitas neeilinis renginys – Pasaulio lietuvių žaidynės, kurios vyks Klaipėdoje birželio mėn. 27–30 dienomis. Esu šio organizacinio komiteto pirmininkas, dar pernai pradėjęs intensyviai organizuoti paruošiamuosius darbus dėl dalyvių, teisėjų, organizatorių ir svečių apgyvendinimo, maitinimo, kultūrinės žaidynių dalies paruošimo (žaidynių atidarymas, uždarymas, vakaronės dalyviams ir miesto svečiams).

2012 m. vadovavau darbo grupei, rengusiai sporto sistemos reformos metmenų projektą. Šiuo metu administracijos direktorės sudaryta darbo grupė vadovaudamasi metmenimis ruošia sporto sistemos reformos projektą, kurį teiks svarstyti savivaldybės Tarybai.

Šis tas pasiekta ir sprendžiant vieną opiausių miesto problemų – pastatų sienų terliojimą. Intensyviai ir glaudžiai bendradarbiaujant su policija pavyko sulaikyti aršiausius šios srities vandalus ir perduoti juos teismui. Toliau stengiamasi palaikyti kontaktus su mokymo įstaigų vadovais ir pedagogais, seniūnaičiais, įtraukti į aktyvią „antigrafitinę“ veiklą įmanomai daugiau bendruomenės narių, kurie padėtų miesto viešosios tvarkos skyriui ir policijai išguiti iš miesto šią visuomenės gėdą.

Iš mirties taško pajudėjo ir „amžiaus architektūrinė problema“ – taip vadinama Atgimimo aikštė. Nežinia, kas ir ko ten laukia atgimstant, bet laikyti dvidešimt metų miesto centre didžiulę dykrą, mažų mažiausiai yra neprotinga. Suburta darbo grupė jau pradėjo diskusijas ir konsultacijas su specialistais dėl aikštės racionalaus, atitinkančio nūdienos urbanistikos reikalavimus panaudojimo.

Prabėgusiais metais 14 kartų buvau išvykęs į komandiruotes. Iš viso komandiruotėse praleidau 22 dienas. Vienuolika kartų įvairiais miestui svarbiais klausimais vykau į Vilnių derėtis, tartis ir konsultuotis su valstybės politikais, vyriausybės nariais, departamentų vadovais. Problematika labai įvairi: nuo socialinių išmokų tvarkos pakeitimų (beja, taip nieko ir nepakeitė), iki valstybei svarbių objektų finansavimo, sporto, kultūros reikalų.

Tris kartus vykau į užsienio šalis: Baltarusijos mieste Molodiečinoje dalyvavau tarptautinėje konferencijoje pasienio regionų bendradarbiavimo ir investicijų pritraukimo klausimais, o kaimyniniame Karaliaučiuje (Kaliningrade) vadovavau miesto delegacijai švenčiant miesto 757 įkūrimo metines. Vokietijos mieste Štutgarte su administracijos specialistais lankiausi pasaulinėje baseinų parodoje, kur susipažinome su šios srities pasiekimais, susitikome su trimis potencialiais Klaipedos 50 m. baseino projektuotojais ir konsultantais.

Kaip Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas penkias dienas buvau išvykęs į Azarbaidžano sostinę Baku dalyvauti pasauliniame sunkiosios atletikos kongrese. Visas komandiruotės išlaidas apmokėjo Lietuvos sunkiosios atletikos federacija ir kongreso organizatoriai. Komandiruotės metu buvau išėjęs neapmokamų atostogų.

Iš „beidėjystės“ liūno neišbrenda senamiesčio atgaivinimo problemos (nors visos partijos savo rinkimų programose tai akcentavo kaip prioritetą). Visišką fiasko patyrė bandymas bent šiek tiek išjudinti šią chronišką bėdą įsteigiant kažką panašaus į Vilniaus „Senamiesčio respubliką“. Nepavykus rasti bendros kalbos su įtakingais miesto menininkais, galerijų vadovais, kultūros veikėjais, diskusija užgeso, o kokių nors naujų idėjų iš oponentų pusės vis dar laukiu ir tikiuosi sulaukti.

Dėl panašių priežasčių žlugo ir idėja pagyvinti senamiesčio erdves įkeliant į buvusias Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus patalpas Klaipėdos jaunimo teatrą. Viskas liko kaip buvę – jaunimas senamiestį aplenkia, dažniausiai burdamasis „Akropolio“ baruose ir kavinėse, vyresnio amžiaus žmonėms ten apskritai nėra ko veikti.

Ko gero, šios mano idėjos ir nebuvo geriausios, tačiau net dabar lieku įsitikinęs, kad jos tikrai būtų pakeitę senamiesčio dvasią. Deja, viskas liko taip, kaip ankščiau. Ilgai analizavęs situaciją padariau sau labai aiškią ir ko gero vienintelę teisingą išvadą – senamiestį atgaivinti gali tik gilūs ir skausmingi sukrėtimai. Kol jų nėra, visos idėjos, siūlymai, diskusijos yra tik tuščias oro virpinimas“, - rankomis skėsčiojo vicemeras.

Informacija

Tai paskutinė gauta iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, kurių iš viso yra 31, ataskaita. Paskelbėme A. Šulco, N. Istominos, V. Grubliausko, V. Bernoto, Z. Šličytės, S. Budino, N. Čapo, A. Razbadausko, V. Čepo išpažintis. Savo gerų darbų sąrašą žadėjo atsiųsti ir Lilija Petraitienė, tačiau užmiršo. V. Vareikis, M. Žilys ir R. Taraškevčius į „Vakarų ekspreso“ prašymą pažvelgė formaliai ir savo 2012 m. darbų ataskaitą pažadėjo paskelbti tik balandžio mėnesį, esą to reikalauja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamentas. Lina Skrupskelienė ir Julija Pliutienė prisipažino dirbančios vos du mėnesius, todėl neturinčios kuo pasigirti. O Ivanas Romanovas atsakė, kad apie tarybos narių darbus turi spręsti rinkėjai (o skaitytojai – ne rinkėjai?). Primename, kad Taryboje yra 31 narys. Likusieji 15 nepateikė jokio atsakymo.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder