Nerijos fortas, dar vadinamas Vilhelmo portu, 1865-aisiais Prūsijos karalystės iniciatyva pastatytas šiauriausioje Kuršių nerijos vietoje. XIX amžiaus pabaigoje ši gynybinė tvirtovė buvo perduota uosto reikmėms, tačiau 1939 m. fortas vėl tapo karine struktūra.
„Čia daugiausia buvo saugomi oro gynybai skirti sprogmenys, šaudmenys, įrengtos priešlėktuvinės gynybos baterijos ir taip fortas sulaukė 1945 metų, kada atsitraukiantys vokiečiai bandė jį išsprogdinti. Centrinį pastatą pavyko susprogdinti, o kas liko už jo, paliko ir pasiekė mūsų dienas“, – pasakoja muziejininkas-istorikas Dainius Elertas.
Dar kurį laiką fortu naudojosi sovietų pasieniečiai, kol 1979-aisiais jis buvo atstatytas ir jame įsikūrė jūrų muziejus. Tačiau dar reikėjo sutvarkyti vienintelės šalyje likusios jūrinės tvirtovės gynybinį griovį.
Valant gynybinį griovį rasta ir išvežta apie 300 Antrojo pasaulinio karo laikų vokiškų sviedinių. Nerijos forto rekonstrukcija, kurios vertė daugiau kaip 800 tūkst. eurų, truko trejus metus.
Projektas įgyvendintas kartu su partneriais iš Norvegijos – Stavangerio jūrų muziejumi. Šis pasidalijo paveldo išsaugojimo patirtimi. Ypač pravertė tvarkant tris raudonu plytų kaponierius bei forto sargybinėje įrengiant naują ekspoziciją „Nerijos fortas – Klaipėdos jūrų tvirtovės dalis“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją.
Ekspoziciją lankytojai pamatys jau šią vasarą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą