Joninės masiniu girtavimu nevirto

Joninės masiniu girtavimu nevirto

Tai, kad Jonininės - valstybinė šventė ir per ją lietuviai gali nedirbti, Seimas nusprendė 2003 metais. Prieš tokį sprendimą balsavę 13 parlamentarų buvo įsitikinę, jog dar viena laisva diena virs masiniu girtavimu. Etnologai tikina, kad taip neatsitiko.

"Žmonės rado, kaip šią dieną įprasminti ir be svaigalų", - tikina Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė.

Jos nuomone, 2003 metais, kai Seimas leido švęsti Jonines ir neiti į darbus, dauguma žmonių tiesiog nežinojo, ką daryti su laisvu laiku. Praėjus keleriems metams tokių problemų tautiečiams nebekyla.

"Pasiūlymas pasitvirtino"

Manau, kad mano pasiūlymas ir Seimo sprendimas šią šventę įteisinti kaip valstybinę, - pasitvirtino. Lietuviai ir taip nuskriausti, nes beveik visos šventės yra žiemą arba ankstyvą pavasarį.

Dar sovietmečiu lietuviai birželio 23-24 dienomis švęsdavo Jonines, ši tradicija buvo nepamiršta. Darbo dienos tuomet nebuvo visavertės, o dabar žmonės turi galimybę pasidžiaugti švente ir šiltais orais. Nemanau, kad Jonines galima tapatinti su masiniu girtavimu. Kas nori svaigintis ir svaiginasi, tai daro ir be šios progos.

Eligijus MASIULIS, susiekimo ministras

 

"Kas nori, - eina švęsti ir ieškoti paparčio žiedo, kam tai svetima - tiesiog pabūna su savimi, važiuoja su šeima prie jūros. Įtraukus Jonines į valstybinių švenčių sąrašą, jos masine švente netapo, bet vis daugiau jaunų žmonių saulėgrįžos dieną sutinka prasmingai", - teigė V. Jankūnaitė.

Grįžta prie tradicijų

Tai, jog jaunimas Jonines sutinka su alaus ar sidro bokalais rankose, taip suradę dar vieną progą svaigintis, etnologė vertina realistiškai. Anot jos, tokiame amžiuje norima išsišėlti, tačiau kaip tai daryti, pavyzdį turėtų rodyti vyresnieji.

Ant Jono kalnelio šventės metu susirenka daug šeimų, kurios su savimi atsineša lengvų užkandžių, pasikloja pledus ir vakaroja. Tai ir yra gerasis pavyzdys, rodantis, kaip reikia gerbti šią dieną.

Etnologė pastebėjo, jog pastaruoju metu lietuvių šeimos, sulaukusios atžalų, šioms dažnai suteikia Jonų ir Jonių vardus.

"Pastebiu tendenciją, kad šeimos savo naujagimius pradėjo vadinti senelių, prosenelių vardais. Lietuviai labai noriai grįžta į tradicijas, jiems tai įdomu", - akcentavo pokalbininkė.


Ketvirta šventė pagal populiarumą

Beje, siūlymą Jonines paskelbti valstybine švente prieš septynerius metus Seimui pateikė klaipėdietis dabartinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Įstatymų pataisas jis parengė pritardamas komercinių transliuotojų ir alaus gamintojų pradėtai akcijai.

"Jeigu net 43 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Joninės turėtų tapti oficialia valstybine švente, o birželio 24 diena paskelbta poilsio diena, valdžia turi atsižvelgti į piliečių lūkesčius ir pradėti diskusijas", - anuomet teigė E. Masiulis.

Tokie rezultatai buvo pateikti atlikus gyventojų apklausą. Sociologiniai tyrimai taip pat parodė, kad Joninės Lietuvoje yra ketvirta pagal populiarumą šventė po Kalėdų, Velykų bei Naujųjų metų. Be to, ši vasaros šventė yra kur kas populiaresnė nei kitos, švenčiamos panašiu metu, - Gegužės 1-oji (Tarptautinė darbo diena), rugpjūčio 15-oji (Žolinė).

Informacija

Nors Joninės tampa vis didesne švente, šiandien uostamiestyje Janinos ir Jono vardai nebėra tokie populiarūs kaip prieš ketverius metus, kai buvo populiariausių vardų dešimtuke.

Jauniausias Klaipėdos Jonas gimė šiemet birželio 10 dieną. Jis yra devintas mažylis, kuriam šiais metais tėvai davė Jono vardą.

"Nuo šių metų užregistruotos trys Janos, o Janinų nėra. Bet metai dar tik įpusėjo", - sako Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji inspektorė Irena Zabulienė.

Pernai Jono vardas teko trylikai uostamiesčio mažylių. I. Zabulienė, registruojanti naujagimių vardus, sako pamenanti, kai Jonų būdavo vos vienas kitas. Vaikams suteikti Jono ar Janinos vardą madinga tapo po Nepriklausomybės paskelbimo ir Joninėms tapus valstybine švente.

Tačiau kol kas Jonai negali konkuruoti su jau metų metais populiariausių pozicijų neužleidžiančiais vardais. Šiemet populiariausi berniukų vardai - Matas, Augustas, Domantas, o mergaičių - Emilija, Gabija, Gabrielė. Pernai populiariausi berniukų vardai buvo Dominykas, Nojus, Lukas, o mergaičių - Urtė, Emilija, Kamilė.

"Vakarų ekspresas" paklausinėjo klaipėdiečių, ar jie švęs Jonines. Jei taip, tai kur ir kaip?

Julija
Taip, švęsiu. Čia pat, Klaipėdoje. Eisim ant Jono kalnelio. Nesidomėjau, bet, manau, kad ten turėtų vykti kokių nors renginių.
Gintaras
Švęsiu su giminėmis, draugų kompanija. Turbūt švęsim Plateliuose. Ten prie ežero yra stovyklavietė, kuri mums labai patinka ir aplinka tinka šventimui, tad tikriausiai ir praleisim gamtoje kokias 3-4 dienas.
Žygimantas
Švęsime su draugais prie jūros arba eisim į kokį nors renginį.
Ilja
Ne, nešvęsiu. Man tai nėra šventė. Turiu brolį Ivaną ir mes švenčiam savo tautybės šventę, skirtą šiam vardui paminėti.
Birutė
Taip, švęsiu - laukiu atvažiuojant svečių iš Vilniaus ir Kauno. Švęsim tikriausiai gamtoje, tačiau dar žiūrėsim, koks bus oras.
 

Kalbino Simona POCYTĖ

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder