Gy­ven­to­jai grie­bia­si už gal­vų: už­kirs­tas ke­lias į Plun­gės plia­žą

Gy­ven­to­jai grie­bia­si už gal­vų: už­kirs­tas ke­lias į Plun­gės plia­žą

Ne­se­niai į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si plun­giš­kė pik­ti­no­si, kad prie va­di­na­mo­jo Mei­lės kal­ne­lio ma­siš­kai ker­ta­mi me­džiai, ir, ma­tyt, pra­si­dės kaž­ko­kios sta­ty­bos. Mo­te­ris ap­gai­les­ta­vo, kad dėl pra­si­dė­ju­sių kir­ti­mo dar­bų ne­be­bus kur nu­ei­ti pa­bū­ti gam­tos prie­globs­ty­je, pail­sė­ti nuo kas­die­nių dar­bų ar pa­si­le­pin­ti sau­lu­tė­je.

„Vi­sai ne­se­niai šio­je vie­to­je bu­vo plun­giš­kių pa­mėg­tas plia­žas. At­ei­da­vo čia ma­mos su ma­žais vai­kais, jau­ni­mas gam­tos prie­globs­ty­je ma­lo­niai leis­da­vo lai­ką, ir šiaip pa­si­vaikš­čio­ti bū­da­vo sma­gu. Da­bar pra­ei­ti ne­be­įma­no­ma – už­kirs­ti vi­si ta­kai ir ta­ke­liai“, – liūd­nai pa­sa­ko­jo skam­bi­nu­sio­ji ir, su­ži­no­ju­si apie šio­je vie­to­je iš­da­lin­tus skly­pus, pri­dū­rė, kad Plun­gės val­džia vi­sai ne­si­rū­pi­na pa­pras­tais žmo­nė­mis, „ska­niau­sius kąs­ne­lius“ ati­duo­da iš­rink­tie­siems.

Kai ku­rie plun­giš­kiai džiau­gė­si, kad gal­būt pa­ga­liau pa­ju­dė­jo il­gai lauk­ti Plun­gės jū­ros pa­kran­čių tvar­ky­mo dar­bai. Jie ma­nė, kad pra­dė­tas įgy­ven­din­ti dar va­sa­rio mė­ne­sį vi­suo­me­nei pri­sta­ty­tas pro­jek­tas „Te­ri­to­ri­jos prie Bab­run­go upės ir Gan­din­gos hid­ro­e­lek­tri­nės tven­ki­nio po­il­sio ir rek­re­a­ci­jos zo­nų su­kū­ri­mas“. Nu­ma­ty­ta, kad įgy­ven­di­nus šį pro­jek­tą, vie­ti­nius gy­ven­to­jus bei sve­čius džiu­gin­tų nau­ji ke­liai bei ša­li­gat­viai, įreng­tas ap­švie­ti­mas, po­il­sio aikš­te­lės.

Pro­jek­to ap­ta­ri­mo da­ly­viams rū­pė­jo ne tik tai, ko­kia pla­nuo­ja­ma klo­ti dan­ga, kaip bus su­tvir­tin­ti sta­tūs šlai­tai, kur su­pla­nuo­tos vie­tos smul­kia­jam ver­slui kur­tis, kur nu­ma­ty­ta vie­ta vie­ša­jam tu­a­le­tui, bet ir kiek, įgy­ven­di­nus pro­jek­tą, te­ri­to­ri­jo­je liks me­džių.

Apie plun­giš­kių spė­lio­nes ir nuo­gąs­ta­vi­mus pra­ne­šė­me Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vie­tos ūkio sky­riaus lai­ki­nai ve­dė­jo pa­rei­gas ei­nan­čiam Ar­vy­dui Liu­ti­kai. Pa­klau­sė­me, kas iš tie­sų vyks­ta pa­kran­tė­je prie Plun­gės jū­ros, ko­dėl pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį dar­bai ten vir­te vi­rė ir ma­siš­kai bu­vo ker­ta­mi me­džiai. „Pra­dė­ti įgy­ven­din­ti Plun­gės jū­ros pa­kran­čių su­tvar­ky­mo pro­jek­tą dar šiek tiek anks­to­ka. Jei ker­ta­mi me­džiai, ma­tyt, lei­di­mas gau­tas iš mies­to se­niū­ni­jos. Kad ten pra­si­dė­tų sta­ty­bos, ir­gi ne­te­ko gir­dė­ti“, – at­sa­kė A. Liu­ti­ka ir pri­dū­rė, kad pa­si­do­mės mi­nė­to­je te­ri­to­ri­jo­je vyks­tan­čiais dar­bais.

Pa­klau­sus apie ker­ta­mus me­džius prie va­di­na­mo­jo Mei­lės kal­ne­lio Plun­gės se­niū­no Gin­ta­ro Do­mar­ko, jis at­sa­kė, kad, ma­tyt, žmo­gus tvar­ko­si sa­vo pri­va­čio­se val­do­se. „Kiek­vie­nas tu­ri rū­pin­tis pri­va­čia te­ri­to­ri­ja – iš­kirs­ti krū­my­nus, ne­tin­ka­mus ir pa­se­nu­sius me­džius, nu­pjau­ti žo­lę. To ne­pa­da­rius, gre­sia bau­dos. Kiek man ži­no­ma, as­muo, ku­ris, anot jums skam­bi­nu­sios plun­giš­kės, pjau­na me­džius, jau bu­vo per­spė­tas dėl ne­si­tvar­ky­mo, tad da­bar ir tvar­ko­si. Nie­kas ne­no­ri gau­ti ke­tu­ris­kart di­des­nės bau­dos. Jei­gu ne­re­a­guo­ja­ma į pa­kar­to­ti­nus per­spė­ji­mus ir lai­ku ne­su­tvar­ko­ma te­ri­to­ri­ja, žmo­gui ten­ka mo­kė­ti di­džiu­lę bau­dą“, – sa­kė mies­to se­niū­nas G. Do­mar­kas.

Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gė Ro­ber­ta Ja­ku­mie­nė, pa­klaus­ta, ar kiek­vie­nas ga­li kirs­ti bet ko­kius me­džius sa­vo pri­va­čio­se val­do­se, at­sa­kė, kad jei­gu me­džiai yra ne­sau­go­ti­ni, ga­li. „Pri­va­čio­je že­mė­je mies­te ąžuo­lai, uo­siai, kle­vai, guo­bos, skrob­lai, skirps­tai, bu­kai, vinkš­nos, lie­pos, mau­me­džiai, ber­žai, pu­šys sau­go­mi, jei yra di­des­nio kaip 20 cm sker­smens; pri­va­čio­je že­mė­je ne mies­te – sau­go­mi di­des­nio kaip 30 cm sker­smens iš­var­dy­ti me­džiai“, – pa­brė­žė R. Ja­ku­mie­nė.

Sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gė sa­kė, kad že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­je rei­ka­la­vi­mai su­ma­žė­jo: lei­di­mai pri­va­lo­mi tik vals­ty­bi­nė­je ir sa­vi­val­dy­bių že­mė­je di­des­nio kaip 20 cm sker­smens me­džiams kirs­ti; pri­va­čio­je že­mė­je – di­des­nio kaip 30 cm sker­smens. Ji taip pat pri­mi­nė, kad lei­di­mus sau­go­ti­nų me­džių ir krū­mų pjo­vi­mui, ge­nė­ji­mui iš­duo­da se­niū­ni­jos. Jei me­džiai yra sau­go­ti­ni, no­rint me­dį ge­nė­ti ar nu­kirs­ti, rei­kia kreip­tis į se­niū­ni­ją su pra­šy­mu. Me­džių būk­lę vie­to­je ver­ti­na Žel­dy­nų ir žel­di­nių ap­sau­gos ir prie­žiū­ros ko­mi­si­ja.

Pa­sak R. Ja­ku­mie­nės, me­džiai ir krū­mai nė­ra sau­go­ti­ni, jei­gu yra nu­džiū­vę, sti­chi­nių ne­lai­mių, gais­rų ar ava­ri­jų me­tu iš­vers­ti, nu­lauž­ti, ap­de­gę, žvė­rių su­ža­lo­ti; in­va­zi­nių rū­šių; au­gan­tys ant pa­sta­tų sto­gų, pa­ma­tų ar ki­tų jų da­lių, in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių; me­lio­ra­ci­jos grio­vio šlai­tuo­se ir au­gan­tys prie­žiū­ros juos­to­je.

„Dėl me­džių kir­ti­mo mi­nė­to­je te­ri­to­ri­jo­je į Žel­dy­no ir žel­di­nių ap­sau­gos ir prie­žiū­ros ko­mi­si­ją nie­kas ne­si­krei­pė. Ma­tyt, ne­bu­vo bū­ti­ny­bės. Lei­di­mą me­džių kir­ti­mo dar­bams ga­li iš­duo­ti ir se­niū­ni­ja“, – sa­kė R. Ja­ku­mie­nė ir pri­dū­rė ti­kin­ti, kad čia pa­žei­di­mų dėl me­džių kir­ti­mo nė­ra, ir gy­ven­to­jai nuo­gąs­tau­ja be rei­ka­lo.

Su­pran­ta­ma, kad pri­va­čių skly­pų sa­vi­nin­kai šei­mi­nin­kau­ja juo­se kaip no­ri. Ta­čiau ką da­ry­ti pa­pras­tiems plun­giš­kiams, ku­riems ne­tru­kus (vė­liau ar anks­čiau tuo­se skly­puo­se sta­ty­bos pra­si­dės) bus už­kirs­tas ke­lias į jų pa­mėg­tą gam­tos prie­globs­tį prie Plun­gės jū­ros, į plia­žą, esan­tį prie Mei­lės kal­ne­lio? O ka­da bus pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Plun­gės jū­ros pa­kran­čių su­tvar­ky­mo pro­jek­tas, dar ne­ži­nia.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder