Į Kuršių neriją sugrįžta medkirčiai

Unikalioji Kuršių nerija toliau po truputį keis savo veidą: nuo rugsėjo iki pat pavasario bus vykdomas miško kirtimas. Pirmąkart tai darys Kretingos miškų urėdija, kuri pusiasalio miškų priežiūrą iš Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos perėmė šių metų balandį.

Miš­ki­nin­kai ti­ki­na, kad įvai­raus po­bū­džio kir­ti­mas šie­met vyks vi­so­je ne­ri­jo­je, bet lan­ky­to­jams įdo­miau­sia bū­tų pa­ma­ty­ti, kaip ne­at­pa­žįs­ta­mai pa­si­keis Biršt­vy­no ra­gas prie Per­val­kos.

Daug dė­me­sio bus ski­ria­ma ir par­ako sta­ti­ne ta­pu­siems kal­na­pu­šy­nams: per de­šimt­me­tį pla­nuo­ja­ma jų iš­kirs­ti apie 470 hek­ta­rų.

At­vers erdves

KNNP gam­tot­var­kos ir miš­kot­var­kos pla­nas pa­tvir­tin­tas 2013-ai­siais ir bus vyk­do­mas iki pat 2022 me­tų. Vie­toj iš­kirs­tų kal­na­pu­šių apie 300 hek­ta­rų plo­te bus įveis­tos pa­pras­to­sios pu­šys ir ber­žai, 170 hek­ta­rų plo­te – at­so­din­tos kal­ni­nės pu­šys.

Miš­kas ne­bus at­ku­ria­mas pa­ma­rio ir ko­pų pa­lvė­se, kur per de­šimt­me­tį ke­ti­na­ma iš­kirs­ti 163 hek­ta­rus miš­ko, sie­kiant grą­žin­ti ir pa­lai­ky­ti pir­mykš­tį Kur­šių ne­ri­jos at­vi­rų erd­vių kraš­to­vaiz­dį. Čia bus at­kur­tos pie­vos su me­džių in­tar­pais. Po gam­tot­var­ki­nio kir­ti­mo miš­ko ne­pla­nuo­ja­ma at­so­din­ti ir 230 hek­ta­rų plo­te Nag­lių re­zer­va­te.

Pa­sak Kre­tin­gos miš­kų urė­di­jos miš­kų urė­do pa­va­duo­to­jo Kur­šių ne­ri­jai Li­no Žar­naus­ko, lau­kia įvai­raus po­bū­džio kir­ti­mas, su­si­jęs ir su gam­to­sau­gos tiks­lais, ir su kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mu, re­krea­ci­nių erd­vių at­gai­vi­ni­mu.

„Ne­rin­go­je kirs­ti miš­ką yra ne tas pats, kaip ja­vų lau­ką iš­pjau­ti. Tai su­dė­tin­gas kir­ti­mas. Jau nuo rug­sė­jo tę­si­me dar­bus, ku­riuos pra­dė­jo KNNP di­rek­ci­jos miš­ki­nin­kai, ir pra­dė­si­me nau­jus. To­liau bus vyk­do­mas kir­ti­mas Smil­ty­nė­je, lau­kia dar­bai į pie­tus nuo Ha­ge­no ko­pos, ap­link Juo­dkran­tę, Ni­dą ir ki­tas vie­to­vės“, – LŽ pa­sa­ko­jo jis.

Re­krea­ci­nė­se vie­to­se ša­lia gy­ven­vie­čių to­liau bus vyk­do­mi kraš­to­vaiz­džiui for­muo­ti skir­ti dar­bai. Ten tu­rė­tų ras­tis švie­sus, par­ką pri­me­nan­tis miš­kas. Toks kir­ti­mas per de­šimt­me­tį apims 826 hek­ta­rų plo­tą.

KNNP di­rek­to­rė Auš­ra Fe­ser LŽ in­for­ma­vo, kad jau šį ru­de­nį nu­ma­to­mi ne­men­kas kir­ti­mas ša­lia Žir­gų ra­go esan­čia­me Biršt­vy­no ra­ge prie Per­val­kos.

„Da­bar ten yra pe­rau­gu­sių kal­na­pu­šy­nų, ne­tvar­kin­go miš­ko ma­sy­vai. Sie­kia­me at­ver­ti Kur­šių ne­ri­jos pu­sia­sa­lio ra­gus. Per­nai ir šie­met vy­ko kir­ti­mas Bul­vi­kio ra­ge, da­bar at­ėjo ei­lė Biršt­vy­nui. Kir­ti­mas vyks apie 100 hek­ta­rų plo­te. No­ri­ma ne tik at­ver­ti vaiz­dus, bet ir su­for­muo­ti pa­trauk­les­nį es­te­ti­nį vaiz­dą. Pa­vyz­džiui, ke­ti­na­ma at­kur­ti ir iš­va­ly­ti ra­gų pie­vas, ku­rias sau­go­jo dar vo­kie­čiai, pir­mie­ji ne­ri­jos miš­kot­var­kos pla­nų kū­rė­jai. Taip pat pla­nuo­ja­ma re­tin­ti šio ra­go miš­ką, pa­lie­kant me­džių sa­le­les“, – sa­kė ji.

Po miš­kot­var­kos dar­bų Biršt­vy­no ra­ge tu­rė­tų įsi­kur­ti avių ban­da, sta­to­mi bi­čių avi­liai.

Ply­nai neiškirs

Anot miš­ki­nin­kų, pla­nuo­ja­mas kal­na­pu­šių kir­ti­mas ne­reiš­kia, kad sie­kia­ma jas vi­siš­kai pa­ša­lin­ti iš Kur­šių ne­ri­jos. Kaip vie­nas kul­tū­ri­nio kraš­to­vaiz­džio ele­men­tų jos to­liau dengs di­džią­sias ko­pas.

Vis dėl­to kar­tu pri­pa­žįs­ta­ma, jog ka­dai­se so­din­tos kal­na­pu­šės ne tik pa­se­no, bet ir ke­lia di­džiu­lę grės­mę ne­ri­jai dėl gais­rų ri­zi­kos. Va­sa­rą, užė­jus saus­rai, bū­tent kal­na­pu­šy­nai tam­pa sau­so­mis par­ako sta­ti­nė­mis, ten pir­miau­sia įsip­lies­kia di­džiu­liai gais­rai.

Kal­ni­nės pu­šys ne­ri­jo­je ma­siš­kai pra­dė­tos so­din­ti 1880 me­tais, ir tai tru­ko apie du de­šimt­me­čius – iki 1904-ųjų. Šie dar­bai pa­dė­jo su­stab­dy­ti ma­rių link ta­da slin­ku­sį smė­lį.

Da­bar, sie­kiant už­kirs­ti ke­lią gais­rams kal­na­pu­šy­nuo­se, juo­se iš­ker­ta­mos prieš­gais­ri­nės pros­ky­nos, bar­je­rai, o ar­čiau gy­ven­vie­čių, lan­ko­miau­sio­se vie­to­se kal­na­pu­šės ker­ta­mos ir vie­toj jų so­di­na­mos pa­pras­to­sios pu­šys ar miš­rie­ji me­dy­nai.

Po­ky­čiai ne­iš­ven­gia­mi ir ko­pų pa­pė­dė­se – tiek pa­jū­rio, tiek pa­ma­rio pa­lvė­se. Prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių čia bu­vo at­vi­ros vie­to­vės, ku­rio­se ga­nė­si gy­vu­liai. Bė­gant lai­kui jos už­žė­lė ir kraš­to­vaiz­dis pa­ki­to. Me­dy­nais bai­gia už­žel­ti pil­ko­sios ko­pos – čia taip pat nu­ma­ty­tas kir­ti­mas, tai at­vers „pra­ras­tas“ te­ri­to­ri­jas.

Is­to­ri­nis teisingumas

2013-ai­siais pra­dė­tas ma­siš­kas me­dy­nų kir­ti­mas Kur­šių ne­ri­jo­je su­tei­kė pra­džią nau­jam šio pu­sia­sa­lio is­to­ri­jos eta­pui, mat prieš tai de­šimt­me­čiais ne­bu­vo vyk­do­mi jo­kie stra­te­gi­niai, su kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mu su­si­ję dar­bai.

Is­to­ri­kai pa­brė­žia, kad uni­ka­laus pu­sia­sa­lio miš­kų prie­žiū­ros tra­di­ci­ja bu­vo nu­trauk­ta po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, mat iki jo vo­kie­čių spe­cia­lis­tai vyk­dė il­ga­lai­kius pla­nus.

Po ka­ro se­nų­jų miš­ki­nin­kų ne­be­li­ko, mū­šiai Kur­šių ne­ri­jo­je pa­li­ko bai­sius pėd­sa­kus: iš­de­gė miš­kų ma­sy­vai, kai kur jie bu­vo iš­sprog­din­ti. So­viet­me­čiu Ne­rin­ga ta­po už­da­ra, o to lai­ko­tar­pio miš­ki­nin­kai ne­ži­no­jo apie sa­vo pirm­ta­kų pla­nus. Jie ne­be­mo­kė­jo ir vo­kiš­kai, ne­be­ga­lė­jo prie­iti prie se­nų­jų miš­kot­var­kos pla­nų, do­ku­men­tų.

Tuo­met Ne­rin­gos miš­ki­nin­kai tie­siog pe­rė­mė pa­tir­tį, tai­ky­tą ap­žel­di­nant pa­jū­rį tarp Pa­lan­gos ir Šven­to­sios. Ne­ri­jo­je tie­siog ma­siš­kai im­ta so­din­ti pu­šis nie­ko ne­ker­tant. Tai tru­ko de­šimt­me­čius, nes ma­ny­ta, kad pa­grin­di­nis miš­ki­nin­kų dar­bas – tvir­tin­ti ko­pas jas ap­žel­di­nant.

Da­bar­ti­nis 2013–2022 me­tų miš­kot­var­kos pla­nas tu­rė­tų grą­žin­ti ne­ri­jai bent da­lį to vei­do, ku­rį kū­rė prieš­ka­rio spe­cia­lis­tai.