I. Simonaitytės premija - Agluonėnų patriotui

I. Simonaitytės premija - Agluonėnų patriotui

Šį penktadienį rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo metinių proga Agluonėnuose tradiciškai bus įteikta jau 14-oji jos vardo premija. Šiemet šios premijos laureatas - agluonėniškis Jonas Čepas, kurio indėlis į krašto kultūros išsaugojimą bei puoselėjimą, bendruomenės veiklą yra išties svarus.

"Jonas Čepas jau seniai buvo vertas šios premijos. Tai labai aktyvus Agluonėnų bendruomenės žmogus, renginių rėmėjas, etnokultūros, tautos tradicijų puoselėtojas, labai daug nuveikęs šio krašto labui, pradedant gyvenvietės apsodinimu parkais baigiant įdomių pastatų statyba. Į Agluonėnus atvykęs iš Biržų rajono, jis sugebėjo pasistatyti Mažosios Lietuvos architektūros stiliaus namą, ko nesugebėjo nė vienas vietinis gyventojas. Jis nuolat pilnas idėjų, kurias realizuoja ir garsina šį kraštą. Tai žmogus, kuris niekada neplaukė pasroviui", - sakė premijos komisijos pirmininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis.

Įkūrė etnografinę sodybą

"Aišku, malonu, kad esu įvertintas šia premija", - "Vakarų ekspresui" sakė pats Ievos Simonaitytės premijos laureatas J. Čepas. Žodžio kišenėje neieškantis ir humoro jausmo nestokojantis vyras jau tvirtai įaugo į Agluonėnų žemę, kaip ir jo čia prieš 30 metų pasodinti medžiai. 1980 metais jį, miškininką-landšaftininką, į naujai pastatytą gyvenvietę pasikvietė tuometinis ūkio pirmininkas Alvydas Treigys.

"Tuomet čia stovėjo nauji pastatai, o aplink - nė medelio. Ūkis pirko medelių, dekoratyvinių krūmų sodinukus, o mes sodinome, apželdinome visą gyvenvietę. Jau gerokai ūgtelėjo medeliai, gražu pažiūrėti", - sako Jonas.

Pernai Jonas Čepas savo valdose susirentė medinę pilį - Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.

1983 metais J. Čepas vėl kibo į naują darbą - su bendraminčiais to paties ūkio vadovo palaikomas įkūrė Agluonėnų etnografinę sodybą, kurioje susikūrė tais gūdžiais sovietiniais laikais negirdėtas dalykas - klojimo teatras. Sodyba su teatru iki šiol sėkmingai gyvuoja.

Kraštą mylintiems vyrams tuo metu netrūko veiklos ir drąsos. "Su jau Anapilin išėjusiu Viliumi Banžeru pradėjome tvarkyti lietuvininkų kapines - pradėjome nuo Agluonėnų, valėme, tvarkėme, atstatinėjome medinius kryžius. Dabar jau visos senos kapinės prižiūrimos, o tais laikais jos niekam nerūpėjo", - sakė J. Čepas.

Žalgirio mūšio jubiliejui - medinė pilis

Prasidėjus Atgimimui, Agluonėnuose aktyvus kultūrinis gyvenimas, susigrąžinant istorines, kultūrines krašto vertybes, dar labiau įsisiūbavo.

"Kai buvo iškasti tvenkiniai, ant supiltos kalvos pastatėme paminklą Agluonėnų įkūrimo metinėms paminėti, sodinome gyvenvietės parką, Lietuvininkų ąžuolyną. Tuo metu ėmiau statytis ir savo sodybą šio krašto stiliumi - juk reikia prisitaikyti prie vietos papročių. Vėliau ėmiausi kaimo turizmo verslo, pasistačiau medinę karčemą, pirtis, viešbutuką", - darbus vardijo J. Čepas.

Pats jis iš medžio sukurti gali viską - nuo kryžių iki pastatų. Vyras sakė esąs labai patenkintas, jog pernai, Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga Lietuvininkų ąžuolyne seniūnijos ir bendruomenės iniciatyva pavyko pastatyti paminklą - arką žymiems lietuvininkams.

Lietuvos vardo Tūkstantmečio proga pernai Agluonėnuose iškilo paminklas: arka su pagarbos ženklais - mediniais krikštais - žymiausiems Mažosios Lietuvos krašto žmonėms atminti. Arkos atidarymo iškilmėse - prie paminklo statybos daug prisidėjęs Jonas Čepas (antras iš dešinės).

"Sukvietėme liaudies menininkų plenerą ir taip gimė mediniai paminklai - krikštai Donelaičiui, Ievai Simonaitytei, Herkui Mantui, Liudvikui Rėzai. Pažvelgi pro arką ir matai tuos gražius medinius krikštus, tikrus šio krašto simbolinius pagarbos ženklus garsiems Mažosios Lietuvos žmonėms", - džiaugėsi premijos laureatas.

Pernai J. Čepas savo žemėje susipylęs kalniuką pasistatė ir medinę pilį. "Nedidelė, kokių 12 metrų aukščio. Kam stačiau? Pats juokiuosi, jog tai - tarsi kokia, moderniai kalbant, meninė instaliacija. O jei rimtai, tai šiemet juk švęsime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, reikės juk šią datą garbingai paminėti. Galvoju, gal ta proga mano pilyje kokius nors "Pilėnus" kas nors suvaidins", - juokais ir kartu rimtai svarstė J. Čepas.

Informacija

  • 1997 metais I. Simonaitytės premiją įsteigė Agluonėnų seniūnija ir viena vietos įmonė.
  • Vėliau užsidariusios įmonės vietoje atsirasdavo vis kitų rėmėjų.
  • Pernai ir šiemet premiją finansuoja Seimo narys Petras Gražulis.
  • Premijos dydis siekia 500-1000 litų.
  • Pernai I. Simonaitytės premija atiteko Agluonėnų tautodailininkei Rimantei Šalčiuvienei.

Kam stačiau pilį? Šiemet juk švęsime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines, reikės juk šią datą garbingai paminėti. Galvoju, gal ta proga mano pilyje kokius nors "Pilėnus" kas nors suvaidins

Jolanta BENIUŠYTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder