2019 m. gegužės 20 d. 13:32 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Jūrinė kultūra Lietuvoje - podukros podukra?

(4)

Jūrinė kultūra Lietuvoje - podukros podukra? nuotrauka, foto

PASTEBĖJIMAS. Didžiajai daliai Lietuvos žmonių jūra vis dėlto dar yra ir tik paplūdimys.

© Redakcijos archyvo nuotr.

Yra manančiųjų, kad tokio reiškinio kaip jūrinė kultūra Lietuvoje apskritai nėra, nes daugumai šalies gyventojų jūra yra viso labo Palangos paplūdimys. Tad esą nėra ko stebėtis atsainiu centrinės valdžios požiūriu ir į pačią Klaipėdą, ir į jūrinę kultūrą.

Visgi optimistai pastebi, kad jūrinės kultūros srityje situacija jau yra pasikeitusi į gerąją pusę - esą valstybiniu lygiu jau svarstoma tai, apie ką prieš dešimtmetį apskritai nebuvo šnekama. O jeigu bus aiškiai ir tikslingai skleidžiama, jūrinė kultūra bendroje Lietuvos kultūrinėje paletėje per laiką užims reikšmingą vietą ir taps matoma.

Moneta bus šimtmečiui?

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba (JKKT), gavusi Susisiekimo ministerijos pritarimą, dar pernai lapkričio 27 d. paprašė Lietuvos banką išnagrinėti galimybę Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 90-mečio proga, kuris bus minimas šiemet birželio 27 d., išleisti kolekcinę monetą.

Iš bankininkų buvo gautas neigiamas atsakymas. Pasirodo, toks kreipimasis pavėlavo beveik metus, be to, tokioms sukaktims proginės monetos neleidžiamos.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Audrius Misevičius dienraštį informavo, jog 2012 m. gruodžio 21 d. LB valdyba patvirtino jau 2014-2015 m. kolekcinių (proginių) ir kolekcinių (proginių) apyvartinių monetų išleidimo planą. 2012-2013 m. planas patvirtintas dar 2011 m. vasario 24 d.

Pasak A. Misevičiaus, rengdamas monetų leidybos planus LB atsižvelgia į valstybės institucijų, mokslo įstaigų, visuomeninių organizacijų, numizmatų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus bei svarsto visus gautus kreipimusis. Priimant sprendimą atsižvelgiama į įvykio ar asmenybės svarbumą, aktualumą. Taip pat yra leidžiamos tam tikros serijos monetos, pavyzdžiui, skirtos Lietuvos gamtai, mokslui, kultūrai, istorijos ir architektūros paminklams.

LB Pinigų kūrimo komisija laikosi pozicijos, kad svarbūs visuomeniniai įvykiai, kultūros reiškiniai, iškiliausios asmenybės monetose vertos įamžinti minint jų reikšmingų gyvenimo įvykių sukaktis, kai būna praėję 25 metai arba daugiau ketvirčio amžiaus tarpsnių. A. Misevičiaus teigimu, tokios nuostatos laikytasi ir Lietuvos Konstitucijos, ir Lietuvos banko bei lito, ir kitų svarių sukakčių atžvilgiu.

Paklaustas, ar LB išleistų proginę monetą bent jau Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 100-mečiui paminėti, A. Misevičius atsakė: "Jūsų paminėta sukaktis tikrai svarbi ir svarstytina, o 100 metų - "apvali" sukaktis, atitinkanti Lietuvos banko monetų leidybos praktiką. Tačiau verta žinoti, kad per metus išleidžiamos 3-5 kolekcinės proginės monetos, tad ne visos "apvalios" datos taip paminimos."

Pasiteiravę, ar buvo kada nors išleista proginė moneta, kurioje atsispindėtų jūrinė tematika, iš LB gavome tokį atsakymą: "2002 m. buvo išleista 10 litų moneta, skirta Klaipėdai, iš serijos "Lietuvos miestai". 2012 m. buvo išleistos didelio populiarumo sulaukusios kolekcinės (proginės) apyvartinės 2 litų monetos, skirtos 4 Lietuvos kurortams, tarp jų ir Neringai bei Palangai."

JKKT pirmininkas Petras Bekėža prisipažino, kad komisija nežinojo visų taisyklių ir reikalavimų. Tačiau atlikusi pirmąją žvalgybą ji neketina nuleisti rankų ir ieškos kitų kokių nors reikšmingų datų.

"Jeigu nelaikysime rankos ant pulso, liksime užmarštyje. Būtų naivu tikėtis, kad kas nors Vilniuje tokiais dalykais pasirūpintų. Reikia judintis patiems klaipėdiečiams. Koordinacinė taryba tam ir buvo įsteigta, kad jūrinės tradicijos būtų puoselėjamos ne vien tik uostamiestyje, bet ir plačiau sklistų Lietuvoje, kad ji būtų ne valstybė prie jūros, o tikra jūrinė valstybė", - mano JKKT pirmininkas.

Pašto ženklas bus

JKKT su panašiu prašymu dėl pašo ženklo išleidimo gruodžio pabaigoje kreipėsi į naująjį susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių. Ir vėl ji pavėlavo, tačiau šį kartą pasisekė - įvykio svarba buvo suprasta. Ministras "Vakarų ekspresą" patikino, kad jeigu yra toks pageidavimas, AB Lietuvos paštas bet kuriuo atveju jį svarstys.

AB Lietuvos pašto Pašto ženklų leidybos departamento vadovas Ervinas Vaišnoras sakė, jog Susisiekimo ministerija persiuntė JKKT pageidavimą dar gruodį.

"Pageidavimas pateiktas kiek pavėluotai. Paprastai kitų metų pašto ženklų leidybos planas patvirtinamas dar pavasarį, tačiau, įvertinus įvykio svarbą, šiemet bus išleistas pašto ženklas "Klaipėdos uosto perdavimui Lietuvai - 90 metų", - sakė E. Vaišnoras.

Jis patikino, kad jūrinė tematika pašto ženkluose tikrai atspindima. Pavyzdžiui, pernai buvo išleisti pašto ženklai, skirti Kuršių nerijai, Klaipėdos 760 metų jubiliejui. Šiemet bus išleisti du pašto ženklai tema "Švyturiai". Anksčiau išleistas ženklų blokai "Senieji Baltijos laivai", "Baltijos pajūrio gamta","Klaipėdos miestui - 750 metų", ženklas "Pasaulinė didžiųjų burlaivių regata 2009" ir kt.

Tačiau P. Bekėžos manymu, galima ant pirštų suskaičiuoti, kiek pašto ženklų jūrine tematika buvo išleista. Jo manymu, galėtų būti išleista pašto ženklų serija, įamžinsianti ir senuosius, ir naujesnius Lietuvos laivus, burlaivius, uostelius, įžymius jūrininkus, vėtrunges.

"Pašto ženklai auklėtų jūrine dvasia tuos, kurie yra toli nuo Klaipėdos krašto. Lietuvoje turi atsirasti jūrininkiškas kvapas. Daugelis jos gyventojų jūrą suvokia tik kaip pajūrį Palangoje, o apie jūrinį verslą, duodantį šalies biudžetui gana daug pinigų, net neįsivaizduoja. Juk per blokadą didžiosios uosto įmonės praktiškai išlaikė visą Lietuvą. Jeigu jos žmonės pajustų jūrinį kvapą, keistųsi mūsų šalies mentalitetas, būtume ne žemdirbių arba prie jūros gyvenančių žmonių tauta, o jūrinė", - kalbėjo P. Bekėža.

Klaipėdos išskirtinumas

"Be entuziastų veiksmų nieko nebus. Jūrinę kultūrą reikia pateikti patraukliai, įdomiai. Dirbtinai nieko nepadarysi. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba pati nieko negali, tačiau ji žengė nemažai reikšmingų žingsnių darydama postūmius. Bent jau pradėti koordinuoti veiksmai, bent jau žinome, kas pas mus vyksta. Per dešimt metų gana nemažai padaryta. Kiek jau knygų išleista jūrine tematika, universitetas išleido leidinį apie jūrinius tyrimus. Patys mes tikrai nemažai darome, tačiau reikia pasistengti, kad tai pasiektų ir kitus Lietuvos kampelius. Klaipėdoje, visame pamaryje jūrinė kultūra yra, bet toliau Lietuvoje apie ją mažai girdėti. Mes esame jūrinės kultūros propagandinis taškas", - mano Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.

Anot jos, paramos jūrinei kultūrai puoselėti iš valdžios neturėtume tikėtis. Jeigu patys parodysime iniciatyvą, ji bus suinteresuota padėti.

"Pavyzdžiui, organizuodami senųjų laivų parodą ir paradą sulaukėme paramos ir iš savivaldybės, ir iš valstybinių institucijų. Klaipėda ieškodama savo išskirtinumo turi tapatintis būtent su jūrine kultūra, ji yra uostamiesčio unikalumas. Daug ką galima perkelti kitur, o uosto į Pabradę ar Vilnių neiškraustysi", - kalbėjo O. Žalienė.

Pasak jos, jūrinės kultūros srityje situacija jau labai pasikeitusi į gerąją pusę. Jau ir Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje mažiausiai du klausimai per metus būna apie jūrinę kultūrą. Prieš dešimt metų apie tokius dalykus apskritai nebuvo šnekama. O šiandien jau kalbama ir apie povandeninio jūrinio paveldo išsaugojimą bei jo demonstravimą, apie žvejų tradicijas, apie jūrinio verslo tradicijų perdavimą jaunimui.

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai kartu su jūrų kapitonais važinėja po Lietuvos miestelius, pasakoja apie tai, ką Lietuva gauna iš uosto, ką jai duoda Klaipėda, kaip Lietuvoje atsirado jūriniai dalykai. Rengia edukacines pramogines vakarones "Mano jūra tolima ir artima".

"Apmaudu, kad didžiajai daliai Lietuvos žmonių jūra vis dar yra tik paplūdimys. Manau, kad lietuviai iki galo nesupranta pačios jūros svarbos, jau nekalbant apie jūrinę kultūrą. Ji yra puoselėjama nedidelės grupelės entuziastų, ir vargu ar galima tikėtis, kad kada nors taps nacionalinės kultūros dalimi. Mes neturime tokių gilių jūrinių tradicijų kaip olandai, britai, vokiečiai. Visgi manau, per laiką, jeigu bus aiškiai ir tikslingai skleidžiama, jūrinė kultūra bendroje Lietuvos kultūrinėje paletėje užims reikšmingą vietą ir taps matoma", - sako O. Žalienė.

"Procesas dar tik įsibėgėja"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Neteisinga teigti, kad jūrinės kultūros Lietuvoje nėra apskritai, tačiau ar ji deramai atspindima, tai jau kitas klausimas. Jūrinės kultūros, jūrinių tradicijų, atributikos srityje Klaipėda groja pirmuoju smuiku, kitaip ir negalėtų būti. Tačiau jūrinio suvokimo tikrai trūksta. Jūrinės kultūros formavimosi procesas dar tik įsibėgėja ir tikrai negalima pasakyti, kad jis pasiekė dideles aukštumas.
Nežinau, ar mes galime būti jūrinė valstybė neturėdami ir nepuoselėdami jūrinės kultūros. Manau, šios dvi sampratos turi eiti viena šalia kitos ir papildyti viena kitą. Tačiau gali tekti labai ilgai laukti, kol valdžia sostinėje susipras pasirūpinti ir jūrine kultūra. Klaipėdiečiai turėtų rodyti kiek įmanoma daugiau iniciatyvumo ir būti matomi bei girdimi. Šiame kontekste, manyčiau, turėtų būti aiškiai girdimas klaipėdiečių Seimo narių balsas. Natūralu, kad pati kultūra būdama šešėlyje dar didesnį šešėlį sudaro jūrinei kultūrai. Kai į deramą lygį pakils visa Lietuvos kultūra, tada ir jūrinei kultūrai atsivers gerokai platesnės erdvės.

"Trūksta suvokimo"

Kostas FRANKAS, Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubo "Budys" pirmininkas
Lietuvoje jūrinės kultūros apskritai nėra, o Klaipėdoje ji smukdoma. Jūrinė kultūra - tai ir laisvės suvokimas, ir žinojimas, ir žmonių solidarumas. Blogiausia, kad mūsų šalyje trūksta jūrinio suvokimo. Taip yra todėl, kad Lietuva ilgą laiką buvo okupuota. Iš rusų jūrinės kultūros negalėjome pasisemti, nes kai visas pasaulis jau buriavo su jachtomis, rusai dar plaukė irklinėmis valtimis. Be to, jiems toks dalykas kaip laisvė apskritai buvo nesuvokiamas.

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Lina

2013-02-02   15:10

IP: 78.61.231.254

Gražiausias jūrinės kultūros propagavimo pavyzdys - Skautų gatvė ir visas privačių namų kvartalas užgriozdinęs jūros pakrantę. Praėjo laikai, kai iš visos Lietuvos vaikai leisdavo vasaras prie jūros, kai rengdavo jūros šventes, paplūdimio sporto varžybas ir dainavo dainas apie jūrą... Ten jūrinei kultūrai neliko vietos. Tai ir turim čeburėkus, beliašus... ir privatų pajūrį.

Fak

2013-02-02   13:43

IP: 87.247.118.148

Frankai, kada baigsi sapnuoti?

Lora

2013-02-02   11:16

IP: 83.226.84.74

O kokie gatvu pavadinimai Klaipedoje? Ar daug yra su jurine tematika? Centrine uostamescio arterija turi vadintis Juros, o ne Taikos. ne paslaptis, kad tai yra sovetinis palikimas, juk ir sukis buvo - "Uz taika visame pasaulyje", ir zinome, kokia tureta omeny. Kai tik yra kokika gatve su juriniu pavadinimu - tai butinai kur nors uzkemese. Kur yra Ruoniu, Audros, Gintaro, Juros, Laivu, Jurates, Sturmanu, Jurininku gatves? Kodel neras Keturiu veju aikstes? Kodel Klaipedos valdzia vaizdotes neturi?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

%^

[BANERIS]

Gargždų muzikos mokyklos salėje vyko susitikimas su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu....

Gargžduose svečiavosi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys nuotrauka, foto

Nors pastarąsias dienas orai pajūryje nelepina, didžiausiame šalies kurorte Palangoje randasi vis...

Palanga bunda ir rengiasi naujam sezonui nuotrauka, foto

Rodosi, kad pavasaris vis drąsiau žengia į Lietuvą: visą savaitę džiuginęs saulėtais...

Palanga jau jaučia artėjančią sezono pradžią nuotrauka, foto

„Huawei“ kompanijai apribota prieiga prie „Android" nuotrauka, foto

IT, „Alphabet Inc“ priklausantis „Google“ sustabdė su „Huawei“ verslo santykius, reikalaujančius dalintis...

V. Zelenskis paleido parlamentą nuotrauka, foto

Pasaulis, Parlamentą paleidžiantis naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia jam palankios politinės jėgos...

Pietų pertrauka: kur pietauti šiandien? nuotrauka, foto

Patarimai, Adresas: Tiltų g. 26ARezervacijų tel.: 8 46 211 390

Skraidyti scenoje širdimi nuotrauka, foto

Įvairybės, Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą iškilmingai paminėti Nerijaus Juškos baleto...

Pasaulis, Paskelbta prieš 50 min.

Patarimai, Paskelbta prieš 2 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...