Gyvenimo buities dramos Puodžių gatvėje

Gyvenimo buities dramos Puodžių gatvėje

Pro vieną langą - išpuoselėtos Dievo tarno valdos, pro kitą - tikra velnio irštva, kurioje mėtosi tušti karstai. Tokioje neįtikėtinai kontrastingoje Klaipėdos miesto vietoje gyvena Birutė Ž. Dėl aplaidžių kaimynų moters bute drėksta ir pelija sienos. Pabandžiusi ieškoti teisybės klaipėdietė sulaukė akibrokšto - Klaipėdos miesto mero pasirašytame rašte teigiama, kad dėl to kalta ji pati, nes per menkai šildanti savo būstą.

Puodžių gatvėje, greta Kristaus Karaliaus bažnyčios ir klebonijos gyvenanti moteris norėtų, kad ir iš kitos pusės esančių namų kaimynai taip tvarkytųsi taip, kaip dvasininkas. Deja...

"Greta vienas namas jau baigia sugriūti, jame nuolat lankosi benamiai. O kita, iš kiemo pusės esanti mūsų namo dalis, kuri priklauso savivaldybei, pripažinta avariniu. Ji nešildoma. Su šiais namais besiribojančios mano buto sienos drėksta, pelija. Tačiau viename iš savivaldybės namo butų nelegaliai gyvenantys žmonės pasišviečia žvakėmis. Todėl man baisu, kad bet kada gali kilti gaisras", - guodėsi Birutė Ž.

Savo būstą prižiūrinčiai moteriai pikta, kad valdžia ne tik nepriverčia susitvarkyti apleisto namo savininko, tačiau ir pati nesitvarko. [CITATA]

Už sienos - karstai

Puodžių gatvės 27 numeriu pažymėtas namas prieš metus pagarsėjo tuo, kad jame buvo rasti keli karstai, kuriuose buvo įpratę ilsėtis vietos benamiai. Namas yra privatus, šeimininkas jį jau kelerius metus nesėkmingai pardavinėja. Pirkėjus atbaido ne tik didelė objekto kaina, bet ir statiniui taikomi paveldosauginiai reikalavimai. Kitaip tariant, naujasis šeimininkas pastato nugriauti, kad vietoje jo pastatytų dangoraižį, negalėtų, o privalėtų jį rekonstruoti laikantis itin griežtų reikalavimų.

KAIMYNYSTĖ. Birutei Ž. nepavyksta priversti kaimynų susitvarkyti.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojų teigimu, XIX amžiaus pirmoje pusėje pastatytas namas kažkada priklausė aludarių šeimai, čia veikė smuklė.

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius paaiškino, kad pastato savininkui už jo nepriežiūrą skirta nemažai baudų, jis taip pat privalės mokėti maksimalius nekilnojamojo turto bei žemės mokesčius. To piliečio bandyta tykoti prie namų, ieškoti pasitelkus policiją, tačiau visos pastangos bevaisės.

Birutė Ž. šaiposi iš valdininkų bejėgiškumo. Moters teigimu, šeimininkas gyvena kitoje gatvės pusėje esančiame daugiabutyje.


Pati kalta, nes nešildo

Jei su šito pastato savininku daugmaž aišku, tai kitas kaimynas Birutei Ž. kelia nė kiek ne mažiau rūpesčių nei tas "nesugaunamasis". Įdomiausia, kad ši namo dalis, prieš trejus metus pripažinta avarinės būklės, priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei.

"Taip, tas statinys yra pripažintas avariniu. Tačiau nei valstybė, nei savivaldybė pačios sau negali mokėti turto mokesčių, tai ir baudų ar maksimalių mokesčių tarifų negalime taikyti", - teisinosi G. Pocius.

Pirmas ir antras priestato aukštai tušti ir negyvenami, jų langų stiklai išdaužyti. Pro angas į vidų skverbiasi šaltis ir drėgmė.

VAIZDAS. Apleistame name (kairėje) mėtosi karstai. Dešinėje, kuris priklauso savivaldybei, švilpia vėjai, o trečiajame aukšte gyvena nelegalai.

Nebeiškentusi nepatenkinamų gyvenimo sąlygų Birutė Ž. išsiuntė savivaldybei raštą, kuriame skundžiamasi pelijančiomis ir drėkstančiomis sienomis ir paprašyta susitvarkyti.

Tačiau savivaldybės mero Vytauto Grubliausko pasirašytas atsakymas klaipėdietę pribloškė.

"Šio kambario, besiribojančio su butu Nr. 3, siena vieno metro aukštyje padrėkusi, tapetai vietomis atlipę, bet ne atsilupę. Drėgmę ir šaltį Jūsų bute lemia ne tik greta esantys nešildomi savivaldybės butai, bet ir nepakankamas kūrenimas ir vėdinimas", - aiškinama mero rašte.

Gyvena be patogumų

Nepaisant to, kad savivaldybei priklausanti namo dalis pripažinta avarine ir netinkama gyventi, trečiajame jos aukšte glaudžiasi šeima su mažamečiu vaiku. Jų būste nėra nei vandentiekio, nei elektros, maistą šeima gamina ant senovinės malkomis kūrenamos "plytos". Pirmą klasę lankantis sugyventinių vaikas pamokas ruošia žvakių šviesoje. Vandenį praustis ir maistui gaminti būste šeimininkaujanti moteris parsineša iš klebonijos.

"O jeigu kiltų gaisras? Kas tuomet būtų kaltas?" - nebesitikėdama sulaukti pagalbos retoriškai klausia Birutė Ž.

Beje, gaisras savivaldybei priklausančioje namo dalyje prieš trejus metus jau buvo kilęs.

Miesto savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė paaiškino, kad sugyventiniai savivaldybės bute gyvena nelegaliai ir teismas jau priėmė sprendimą juos iškeldinti: "Kai pastatas bus tuščias, mes jį galėsime privatizuoti. Tik reikia sulaukti, kada įsiteisės teismo sprendimas".

Iškeldinti tai iškeldins. Į gatvę su pirmą klasę lankančiu vaiku? Pasak D. Netikšienės, sugyventiniai galėtų nuomotis būstą ir legaliai iš kokio nors fizinio asmens.

"Ne savivaldybės funkcija aprūpinti šiuos asmenis gyvenamuoju plotu, kol jie laukia savo eilės socialiniam būstui", - priminė D. Netikšienė.

Tačiau tai jau kita istorija. O kol kas Birutė Ž. privalo apsišarvuoti kantrybe ir pasistengti įsigyti dar augiau malkų ir anglių. Nes panašu, kad savivaldybei priklausančios pastato dalies sienos dar ilgai bus šaltos.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder